Teisėja Daina Lisaitė antradienį žiniasklaidai sakė, kad rekonstruodamas Kačiūniškės dvarą sunaikino kultūros paveldą.
„Atsakovas Andrius Šumskas be Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus sutikimo 2018 metų rudenį, pasitelkdamas trečiuosius asmenis, demontavo Kultūros vertybių registre registruotus Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentus: svirną ir tvartą ir juos sunaikino.
Valdytojas V. Matijošaitis pažeidė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnyje numatytas priemones, (…) neapsaugojo kultūros paveldo statinių nuo neigiamo aplinkos poveikio, nepranešė už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę.
Abu atsakovai pažeidė draudimą griauti nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingąsias dalis bei elementus. Griovimo darbai atlikti neatlikus istorinių fizikinių tyrimų, paveldosaugos specialiosios ekspertizės, neturint griovimo projekto, nesikreipiant į Kultūros paveldo departamentą dėl projekto sprendinių atitikties nustatytiems reikalavimas patikrinti“, – kalbėjo teisėja D. Lisaitė.
Ji teigė, jog nustatyta ir tai, kad atsakovai nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – svirno pamatų vietoje, pasitelkdami trečiuosius asmenis pastatė naują statinį, neturėdami projekto ir statybos leidžiančio dokumento.
Teisėja D. Lisaitė teigė, jog dėl nurodytų aplinkybių teismas nepripažino, kad pastatytas statinys – svirnas, buvo tinkamas sunaikinto kultūros paveldo objekto atstatymas.
„Sunaikinus svirną ir tvartą buvo negrįžtamai prarasti, nepažinti mokslinių duomenų šaltiniai, bei švietimo ir ugdymo priemonės. Valstybė prarado galimybę atlikti tyrimus mokslinio pažinimo tikslu“, – sakė ji.
Įsigijęs istorinę vertybę ją tvarkė be projektų ir leidimų
Ginčas tarp Kultūros paveldo departamento (KPD) ir V. Matijošaičio kilo dėl sunaikintų dviejų istorinių dvaro ansamblio pastatų – dvaro bei svirno. Paskaičiuota žala valstybei siekia 34 tūkst. eurų, kurią KPD prašė priteisti iš trijų atsakovų – V. Matijošaičio, jo kontroliuojamos ir sūnaus Šarūno vadovaujamos bendrovės „Kauno saulėtekis“ bei šios įmonės statybos darbų vadovo Andriaus Šumsko.
Valstybės saugomą kultūros vertybę, Kauno rajone esantį istorinį Kačiūniškės dvarą, kuriame kadaise veikė moterų vienuolynas, V. Matijošaitis įsigijo jau tapęs Kauno meru. Pirko jį pakartotiniame aukcione iš Kauno rajono savivaldybės 2016 metų balandį. Dviejų gyvenamųjų namų, 5 ūkio pastatų ir 47 metams išnuomoto žemės sklypo pardavimo kaina buvo sumažėjusi iki 96 tūkst. 322 eurų. Pradėjęs dvaro tvarkymą V. Matijošaitis galiausiai sulaukė kaltinimų kultūros vertybių niokojimu.
2019 metų pavasarį Kačiūniškės dvare apsilankę KPD atstovai užfiksavo be suderintų projektų ir gautų leidimų atliekamus istorinio paveldo tvarkymo darbus, pasigedo dviejų dvaro ansamblio pastatų – dvaro ir svirno, kurie buvo nugriauti.
Pradėjus aiškintis, kas sunaikino du istorinius pastatus, netrukus atsirado ir pats kaltininkas – darbams vadovavęs V. Matijošaičio verslo imperijai priklausančios bendrovės „Kauno saulėtekis“ statybų vadovas A. Šumskas. Jis aiškino, kad tvartą ir svirną išvežė restauruoti, tačiau taip ir nepavyko išsiaiškinti, ar tai yra tiesa.
2019 metų balandžio 1 dieną A. Šumskui buvo surašytas Administracinių nusižengimų protokolas, skirta 300 eurų bauda, kuri netrukus, jos neginčijant teisme ir buvo sumokėta.
Žalos, kurią patyrė istorines vertybes sauganti valstybė, aktas buvo surašytas 2019 metų lapkričio 20 dieną. Tiek laiko reikėjo įvertinti patirtiems nuostoliams, tai darė komisija, o jos išvadas, 34 tūkst. eurų žalą patvirtinto KPD vadovas.
Pradžioje kaltininku buvo tapęs tik darbų vadovas
Ir tada nutiko įdomus dalykas: paveldosaugininkai nusprendė, jog žalą turi atlyginti ne pats dvaro savininkas V. Matijošaitis, tačiau pagal jo įgaliojimą veikęs statybų vadovas A. Šumskas. Esą jis ir yra tas asmuo, kuris sunaikino valstybės saugomas istorines vertybes: senojo dvaro svirną bei tvartą.
Paveldosaugininkai ne kartą ragino V. Matijošaičio verslo imperijai priklausančios bendrovės statybos darbų vadovą atlyginti žalą valstybei, tačiau nesulaukta jokios reakcijos. Žala nebuvo nei ginčijama teisme, nors tokia teise galėta pasinaudoti, nei sumokama. ,
Paveldosaugininkams nesėkmingai raginant gražiuoju atlyginti žalą valstybei už nugriaustus istorinius svirną ir tvartą, pats dvaro savininkas V. Matijošaitis buvo paliktas ramybėje. Susidarė kurioziška situacija: tarsi pats darbų vadovas ėmėsi savivalės ir nusprendęs, kad tvarto ir svirno Kauno miesto vadovui tikrai nereikia, gyvulių jis tikriausiai neaugins ir javų nekuls, juos ėmė ir nugriovė.
KPD atstovas Robertas Motuzas tuomet aiškino, jog departamentas nesikiša į santykius tarp dvaro valdytojo ir vykdytojo bei nesiaiškina, kas yra tikrasis darbų sumanytojas ir užsakovas, o departamentui svarbiausia, kad žala valstybei būtų atlyginta asmens, kuris pripažintas kaltu.
Tačiau ledai pajudėjo po šios publikacijos apie Kauno mero sąsajas su paveldosaugą kuruojančiais buvusiais Kauno politikais – kultūros ministru Simonu Kairiu ir viceministru Rimantu Mikaičiu.
KPD juristai ne tik parengė ir teismui nagrinėti atidavė ieškinį, tačiau neapsiribojo anksčiau deklaruotu formaliu požiūriu, jog už valstybės saugotų tvarto ir svirno sunaikinimą turi atsakyti tik griovėjas – darbų vadovas A. Šumskas.
Panašu, kad suvokus, jog toks požiūris gali sukurti pavojingą precedentą, atsakovu patrauktas ir pats dvaro savininkas V. Matijošaitis bei jo verslo imperijai priklausanti, sūnaus Šarūno vadovaujama bendrovė „Kauno saulėtekis“, kurioje ir dirbo A. Šumskas. Paveldosaugininkai nurodė, jog visi jie bendrais veiksmais sunaikino istorines vertybes ir turi solidariai padengti žalą – 34 tūkst. eurų.
Kaltę neigė: prašė atmesti KPD ieškinį
Atsakovams atstovaujantys advokatai tikino, jog ieškinys – nepagrįstas, žala valstybei nepadaryta, nugriaustas svirnas – atstatytas, o kitam statiniui gautas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat kvestionuota, ar nepraleistas senaties terminas ir ieškinį prašyta atmesti.
Savo ruožtu KPD atstovai teigė, kad svirno vietoje kitas statinys iškilo be jokių leidimų ir projektų, tai savavališka, nors galiausiai ir įteisinta statyba.
„Ta žala priskaičiuota ne man. Žinoma, tam žmogui – darbų vykdytojui (Matijošaičių bendrovės „Kauno saulėtekis“ darbuotojui A. Šumskui – red.), kuriam ji paskaičiuota, ši suma būtų per daug. Neadekvatu už sugriuvusį daiktą tiek mokėti. Jei reiktų mokėti, aš apmokėčiau. Aš kaltas, kad tas žmogus papuolė į tokią situaciją. Vienareikšmiškai. Kaltas, kad pasitikėjau valdininkais, jų žodžiu“, – 2020 metų pabaigoje duodamas interviu portalui 15min kalbėjo V. Matijošaitis.
