Moteris naujienų portalui teigė, kad ieško pagalbos ir patarimo dėl chemijos mokytojos. Ji paminėjo ir kokioje mokykloje vyksta nesutarimai, bet dėl duomenų apsaugos jos neminėsime.
„Vaikų darbai vertinami pagal tos dienos nuotaiką. Pernai kreipiausi į direktorę šiuo klausimu, buvo sukurta vertinimo sistema ir kiekvienam kontroliniam darbui suteiktas taškų skaičius. Pažanga minimali, bet yra.
Tik kai taškai vaikui nubyra kontrolinio metu, nubyrėjimas už tą patį dalyką skirtingiems vaikams skiriasi. Kontroliniai darbai neatiduodami, teigiant, jog tai autorinis mokytojos darbas“, – stebėjosi ji.
Geriau mokės korepetitoriui
Pasak motinos, ją glumina, kad geriau vertinami tie mokiniai, kurie lanko konsultacijas, nors jos ir nėra privalomos.
„Kada iš mokytojos gausi geresnį vertinimą – jei lankai mokytojos konsultacijas po pamokų ar jei praneši, jog turi korepetitorių. Vaikas turi korepetitorių, bet konsultacijų pas mokytoją nelanko. Kam lankyti, jei nesugeba išmokyti pamokos metu? Geriau sumoku pinigus ir chemiją vaikas moka puikiai.
Tačiau mokytoja neinformuota, kad vaikas turi korepetitorių ir kontroliniai vertinami žemiau nei minimaliai. Pasakiau vaikui darbą pasiimti, kad nusineštų pas korepetitorių ir išsiaiškintų savo klaidas. Galbūt jis tikrai daro klaidas, o ne mokytojos čia problema. Mokytoja darbo neatiduoda, neleidžia net nusifotografuoti. Pasakė – ateik pas mane į konsultaciją“, – piktinosi moteris.
Jai buvo įdomu, ar įmanoma tokioje situacijoje kažką daugiau padaryti, jeigu net ir po pokalbio su direktore ir tam tikrų pakeitimų įvertinimai išlieka prasti.
„Kur man kreiptis, kad išaiškintų: 1. Ar mokytojas turi teisę neatiduoti mokinio darbo susipažinimui? 2. Mes, tėvai, norime kad vaikas darytų pažangą, nesiskundžiame, mokame pinigus korepetitoriams, tik kaip tą kokybiškai daryti? Privatus korepetitorius sako, jog vaikas gabus ir puikiai gaudosi, o mokykloje iš kontrolinių neigiami pažymiai? 2. Ar tikrai ne mokytojoje problema, jei visų klasių kontroliniai žemiau vidutinio balo, tik kelių vaikų aukščiau (na tie, kurie lanko konsultacijas)?
3. Ar yra valstybinė įstaiga/auditas, kur pakvietus galima stebėti chemijos pamoką ir kad nepriklausomas žmogus įvertintų vaikų kontrolinius darbus, kurie jau parašyti? 4. Ar tikrai turime tiesiog nusileisti, eiti dirbtinai į konsultacijas, vaizduoti kokia šauni mokytoja ir gauti pažymį, kurio vaikas nusipelno ne pataikaudamas, o savo žiniomis?“, – teiravosi motina.
„Delfi“ kreipėsi į minimos mokyklos direktorę, tačiau ji teigė, kad jokių skundų iki šiol nebuvo sulaukusi iš nei vieno tėvo, todėl anonimiškai gali rašyti ir skųstis bet kas.
„Aš tikrai nesu gavosi jokios informacijos, todėl negaliu komentuoti. Taip, praeitais metais į mus buvo kreipęsis vienas tėvas, situaciją sprendėme, bet dabar man tikrai sunku pasakyti apie ką kalbama ir ar tikrai tai reikia aiškintis nacionaliniu mastu?
Jeigu tik sulauksime kokių nors nusiskundimų, informuosime, o dabar tikrai nieko negaliu pasakyti“, – tikino direktorė.
Tokios situacijos – puikiai žinomos
Lietuvos mokyklos vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas komentavo, kad jam tokios situacijos puikiai žinomos.
„Tiesą sakant, nuolat su tuo susiduriame. Tai nėra masinis reiškinys, bet gana dažnas. Kai kada galima ginčytis ir su mokytoju dėl to vertinimo, bet kiekviena normali mokykla turi atlikti tokias procedūras, kad maksimaliai išsiaiškintų, kas čia klysta, o kas yra teisus.
Jeigu mokinys eina mokytis papildomai ir jeigu korepetitorius sako, kad buvo padaryta teisingai, o mokytojas vis tiek vertina prasčiau, tai tikrai būna tokios diskusijos. Dažniausiai aš esu linkęs pasitikėti ir ta, ir ta puse. Manau, kad tada tiesiog reikia daugiau komunikacijos“, – tikino LMVA prezidentas.
Jo teigimu, jeigu tokie ginčai kyla ir tai yra kažkiek biurokratizuojama su tėvų raštais arba oficialiais kreipimaisiais, tada galima inicijuoti mokytojo pedagoginės veiklos stebėseną ir pagalbos teikimą.
„Pirmiausia stebi, o paskui teiki pagalbą. Tada yra stebimos pamokos, stebima, ar nesiskiria vertinimai nuo kitų klasių. Dažniausiai mokytojas klasėje keičiasi, nemoko kiekvienais metais. Jeigu yra matoma, kad pažymių skirtumai su praeitais metais nėra esminiai, taip pat, jeigu klasėje nėra vien tik blogų pažymių, o jų įvairovė, tuomet galima kelti hipotezę, kad mokytojas kaip ir teisingai vertina.
Taigi, apjungus visus duomenis, stebint pamokas, žiūrint, ar mokytojas laikosi vertinimo sistemos (yra vertinimo sistema, vertinimo normos, kurios aptariamos metodikos grupėse, taip pat pateiktos nacionaliniu lygiu) ir kai apeina visas ratas, situacija vis tiek nesikeičia, tuomet sudaromas tam tikras pagalbos planas mokytojui. Po to tėvai dažniausiai pamato arba pats mokinys, kad gal jam trūksta sisteminio mokymo, gal jis kai kuriose temose pasiekimų turi daug, o kitose temose – tam tikras spragas“, – samprotavo D. Žvirdauskas.
Jis taip nurodė, kad nereiktų pamiršti, jog korepetitorių darbas iš esmės skiriasi nuo mokytojo darbo, kadangi korepetitorius dažnu atveju dirba su vienu arba dviem mokiniais.
„Jis gali atlikti tokio informacijos sistemintojo vaidmenį, o mokytojai dažnai dirba su 25-28 vaikais. Užsienio kalbų mokytojai dirba su puse klasės, maksimumas iki 21 mokinio.
Vadinasi, kai yra tokie nuomonių skirtumai, pirmiausia, reikėtų gerinti komunikaciją, įvykdyti visas mano minėtas procedūras ir dažniausiai bendra kalba su mokytojais ir tėvais randama“, – kalbėjo LMVA prezidentas.
D. Žvirdausko teigimu, mokyklos pagal normalią ir hierarchinę procedūrą turi kuruojantį pavaduotoją ugdymui, metodinį ratelį, taip pat tas metodinis ratelis turi pirmininką.
„Kai veiki pagal tas procedūras, dažniausiai kuruojantis ugdymą pavaduotojas ateina tikrinti pamokos su to dalyku specialistu. Jis neateina vienas, jeigu nėra to dalyko specialistas. Jeigu pavaduotojas ir nėra to dalyko specialistas, jis pasiima kitą kolegą mokytoją.
Taip pat gali ir iš kitos mokyklos pasikviesti konsultacijai arba kreiptis pagalbos į švietimo centrą, arba į savivaldybės Švietimo skyrių. Tikrai tų galimybių turėti ir vidinio, ir išorinio ekspertiškumo tikrai yra“, – akcentavo jis.
Mokiniui duotų vieną patarimą
Paklaustas, kodėl konsultacijos tampa privalomos, jeigu tokios nėra, D. Žvirdauskas prašė įsivaizduoti tam tikrą situaciją.
„Įsivaizduokite, į konsultaciją ateina 10-15 vaikų, o 10 neateina. Galbūt kiti ateina labai retai, o mokytojas dėsto pagal programą tas temas, iš kurių reikia ruoštis kontroliniams ir t. t., tai jis kalba, kad jeigu mokinys ateina į konsultaciją, tikėtina, kad vaikas daugiau išgirsta ir išmoksta.
Aš pats esu įvykdęs daug tyrimų ir išnagrinėjęs daug klausimynų kaip mokslininkas apie tokį reiškinį kaip korepetitoriavimas, tai tikrai nesutikčiau su tuo, kad nesvarbu, ar mokinys moka, ar nemoka, bet rašome jam du, jei neina į konsultacijas. Tikrai nesutikčiau su tokiu pastebėjimu.
Kita vertus, yra tokių situacijų, kad lanko vaikas privatų korepetitorių, tad kam jam eiti į konsultacijas? Tai irgi yra žinomas reikalas, bet aš manau, kad šie dalykai vienas kitam neturėtų trukdyti. Tačiau mokiniui duočiau tokį patarimą, kad kuo toliau, tuo labiau gyvenime viskam liks mažiau laiko. Taigi, kol yra galimybė mokytis, galėtų nueiti ir pas mokytoją, ir pas korepetitorių. Tiesa, korepetitorius visada kainuoja ir jeigu mokinio pažymiai pagerėja, jis puikiai atlieka užduotis, gal jo ir nebereiks?“, – svarstė jis.
Taip pat pažymėjo, kad korepetitorių poreikis dažniausiai suintensyvėja trečioje arba ketvirtoje gimnazijos klasėje.
„Ypač ketvirtoje klasėje. Pastebime, kad net ir gabūs mokiniai pastebi, kad galbūt kai kuriose temose turi spragų arba nespėjo įsigilinti, todėl kreipiasi pagalbos į korepetitorius. Tokiu būdu pasiekiamas tam tikras rezultatas.
Mokinio vietoje pasikalbėčiau su mokytoja, jeigu į kažkokią konsultaciją negalėjau ateiti dėl treniruotės, ar pan. Aišku, būna tokių istorijų, kai mokytojui yra labai nemalonu, jeigu mokinys dar kažkur eina papildomai mokytis.
Mes turėjome tokią labai pareigingą mokytoją, kuri jau išėjo į užtarnautą poilsį, kuri sau keldavo didžiulius lūkesčius ir netgi truputį nervindavosi, jei jos mokiniai eidavo pas korepetitorius. Ši mokytoja sau kėlė uždavinį, kad klasėje turi išmokyti mokinius, jog jiems nereiktų korepetitorių. Be abejo, ji organizuodavo ir modulį, ir papildomas konsultacijas.
Taigi, viskas, ką pasakėte, yra tam tikra diskusijos dalis su tėvais. Tai neturėtų būti pingpongas, o viskas labai priklauso nuo situacijos“, – apibendrino jis.