Kiek pasitikėti skaičiais?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) politologė Dovilė Jakniūnaitė teigė, jog V. Putino gautas rezultatas turėtų būti suprantamas kaip konkrečiai norėtas.
„Vertinti taip ir reikėtų, kad V. Putinui reikėjo tokio skaičiaus, tokį skaičių jis ir gavo. Jam reikėjo dviejų dalykų: kad būtų labai didelis aktyvumas, daugiau nei 70 procentų, ką jis gavo, ir kad absoliučiai didžioji dauguma žmonių balsuotų už jį, rezultatas irgi pasiektas.
Kokiomis priemonėmis, tai mes irgi galime tik spėlioti ir pagrįstai įtarti. Nes labai jau akivaizdžiai matėsi ta priverstinė mobilizacija ateiti ir balsuoti.
Mes matome tiesiog tendenciją, kad nuo pirmųjų rinkimų tie skaičiai, kurie pasisako už jį, vis didėja. Ir atėjo laikas, kai žmogui reikia jau tokio kiekio balsų“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ dalijosi politologė D. Jakniūnaitė.
Ji teigė, jog itin sunku spekuliuoti, ar rinkimų aktyvumas ir buvo toks, koks skelbiama.
„Reikia turėti mintyje ir užuominas apie mirusias sielas, kurios buvo įtrauktos į sąrašus, elektroninio balsavimo įtraukimas irgi kelia tam tikrų abejonių. Bet faktas, kad tikrai daug pastangų buvo įdėta, kad kuo daugiau žmonių iš tikrųjų ateitų ir balsuotų. Valstybinės ir nevalstybinės įstaigos buvo įpareigotos atvesti savo žmones į rinkimų vietas.
Taigi, tokia priverstinė mobilizacija tikrai įvyko. Nekalbant jau apie tai, kad Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, kiek buvo galima skaityti, kariuomenė šalia stovėjo, tai kaip ten nenueisi “, – pabrėžė Žinių radijo pašnekovė.
Kokia gali būti Vakarų reakcija
Spėliojama, kiek Europos šalių nepripažins, kad V. Putinas yra legitimūs Rusijos prezidentas. VU TSPMI politologė D. Jakniūnaitė prognozavo, kad itin griežtos reakcijos neturėtume laukti.
„Galima numanyti, kad tokio radikalaus nepripažinimo, koks įvyko Aliaksandro Lukašenkos atžvilgiu, greičiausiai nebus. Spėčiau, kad labai atsargiai bus vertinami rinkimai. Ir tikriausiai nebus V. Putinas įvardijamas kaip nelegitimus, neteisėtas prezidentas. Turbūt ir dėl šalies didumo, nenoro kategoriškai užverti duris galimam, įsivaizduojamam tolimesniam pokalbiui, visiškai diplomatinių kanalų neuždaryti.
Bet kita vertus, labai svarbu tai, kad tikrai bus pabrėžiama, jog rinkimai okupuotose teritorijose negali būti vertinami kaip vykę ten teisėtu pagrindu“, – kalbėjo Žinių radijo laidos „Gyvenu Europoje“ pašnekovė politologė D. Jakniūnaitė.
Ji svarstė, jog prasmingiau būtų, jeigu į Rusijoje rengtus prezidento rinkimus sureaguotų visa ES.
„Bet tokią poziciją irgi gali būti sunku pasiekti, turint mintyje bent porą valstybių, kurios itin atsargiai žiūri į kritiką V. Putino atžvilgiu“, – kalbėjo VU TSPMI politologė D. Jakniūnaitė.
„Pagrindinė žinia – aiški“
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ ironizavo, kad prieš kelis dešimtmečius Irako prezidentas Sadamas Huseinas po rinkimų teigė, jog juose dalyvavo 100 procentas gyventojų, o jis pats surinko visus 100 procentų, tad V. Putinui dar yra ko siekti.
„Bet yra akivaizdu, kad Rusija yra militarizuojama visais aspektais: jos politinė sistema, ekonomika, visas socialinis paveikslas, įskaitant ir propagandos naratyvą. O tai reiškia, kad šiuose „rinkimuose“ nereikėjo žaisti net ir tos fasadinės demokratijos, nebereikėjo sudaryti įspūdžio, kad yra kažkokių kitų pasirinkimų.
Tiesiog reikėjo pademonstruoti, kad valdžia yra vienose rankose ir kad niekam neturėtų kilti jokių abejonių, kur ji išliks ateityje. Tai buvo vienas iš tų „rinkimų“ tikslų – pademonstruoti gal ir elito atstovams, nebūtinai visai visuomenei, kad galia yra sutelkta ir ji niekaip nebyra, nesifragmentuoja.
O taip pat galbūt sistemai pasitikrinti, kur yra jos silpnosios vietos, įvertinti atskirų regionų vadų pajėgumą mobilizuoti elektoratą, jų efektyvumą organizuojant „rinkiminį procesą“ ir panašiai. Tų tikslų, aišku, gali būti keliolika. Bet manau, kad pagrindinė žinia yra aiški“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi politologas L. Kojala.
Dirbtinis fasadas
VU TSPMI politologas Tomas Janeliūnas taip pat sutiko, jog bent simboliškai reikėjo parodyti, kad V. Putino galia yra išlaikoma ir net stiprinama.
„Kad niekas čia nekelia jokių klausimų, ką reikėtų daryti toliau. Tas simbolinis periodiškas V. Putino perrinkimas, manau, yra svarbus, išlaikant netikrą, labai fiktyviai sukonstruotą paveikslą, kad visgi Rusijoje veikia įstatymai, Konstitucijos, jos laikomasi.
Taigi, tokie fiktyvūs priminimai, kad nepaisant daugybės problemų, taisyklės kažkokios, bent jau rašytinės, vis dar turėtų būti priimamos, jų turi būti laikomasi, yra toks priminimas. Taigi, uždengti tą fasadą tokiu dirbtiniu apvalkalu. Ir rinkimai yra to apvalkalo dalis“, – kalbėjo VU TSPMI politologas T. Janeliūnas.
Paklaustas, ar V. Putino pozicijos po jo perrinkimo gali griežtėti, pašnekovas T. Janeliūnas tikino, kad belieka spėlioti.
„Taip, teoriškai gali griežtėti. Bet tai veikia daugiau demokratinėms šalims, kuriose tas rinkimų ciklas yra žymiai svarbesnis. Ir prieš rinkimus daugelis politikų vengia kažkokių sudėtingesnių, labiau konfrontuojančių visuomenės sprendimų. Bet V. Putinui to baimintis nelabai reiškia.
Aišku, jis gali kiek pašvelninti retoriką prieš rinkimus, ją sugriežtinti po jų. Bet iš principo tai nekeičia tos bendros tendencijos, kurią pastebime jau kurį laiką.
V. Putinas kartoja, kad tai yra visuotinis karas prieš NATO, prieš Vakarus. Jį tą patį kartos ir toliau“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ prognozės dalijosi T. Janeliūnas.
