„Sveikas maistas mokyklose? Eilė per pertrauką prie buritų. Tegul dar uždraudžia vaikams neštis pinigų“, – kritiškai Sveikatos apsaugos ministerijos įvestas pertvarkas vertino Rolandas.
Pridūręs, kad vaizdas užfiksuotas Garliavoje, šalia Vytauto gatvėje esančio meksikietiško maisto kiosko, vyras spėjo, kad moksleiviai plūsta iš netoliese esančios Jonučių gimnazijos. „Įdomu, ar ši mokykla laikosi naujosios dietos. Jai laikosi, tai valio Verygai“, – ironizavo skaitytojas.
Sudaro apie penktadalį klientų
Šešis buritų kioskus Kaune anksčiau turėjęs, o dabar valdantis užkandinę Petrašiūnuose įmonės „Buritus“ vadovas Paulius Matiušovas „Kas vyksta Kaune“ sakė, kad moksleiviai sudaro apie penktadalį visų klientų. „Nėra taip, kad sudarytų didžiąją dalį valgytojų, labiausiai pirktų“, – tvirtino pašnekovas.
P. Matiušovas patikslino, kad konkretus Garliavoje esantis kioskelis priklausė jam, o po to buvo parduotas darbuotojai, moteriai, kuri liko ten dirbi savarankiškai. Buvo laikas, kai vyras vienu metu turėjo šešias užkandines – dabar belikusi Petrašiūnuose, R. Kalantos gatvėje, o kitos išnuomotos ar parduotos.
„Vaikams tinka mokyklose siūlomas maistas, bet tiesiog atsibosta valgyti tą patį. Mano paties du vaikai moksleiviai valgo, kas jiems valgykloje patinka, kokį kepsnį, na, ir po mėnesio sako „atsibodo, negaliu žiūrėt“, – paklaustas, kodėl, jo manymu, vaikai rikiuojasi prie buritų kiosko, svarstė P. Matiušovas.
„O mokyklose meniu taip dažnai nekeičia ir ne viską vaikai mėgsta – dėl to ir ieško kažkokios įvairovės. Bet kuriam iš mūsų atsibostų visada tas pats, reikia pakeitimų.“
Visgi, „Buritus“ vadovo teigimu, nėra taip, kad į užkandines nuolat eitų tie patys moksleiviai, jie vis keičiasi, vyksta rotacija. „Vienąkart vieni užsuka, kitąkart – kiti, po kiek laiko grįžta tie patys. Kaip minėjau, perka meksikietišką maistą tik dėl įvairumo“, – pernelyg didelio vaikų įnikimo į buritus nepastebėjo P. Matiušovas.
Sako, kad valgyti skaniau
Vytauto gatvėje, už poros šimtų metrų nuo Garliavos Jonučių gimnazijos ir maždaug 600 metrų nuo Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos veikiančio meksikietiško maisto kiosko dabartinė savininkė Inga pripažino, kad per pertraukas vienas kitas mokinys čia atbėga.
„Gal neskanu dabar toje mokykloje – pasiima tai bulvyčių, tai buritų, sumuštinukų. Kažkiek moksleivių užsuka kasdien, bet ne tik jie – ir suaugusių netrūksta, ir visokių darbininkų pietų metu“, – pasakojo moteris.
Anot septynerius metus čia dirbančios Ingos, moksleiviai prie kiosko rikiuodavosi visada. Žiemą esą ateina mažiau, rudenį, pavasarį – daugiau, o nuspėti srautus sudėtinga. Priklauso ir nuo oro – kai šalta, vaikų buritų šefė sulaukia mažiau.
„Galbūt nuo šio rugsėjo bendrai paėmus moksleivių kiek ir išaugo, bet iš tiesų sunku pasakyti, ar dėl mokyklų valgiaraščio pertvarkos, ar dėl mano užkandinėje atnaujintų produktų, nes pakeičiau lavašus, buvo kitų nedidelių pakeitimų. Bėga per ilgesnę pertrauką moksleiviai ir į kitoje pusėje esančią kebabinę, šalia picerija yra“, – maitinimosi alternatyvų paieškas nupasakojo Inga.
Keliais žodžiais su jaunaisiais klientais persimetanti buritų užkandinės savininkė, paklaususi, ar čia valgyti skaniau negu mokykloje, sakė sulaukianti teigiamo atsakymo, tačiau itin plačių išvadų iš tų pokalbių daryti nesiryžo. Daugiausia jaunimo, jos žiniomis, sueina iš J. Lukšos gimnazijos.
Į parduotuves ir užkandines moksleiviai traukia visur
Visgi arčiausiai prie aptariamos užkandinės stūkso Jonučių gimnazija, nors laikinai šios mokyklos direktoriaus pareigas ėjęs Valentinas Padriezas „Kas vyksta Kaune“ sakė abejojantis, ar didelę dalį buritų kiosko klientų galėtų sudaryti Jonučių gimnazijos moksleiviai, kadangi jų gerokai mažiau nei tolėliau esančioje J. Lukšos gimnazijoje.
„Bet kad jaunimas nemėgsta mokykloje valgyti, tai čia žinomas dalykas, – deklaravo V. Padriezas. – Ir visose ugdymo įstaigose tai vyksta – per ilgąsias pertraukas vaikai eina į šalia esančias parduotuves.“
Meksikietiškų buritų pašnekovas prisipažino niekad nevalgęs – nė nežinantis, ar tai populiari vieta, esą pravažiuojantis automobiliu pro tas užkandines, bet tikrai nematantis ten eilių stovinčių mokinių, kažkokio antplūdžio.
„O mokiniui uždrausti išeiti negali, tuoj pat pažeisi jo teises. Vyresni moksleiviai turi „langus“, pas juos grafikas laisvas, kaip pas studentus, jie, turėdami daugiau laiko, ir namo parvažiuoja. Niekaip neužkardysi to judėjimo, mokykla – tai ne kalėjimas“, – paklaustas, ar mokykla kažkaip mėgina reguliuoti moksleivių srautus, kalbėjo V. Padriezas.
Pasak jo, Jonučių gimnazijoje yra valgykla. Čia samdoma įmonė – konkursą laimėjusi bendrovė – organizuoja maitinimą nustatytą laikotarpį. V. Padriezo žiniomis, valgiaraščiai pakeisti visoje Lietuvoje – gal dėl to mokinai nelabai valgo mokyklose. „Buvau J. Lukšos gimnazijos valgyklėlėje – radau tuščią. Pats valgiau, tai nepatiko, buvo neskanu“, – kitos įstaigos maitinimą įvertino neseniai atsistatydinęs Jonučių gimnazijos direktorius.
Išeinančių skaičius nepasikeitė
J. Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas „Kas vyksta Kaune“ sakė, kad moksleiviai eidavo valgyti kitur ir iki maitinimo reformos. „Gimnazijoje mokosi vyresnio amžiaus, 16–19 metų mokiniai, kurie bent jau šiltu metų laiku per valgymui skirtas pertraukas nubėgdavo ko nors nusipirkti į artimiausius prekybos centrus ar kioskelius. Kas sūrelių, kas kitų užkandžių, kurių nebūdavo galima turėti mokykloje“, – atviravo gimnazijos direktorius.
Lyginant su ankstesniais metais, jo vertinimu, išeinančių mokinių skaičius nei padidėjo, nei pamažėjo. Kadangi J. Lukšos gimnazija maitinimą organizuoja savo darbuotojų pagrindu, nenuomojamos patalpos privatininkams, tai šioje mokykloje maitinimas esą yra pats pigiausias Kauno rajone.
„Valgyklos darbuotojos pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą yra parengusios naujus valgiaraščius, kurie patvirtinti atitinkamų institucijų ir netgi paprašyta, kad jais leistų naudotis kitoms mokykloms. Net esu pasirašęs raštą, kuriuo gimnazija neprieštarauja, kad būtų pasinaudota mūsų patirtimi“, – aiškino V. Vitkauskas.
Maitintis valgykloje – pigiau grybo
„Dėl paties valgymo mokykloje nepaprastai džiaugiuosi, kadangi asortimentas yra įvairus, tik, aišku, nebeliko to vaikų pamėgto kepsnio, išvolioto džiūvėsėliuose, cepelinų su spirgučiais. Bet yra plovas, kalakutiena, sriubytė ir t. t. Vaikų skaičius mokyklos valgykloje nėra sumažėjęs, visas tris valgymui skirtas pertraukas čia būna pilna mokinių“, – tikino J. Lukšos gimnazijos vadovas.
Anot V. Vitkausko, net pačiam įdomu stebėti, kaip užėjus į valgyklą nėra to įprasto triukšmo, kai kažkas stumdosi, nori aplenkti, lėkštę paimti. Vaikai ateina solidžiai, pasiima savo porciją ir suvalgo – porcijos yra didelės, geros.
„Dar vienas pavyzdys – kai kurie mokyklos darbuotojai, baigę darbą, prieš eidami namo užsuka į valgyklą pavalgyti, kad nereikėtų kažko gamintis. Čia ir skanu, ir pigu, greita. Tarkime, lėkštė sriubos kainuoja 10 centų, kepsniukas netraukia euro, tai pigiau grybo, – kiek kitaip nei V. Padriezas apie savo valgyklą pasakojo pašnekovas ir paaiškino, kodėl kainos čia tokios žemos. – Mat valgyklos darbuotojams nereikia dėti jokio antkainio, imti pelno mokesčio – elektrą, vandenį gauna nemokamai, tad ir produkcija labai pigi. Kokie nors švietimo specialistai, atvykę į renginius ar seminarus kitose mokyklose, pas mus ateidavo pavalgyti, nes yra skanu ir nebrangu.“
Reguliuoja meniu, bet ne moksleivių pasirinkimą
„Bet, kaip minėjau, kadangi pas mus mokosi vyresnių klasių mokiniai, tai jie tarp pamokų turi vadinamus „langus“. Tada, kol šiltas oras, jie ir išeina kas nusipirkti mėsainį, kas kažką kito. Kadangi tai 18-os metų vaikas, jis su mergaite pasišnekučiuoja, gal kas, žalingų įpročių turėdamas, pasislėpęs suplešia cigaretę. Nemanyčiau, kad mūsų mokykla šiuo atžvilgiu būtų išskirtinai blogoje padėtyje“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Beje, anksčiau mokykloje stovėjo arbatos, kavos, karšto šokolado aparatas. Jo dabar teko atsisakyti, tai mokyklos darbuotojai esą ir patys pyko, kad turi neleisti 18-mečiui nusipirkti kavos, o jis neapsirengęs pusę kilometro lekia į kažkokią kavinukę ir vis tiek geria tą pačią kavą.
„Mokykla negali uždaryti durų. Tiesa, turime elektroninę praėjimo sistemą, išeinantis ir įeinantis mokinys yra registruojamas ir matome vaikų srautų judėjimą, bet suvaržyti laisvės negalime – tai žmogaus teisių pažeidimas“, – požiūrį į vaikų keliones link artimiausių maitinimo vietų išsakė V. Vitkauskas.
Daug kas priklauso nuo įpročių
„Neturiu tikslo pasigirti, tačiau vaikai tikrai valgo pilnu tempu, kam reikia, taikomas nemokamas maitinimas. Dėl asortimento ar kokybės mokiniai nesiskundžia“, – reziumavo J. Lukšos gimnazijos direktorius.
Ir pritaikė maitinimo mokyklose situacijai Dainų šventės, kurioje buvo kilęs skandalas dėl prasto maisto, analogiją. Vyresniems žmonėms, V. Vitkausko teigimu, tas kotletas, grikių košė, kitas neįmantrus maistas yra įprastas, o jaunimas valgo sumuštinius ir panašiai.
Problema kilo, kadangi šventės dalyviams patiektas maistas buvo nepriimtinas ir jo moksleiviai tiesiog nevalgė. „Gal namie kitaip įpratusiems maitintis vaikams sveika grikių košė, guliašas nėra priimtini, bet jeigu tinkamai paruoštas, tai yra geras maistas, puoselėjama sveika gyvensena“, – samprotavo gimnazijos vadovas.