Apie darbdavio ir darbuotojo santykius COVID-19 akivaizdoje LNK televizijai komentavo darbo teisėje specializuojantis advokatas Justas Vilys. Jo teigimu, Darbo kodeksas numato darbuotojui pareigą atlikti periodinius sveikatos tikrinimus ir pasitikrinti, ar jis gali dirbti tam tikrą darbą, o darbdavys gali tuo įsitikinti.
„Kas liečia kovidą, dar tokio reglamentavimo Darbo kodekse neturime, tačiau sprendžiant iš nuostatos, kad darbdavys privalo užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas, o nepasiskiepiję darbuotojai natūraliai kelia tam tikrą riziką, tai toks reikalavimas, manau, būtų teisėtas – įsitikinti, kad vienos ar kitos grupės asmuo, kuris nepasiskiepijo, nekelia rizikos kitiems darbuotojams“, – LNK sakė J. Vilys.
Jei darbdavys, pasak advokato, darbo metu neišleidžia darbuotojo pasiskiepyti, darbuotojas turi teisę to reikalauti.
„Jei darbuotojas jaučiasi nesaugus, pavyzdžiui, jis negali pasiskiepyti arba dirba aplinkoje, kuri nesudaro saugumo, jis lygiai taip pat gali skųstis, kad privalo būti sudarytos sąlygos, jog jis pasiskiepytų arba jam būtų izoliuota aplinka ir jis neapsikrėstų nepageidaujama liga“, – tęsė J. Vilys.
Pašnekovas patikino, kad darbdavys turi teisę susipažinti su galimybių pasu, tačiau reikalauti jo kopijos – ne.
„Pati kopija kaip tokia, jau asmens duomenų rinkimo principais vadovaujantis, nelabai pateisinama. Darbdavys apie darbuotoją turi rinkti tiek informacijos, kiek jos reikia konkrečioje situacijoje. Kam reikalinga visą laiką turėti tą kopiją – abejotinas pagrindas. Darbdavys turėtų sau pasižymėti, iki kada galioja darbuotojo duomenys, žinoti, kad darbuotojas tokį galimybių pasą turi. Tai susipažinti tikrai gali, bet daryti kopiją – aš manau, kad tam pritrūktų teisinio pagrindo“, – komentavo advokatas.
Kalbėdamas apie prašymą kartais kartu su galimybių pasu parodyti ir asmens dokumentą, pašnekovas teigė, kad tai kai kuriais atvejais neišvengiama ir yra pateisinama.
„Vien parodyti galimybių pasą su jame įrašytu vardu, pavarde, nėra pakankamas įrodymas, kad tu tikrai jį pats turi. Gali kaimyno rodyti, draugo, kito asmens, o asmens dokumentas jau leidžia sutikrinti, kad tas dokumentas jau yra tikrai tau išduotas ir kad būtent tu esi to galimybių paso turėtojas. Toks reikalavimas yra pilnai pagrįstas ir neturėtų sukelti problemų“, – teigė J. Vilys.
Darbuotojas, pasak jo, turi teisę darbo metu vykti periodiniam sveikatos patikrinimui, tačiau skiepijimasis nuo COVID-19 dar nėra reglamentuotas ir neaišku, ar jį galima prilyginti periodiniam sveikatos patikrinimui.
„Aš asmeniškai įsitikinęs, kad jeigu darbuotojas, rūpindamasis savo ir darbo sąlygų saugumu, išvyktų, informavęs, kad jis vyksta, o ten tikrai neilgas laikas, pasiskiepyti, tai realiai, jei darbdavys nesutiktų jo išleisti, tai darbo drausmės pažeidimas formaliai galėtų būti, bet žiūrint iš bendro visuomenės intereso, aš manau, kad jam būtų sudėtinga skirti kažkokią drausminę atsakomybę“, – teigė advokatas.
Teisininkų bendruomenė, kaip pažymėjo J. Vilys, stebi, kas toliau bus – darbuotojo ir darbdavio ginčai pandemijos valdymo aspektais tapo visuomenėje vyraujančių gėrių pusiausvyros klausimas, kas svarbiau – ar teisė pasirinkti nesiskiepyti, ar visuomenės teisė dirbti sveikomis darbo sąlygomis.
„Ir iš vienos, ir iš kitos pusės argumentų tikrai daug. Kaip bus suformuota praktika – tik ateitis parodys, tačiau tam tikra prasme diskriminacijos atveju tai galima vadinti ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Kodėl vienas žmogus turėtų būti diskriminuojamas ir dirbti nesaugiomis sąlygomis, kai kiti nepasiskiepiję. Lygiai taip pat antivakseris gali sakyti, kodėl aš turiu skiepytis ir kodėl mane diskriminuoja mano pažiūrų atžvilgiu“, – pateikė pavyzdį J. Vilys.
„Kiekvienas turi savo nuomonę, kiekvienas turi savus argumentus. Kas nulems – teismai ir laikas parodys. Europos praktikas žinome – kol kas formuojama praktika, kad visuomenės saugumas yra aukščiau individo teisės pasirinkti. Tokia nuomonė turi pakankamai stiprų pagrindą ir galima tik spėti, kad Lietuva paseks tuo pačiu pagrindu“, – pridūrė advokatas.