„Audrą sukėlė vienos apklausos interpretacija, nes, kiek pamenu, ten buvo klausimas apie tai, ar jūs manote, kad bijo kiti [reikšti savo nuomonę – ELTA]. Ši formuluotė atveria erdvę įvairioms interpretacijoms, nes kalbama ne apie save, o apie kitą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
„Mano nuomonė su kunigo R. Doveikos nuomone šiuo atveju išsiskiria – manau, kad baimių nėra, yra labai daug drąsos ir kartais mažokai atsakomybės“, – teigė ji.
Parlamento vadovės teigimu, Lietuvos žmonės savo nuomones įvairiausiais klausimais reiškia kaip niekada aktyviai.
„Užtenka pažvelgti į nesisteminę žiniasklaidą, įvairiausias tinklalaides, kur žmonės, susibūrę į grupes ar pavieniai, reiškia įvairiausias nuomones įvairiausiais klausimais“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Visgi tos nuomonės kartais išeina labai toli už sveiko proto ar korektiškumo ribų. Taigi matyčiau problemą, kad kai kurie dalykai yra sakomi labai neatsakingai. Būtent tai kartais didina ir agresijos lygį visuomenėje, ir susiskaldymą“, – pabrėžė politikė.
ELTA primena, kad liepos pradžioje kunigas R. Doveika, aukodamas šv. Mišias Paberžėje, kalbėjo, esą 80 proc. Lietuvos gyventojų bijo drąsiai reikšti savo nuomonę.
Ši R. Doveikos pamokslo dalis sukėlė diskusijų socialiniuose tinkluose. Jo žodžiais dalijosi „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ palaikytojai, įmonė „Vikonda“, į Europos parlamentą kandidatavęs Žilvinas Tratas, įvairūs puslapiai internete, tvirtinantys, jog Lietuva nėra demokratinė valstybė.
Visgi nemažai tikinčiųjų kilo įtarimas, kad kunigo žodžiai nėra pagrįsti teisingais duomenimis. Žmonės tikino neradę tai įrodančių apklausų ar tyrimų.
Kilo emocijų audra
Į kunigo pasisakymą feisbuke sureagavo du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nariai Andrius Navickas ir Linas Slušnys.
„Tokie populiaraus kunigo žodžiai sukėlė didžiulį Žilvino Trato, paskelbusio kovą savo valstybei, entuziazmą. Pradėsiu nuo to. Puiku, kad kunigas Doveika yra drąsiausias katalikas, nes nebijo viešai sakyti savo teisybę. Tratas taip pat drąsuolis. Juk iš tiesų reikia drąsos taip nuolat piktintis dėl visko, kas vyksta Lietuvoje“, – rašė A. Navickas.
Politikas, reaguodamas į kunigo pamoksle ištartus žodžius, nevengė ironijos. „Kiek suprantu, sovietmečiu buvo visai kitaip. Tuomet kiekvienas žmogus laisvės orą kvėpavo pilna krūtine, bet paskui nutiko Sąjūdis, dar vėliau – konservatoriai, ir Lietuva jau su baimės grandinėmis.
Bandydamas suprasti kunigą, politikas kėlė klausimą, ko dera bijoti katalikams Lietuvoje? „Tiesą sakant, tik nuvilti Kūrėją, kurio svajonėmis visi esame. Katalikas niekada neturėtų būti patogus ir saldus, niekada neturėtų bijoti kritikos ir to, kad kitiems nepatiks, ką jis sako. Tai nereiškia, kad mes, katalikai, visada sakome sūrius ir tikrus dalykus. Blogiausia, kai mes pradedame tarnauti savo baimėms. Deja, iš Doveikos pasisakymo girdžiu būtent tai, o ne iki skausmo gilų rūpestį žmonėmis“, – teigė A. Navickas. Kartu jis pasidžiaugė, kad „gyvename tokioje Lietuvoje, kur Doveika gali kalbėti, ką tik sugalvoja, kur galima juo žavėtis ir kritikuoti“.
Slušnys: kunigo pasisakymas turi kelis „bet“
Kitas Seimo konservatorius L. Slušnys, reaguodamas į R. Doveikos ištartą frazę, rašė, kad kai kas nors pasako, jog žmonės bijo reikšti savo nuomonę, sakantysis taip teigia, neva jis yra tikrasis tiesos nešėjas. „Kitaip tariant, ištaręs tokį teiginį, pareiškiu visiems, koks esu drąsus. Ir nieko daugiau daryti nereikia, jeigu noriu gauti minios palankumą. Juk minioje niekas faktų netikrina ir nesigilina. Lyderis ištarė teiginį – minia ošia ir ploja. Jeigu tikslas buvo pigiai pasiekti populiarumą, tai jis tikrai pavyko“, – feisbuke rašė L. Slušnys.
Tačiau, pasak politiko, kunigo pasisakymas turi kelis „bet“. „Po jo pasisakymo niekas jam antrankių neuždėjo ir nebaudžia už skleidžiamą melą, kaip tai įvyktų Rusijoje. Tai jo nuomonė, kurią patikrino žurnalistai ir minios dalyviai, šiandien jau pavieniai asmenys patys turi daryti išvadas. Lietuvoje niekas nepersekioja už tokius teiginius. Renginiui, kuriame kunigas mėgavosi trumpa šlove, šalia liūdnai pagarsėjusių Kremliaus ruporų, finansavimą suteikė ir Lietuvos valstybė, o tai reiškia, kad mūsų demokratija yra tokia stipri, kad mokesčių mokėtojai net padeda egzistuoti tokiems melo skleidėjams, nes nesiima išankstinės cenzūros kas, ką ir kaip pasakys renginio metu“, – teigė L. Slušnys.