D. Puidokaitės teigimu, įmonėje atsiradus poreikiui sumažinti etatų skaičių, darbuotojų buvo paprašyta laikyti tam tikrą egzaminą. Nustebino ne tik jo sandara, bet ir gauti rezultatai – buvo atleistos ilgametės darbuotojos, o išdirbusios vos porą metų liko toliau darbuotis.
Savo ruožtu „Lietuvos energijos gamybos“ atstovai aiškina, kad jokio sąmokslo čia nėra. Jų teigimu, visiems darbuotojams buvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti konkurse dėl likusių vietų, tad pretenzijas reikšti – neteisinga.
Iš darbo išėjo, nes buvo priversta tai padaryti
Tuo metu pastaruosius 23 m. aparatininke Chemijos bare dirbusi D. Puidokaitė sako nebegalinti ištverti neteisybės. Nors rugsėjo 8 d. jos darbo sutartis buvo nutraukta bendru sutarimu (pagal LDK 125 str. 1 d.), iš tikrųjų išeiti iš darbo ji sakė nenorėjusi. „Buvau priversta tai padaryti“, – prasitarė moteris.
„Šių metų rugpjūčio antroje pusėje Chemijos baro vadovė Irena Malašauskienė pranešė, kad Chb bus atliekamas etatų mažinimas ir bendrovė atleis 6 darbuotojas. Ji taip pat pranešė, kad bus surengtas egzaminas, kurio rezultatais remiantis, bus atrinktos atleidžiamos darbuotojos“, – kaip prasidėjo visa ši istorija, pasakojo D. Puidokaitė.
Pasitarusi su Valstybine darbo inspekcija ir teisininku ji sakė sužinojusi, kad darbuotojų atrankos procesas turi vykti remiantis darbo kodekso 135 str. ( /Pirmenybės teisė būti/ /paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius/... ) ir jokie atkrentamieji egzaminai, rengiami darbdavio, negali būti vadinami teisėtais.
„Kai pasakiau vadovams, kad etatų mažinimui nebūna rengiami egzaminai, jokio atsakymo negavau – jie nutylėjo“, – patikino moteris.
Netiki egzamino skaidrumu
Nepaisant pastabų, egzaminas vis dėlto buvo surengtas. Sutapimas ar ne, tačiau po jo dirbti liko tos darbuotojos, kurios apie vadoves pasisakė tik gerai – tikina D. Puidokaitė.
„Išgirdus to egzamino rezultatus dar vis negaliu patikėti jų skaidrumu. Jei gerai prisimenu, teisingai atsakiau į 4 klausimus iš teste buvusių 20. Panašiai atsakė ir kitos, kartu su manimi atleistos kolegės. Darbo nepraradusios kolegės atsakė į 15-20 kl. Jokių įrodymų neturiu, tačiau manau, kad tai buvo įmanoma tik vienu atveju – jos iš anksto galėjo žinoti testų klausimus (klausimus testams rinko I. Malašauskienė – suinteresuotas asmuo). Šio etatų mažinimo metu buvo išskirtinai atleistos tos darbuotojos, kurios dirbant Komisijai, kuri tyrė I. Malašauskienės ir Chemijos laboratorijos vadovės Dangirutės Navickienės darbą ir jų elgesį su pavaldinėmis, pasisakė prieš jas. Toliau dirbti liko visos, kurios apie abi vadoves pasisakė tik gerai. Netikiu, kad tai tik sutapimas, nors įrodymų neturiu“, – įtarimais dalijosi moteris.
Ji sakė taip pat mananti, kad testas buvo sudarytas taip, kad jo neišlaikytų nei ji, nei dar 5 jos minėtos kolegės.
Rezultatai buvo geri, tačiau kas dirbs toliau, buvo suplanuota iš anksto
„Šių metų birželio 22 d. baigiau apmokymus, išlaikiau biokuro laborantės testą ir sėkmingai dirbau biokatilinėje iki atleidimo (dar man nepasirašius darbo sutarties nutraukimo į tą darbo vietą chb vadovė paskyrė kitą darbuotoją). Šių metų rugpjūčio mėnesį, išlaikiusi naujųjų vandens valymo įrengimų testą, surinkau 14,5 balų iš 20 galimų. Tačiau su šiais įrengimais man dirbti neteko.
Biokuro tema jokių klausimų teste nebuvo, tačiau buvo trečdalis klausimų apie blokų nudruskinimo įrenginius, kurių aš niekada neaptarnavau pagal darbo pobūdį. Viso aparatininkės, kurios dirbo prie minėtų blokų įrengimų, išlaikė šį testą. Manau, kad dar prieš šį testą buvo žinomos pavardės tų, kurios liks dirbti, nes įtarimų kėlė baro vadovės ir kolegių elgesys. Pavyzdžiui, BNĮ aparatininkėms buvo išskirtos naujos spintos persirengimui prie naujai sumontuotų nudruskinimo įrenginių arba tai, kad mažiausiai dvi aparatininkės, kurios testą išlaikė, dar iki jo laikymo pareiškė norą išeiti iš darbo savo noru, bet chb vadovė jų neišleido, nes mano manymu vadovė jau buvo suplanavus, kad jos turi likti savo darbo vietose“, – pasakojo D. Puidokaitė.
Jos teigimu, atleidžiant darbuotojas nebuvo atsižvelgta į tai, kad tarp jų – daug vienišų mamų, auginančių nepilnamečius vaikus. Viena nepilnametį sūnų augina ir pati D. Puidokaitė.
Nebeliko galinčių pasipriešinti vadovei?
Ji taip pat sakė, kad elektrinės vadovams pristatydama atrankos rezultatus D. Navickienė tikino, kad sprendžiant, kurios darbuotojos bus atleidžiamos, buvo atsižvelgta ir į tai, ar jos ankstesniais metais išlaikė atestacinius egzaminus.
Nors tuomet D. Puidokaitė viešai pasakė, kad visuomet šiuos egzaminus išlaikydavo iš pirmo karto, priešingai, nei likusios dirbti kolegės, reakcijos į savo pastabą nesusilaukė.
„Vėliau išgirdau gandus, kad renkantis, kurias pavaldines atleisti, buvo skaičiuojami ne tik laikyto testo balai, bet ir dar kažkas papildomai, tačiau kas, niekas man nepaaiškino. Maža to, dabar susidarė I. Malašauskienei labai palanki situacija. Baigiasi 6 mėn. jai paskirtas bandomasis laikotarpis, o pavaldinių, kurios galėtų papasakoti apie jos tironišką valdymą, neliko. Ji ir toliau daro tuos pačius pažeidimus. Pavyzdžiui, darbuotojų darbo grafiką keičia be jokio perspėjimo, renka grynuosius pinigus darbuotojų gimtadienių sveikinimams, su pavaldinėmis elgiasi nepagarbiai“, – apie tai, kas vyksta elektrinės Chemijos bare, pasakojo moteris.
Bendrovė: sąlygos buvo lygiavertės
Savo ruožtu bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ atstovai šią situaciją nušvietė visiškai kitaip.
„Norime patikslinti, kad paminėti darbo santykių pasibaigimo atvejai „Lietuvos energijos gamybos“ valdomo Elektrėnų komplekso Chemijos bare rugsėjo mėnesį yra susiję su neseniai baigtu nudruskinto vandens ruošimo ir užteršto kondensato valyklos įrenginių modernizavimo projektu. Įdiegus naujus modernius ir efektyvius automatinio valdymo įrenginius sumažėjo personalo poreikis.
Visoms baro darbuotojoms buvo sudarytos lygiavertės galimybės dalyvauti atrankose į Chemijos baro pareigybes, kurių etatų skaičius mažėjo dėl objektyvių priežasčių (modernizuotų ir automatizuotų procesų). Atrankas vykdė komisija, sudaryta iš bendrovės specialistų, taip pat dviejų didžiausiam darbuotojų skaičiui atstovaujančių profesinių sąjungų atstovų. Buvo vertinama darbuotojų kvalifikacija ir kiti svarbūs kriterijai, reikalingi dirbti su naujais moderniais įrenginiais.
Nepatekusioms į šias pozicijas darbuotojoms buvo pateikti pasiūlymai dėl perėjimo į bendrovėje esamas kitas laisvas darbo vietas. Dalis darbuotojų atsisakė dirbti kitose pasiūlytose pareigose. Darbo sutartį šalių susitarimu nutraukti nusprendusioms darbuotojoms išmokėtos visos priklausančios kompensacijos“, – informavo „Lietuvos energijos gamybos“ generalinis direktorius Juozas Bartlingas.
Siūlo kreiptis į teismą
Jis priminė, kad darbo kodekso 135 str. 1 dalies nuostatos dėl pirmumo teisės būti paliktiems dirbti taikomos tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje ar padalinyje, kvalifikaciją.
„Minėtu atveju kvalifikacijos patikrinimas atrankos metu leido tai nustatyti“, – patikino jis ir pabrėžė, kad nors darbo santykių klausimai jo atstovaujamoje bendrovėje visuomet sprendžiami vadovaujantis teisės principais, kiekvienas asmuo turi teisę reikšti pretenzijas ir kreiptis į teisinius ginčus sprendžiančias instancijas, jei mano, kad jo teisės yra pažeistos.
„Pasitikime Chemijos barui vadovaujančia Irena Malašauskiene ir chemijos laboratorijos vadove Dangirute Navickiene. Neabejojame šių darbuotojų kompetencija ir jų pačių keliamais aukštais reikalavimais kitiems darbuotojams. Didelę vadovaujančio darbo patirtį sukaupusi I. Malašauskienė praėjusiais metais buvo įvertinta už ilgametį darbą energetikoje. I. Malašauskienei įteiktas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko padėkos raštas. Tokio lygio įvertinimai kasmet Energetikų dieną skiriami nedidelei grupei profesionalų, kurie išsiskiria savo iniciatyva, kūrybiškumu, sąžiningumu ir pasišventimu profesijai“, – minėjo jis.
Egzaminą kaip formą vertina teigiamai, bet sąlygos turi būti vienodos visiems
Kreiptis į teismą D. Puidokaitei pataria Darbo santykių specialistas, advokatas Vilius Mačiulaitis, anksčiau vadovavęs Valstybinei darbo inspekcijai. Jo teigimu, ne viskas šioje istorijoje yra aišku.
„Darbo kodekso 135 str. nustato, kam pirmumo teisė būti paliktiems darbe yra suteikiama. Absoliučią pirmumo teisę turi tie, kurie darbo metu buvo sužaloti arba susirgo profesine liga, darbuotojų profesinių sąjungų atstovai. Visi kiti – tie, kuriems liko mažai laiko iki pensijos, augina vaikus, turi ilgą darbo stažą, pirmumo teisę turi tik tuo atveju, jei jų kvalifikacija yra tokia pati kaip kitų, pirmumo teisės neturinčių darbuotojų. Jei pastarieji turi aukštesnę kvalifikaciją, pirmumo teisė tokiu atveju nesuteikiama“, – aiškino advokatas.
Jo teigimu, dėl kvalifikacijos patikrinimo būdo galima diskutuoti, nors pripažįstama, kad ir egzaminas yra geras pasirinkimas.
„Svarbiausia, ir teismų praktika tai pažymi, kad būtų nustatyti aiškūs kriterijai ir jie būtų taikomi visiems vienodai. Priešingu atveju tai galėtų būti laikoma diskriminacija. Jei aiškių kriterijų nebuvo, galima įtarti subjektyvumą. Kaip suprantu, ginčas vyksta būtent dėl to, tad žmogui, kuris šia situacija yra nepatenkintas, patarčiau ją spręsti kreipiantis į Darbo ginčių komisiją, o vėliau ir į teismą“, – patarė jis.