„Visi kariniai veiksmai daro žalą. Jeigu išskirti, kuriai sričiai labiausiai daro įtaką, – tikrai visas. Supraskime, kad gamtinė aplinka yra visa ekosistema: tai yra oras, vanduo, dirvožemis, atmosfera, biologinė įvairovė. Praktiškai visos šitos sferos yra pažeistos ir labai smarkiai pažeistos“, – apie tai, kaip karas Ukrainoje veikia aplinką, laidoje „Delfi tema“ pasakojo A. Zigmontienė.
Ji pateikė pavyzdį, kaip užsiteršia dirvožemis.
„Vyksta sprogimas, sprogmuo patenka į dirvožemį. Vadinasi, toje vietoje yra išardomas dirvožemio sluoksnis, netenkama tam tikros žolės dangos, vėliau – organinės anglies. Organinė anglis tai yra būtent ta pagrindinė medžiaga, kuri reikalinga palaikyti dirvožemio derlingumą. Vadinasi, šitoje žemėje kažkurį laiko tarpą, kol dirvožemis neatsistatys, tol praktiškai jokio auginimo negali būti, jokios žemės ūkio veiklos“, – pasakojo mokslininkė.
Kartu su sprogmenimis, pasak jos, į dirvožemį patenka įvairūs sunkieji metalai, kurie esą gali ten ir pasilikti, arba nukeliauti į paviršinius vandens telkinius, pasiekti net požeminius vandens telkinius.
„Vėlgi, tai yra problema“, – pažymėjo A. Zigmontienė.
Teršalai sienų neturi
„Į vandenį taip pat patenka ir naftos produktai, ir sunkieji metalai. Nepamirškime, kad tiek dirvožemyje, tiek su vandeniu teršalai gali atkeliauti per mitybinę grandinę ir pas žmones. O sunkieji metalai, kaip švinas, kadmis, yra kancerogenai, kurie gali sukelti vėžį.
Gamtinė aplinka turi potencialą pati apsivalyti, bet kai tokie teršalų kiekiai... Pavyzdžiui, Ukrainos mokslininkų yra paskaičiuota ir ištirta, kad jau dabartiniu metu tam tikruose paviršiniuose vandens telkiniuose, upėse nitratų ir kitų azoto junginių koncentracijos viršija 160 kartų.
Azotas, nitratai tai yra būtent tai, kas rūgština vandens telkinius, vadinasi, veikia visą vandens telkinių biosferą. Kitas dalykas – skatina vadinamuosius eutrofikacijos procesus.
O paviršiniai vandens telkiniai, kurie yra vidaus, susisiekia su išoriniais – Juodoji jūra ir kitais“, – toliau dėstė A. Zigmontienė.
Sprogimai, pasak jos, veikia ir miškus, kurie išdega, o tuo pačiu tai turi įtakos oro užterštumui.
„Vyksta sprogmuo, pradeda degti miškai. Miškai, kaip žinome, yra mūsų žemės plaučiai, jie kovoja su anglies dioksidu. O sprogimo metu ir degant miškams, skiriasi anglies dioksidas.
Jau dabar yra paskaičiuota, kad maždaug 7 mėnesių laikotarpyje Ukrainoje išsiskyrė kažkur apie 35 mln. tonų anglies dioksido – tai yra dideli skaičiai. Tai yra pavojus pačiai, aišku, Ukrainos gamtai, ekosferai, bet visi teršalai sienų taip pat neturi. Visos šitos aplink esančios valstybės, galų gale ir mes, tikrai jaučiame įtaką“, – teigė pašnekovė.
Reikės šimtmečių
Atstatyti infrastruktūrą, sutvarkyti ir iškuopti atliekas, pasak jos, galima ir greičiau, tačiau bendrai tam, kad Ukrainoje atsistatytų gamtinė aplinka, dirvožemiai, reikės šimtmečių.
„Pavyzdį vieną pasakysiu: Pirmojo pasaulinio karo metu labai dideli mūšiai vyko Prancūzijoje, šalia Kalė – toks regionas buvo. Dabartiniu metu mokslininkų yra nustatyta, kad švino ir kadmio koncentracijos po šimto metų [ten] dar viršija leistinas koncentracijas. Įsivaizduokime, dirvožemio plotai yra labai dideli.
Kitas dalykas, Ukraina iki karo iš tikrųjų didžiavosi, kad pas ją yra vieni iš derlingiausių dirvožemių. Vien atstatyti derlingumą, o ką kalbėti, kad nebeliktų taršos... Čia nėra taip paprasta, kad mažą plotą paimsi, nuimsi dirvožemio, atveši švarų ir prasidės bioremedijacijos ar kitokie procesai. Taip nėra. Plotai yra labai dideli, tai labai ilgai užtruks. O kad natūraliai atsistatytų, – tai tikrai šimtmečiai“, – tikino A. Zigmontienė.
Visą pokalbį su mokslininke apie karo žalą Ukrainos gamtai bei tai, kaip galime padėti ir paremti užpultą šalį, rasite žemiau.
Apie pagalbą Ukrainai plačiau laidoje pasakojo Vilniaus apskrities VMI viršininkė Virginija Ginevičienė ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos Ukrainai grupės atstovas Jonas Jonušas.