„Gaila žmonių ir valstybės. Pasižiūrėjau antrą seriją.Tariamo filmo tariamai apie Sąjūdį. Daugiau nežiūrėsiu. Gaila laiko. Ir gaila žmonių. Vis dėlto profai neturėtų dalyvauti nesąmonėse net už pinigus.
Beje, už kieno pinigus? Mokesčių mokėtojai turėtų nepritarti. Seniau tai vadindavom chaltūra“, – feisbuke rašė V. Landsbergis.
Paklaustas, kas būtent nepatiko tame seriale, politikas pridūrė, kad, jo nuomone, jis neskoningas, neišradingas.
„O vadinasi – „Sąjūdis“. Ką ten bendro turi su Sąjūdžiu – kažkur fone skambanti viena A. Kaušpėdo daina, ir kartais parodomi žmonės, stovintys demonstracijoje? (…) Jausmo ten nėra , nieko net panašaus į charakterius, į žmones, į dvasią, kas buvo Sąjūdis iš tikrųjų“, – sakė V. Landsbergis.
Pasak jo, didžiausia serialo faktinė klaida – „kad ten nėra jokios Sąjūdžio dvasios“.
Nepretenduoja į absoliučią tiesą
TV epas „Laisvės kaina. Sąjūdis“ rodomas per LRT. Jį prodiusavo UAB „Videometra“.
„Videometros“ vadovas Gediminas Duoba patikino, kad tai, kas rodoma per tą TV epą nepretenduoja į absoliučią tiesą.
„Mes rašome, kad tai yra neparemta tikrais faktais , tai yra scenaristų išmonė. Mes nepretenduojame į absoliučią tiesą ir tikslų tų įvykių atspindėjimą“, – sakė G. Duoba.
Pasak jo, TV epo tikslas yra priminti žmonėms apie tuos įvykius.
„Matote, yra per daug įvykių liudininkų, kad bandytum tiksliai atspindėti įvykius. Kiekvienas ten turi savo nuomonę apie šituos įvykius. Tai yra labai subjektyvu“, – sakė G. Duoba.
Kaip yra rašęs portalas diena.lt, Sauliaus Balandžio režisuotame 12 serijų „Sąjūdyje“ vaidina Vidas Petkevičius, Vytautas Anužis, Dalia Overaitė, Adelė Šuminskaitė, Vytautas Kaniušonis, Albinas Keleris, Elijas Povilas Martynenko, Šarūnas Banevičius ir kiti garsūs aktoriai.
Ketvirtoji epo dalis „Sąjūdis“ prasideda 1988-aisiais. Visi jaučia, kad kažkas artėja, tačiau dar bijo įvardinti, kas. Rodos, kad tai, apie ką buvo galima tik pasvajoti, jau po truputį tampa apčiuopiama. Žodis „laisvė“ gali virsti kūnu. Tuo nepatenkinta Maskva imasi drastiškų priemonių tam, kad užgniaužtų galvą keliančių intelektualų veiklą, iš kurios gimė Lietuvą į priekį vedęs Sąjūdis. Nujausdama apie galimą geležiniu, kruvinu kumščiu valdytos valstybės žlugimą, Maskva Lietuvon siunčia savo agentą, turintį pranešti saugumo struktūroms apie vis drąsesnių lietuvių veiklą“, – filmo siužetą pristato jo režisierius ir aktorius Saulius Balandis, kurį cituoja diena.lt
Negailestingi KGB metodai turi pakirsti lietuvių ryžtą, tačiau net ir kovoje žmonių veiksmus į priekį veda ne tik įsakymas ar pareiga, bet ir pasišventimas, tikėjimas ir meilė. Valdžios priverstas šnipinėti jaunuolis, Maskvoje palikta jo šeima, Vilniuje besirenkantys maištingi inteligentai – šiems herojams lemta dalyvauti įvykiuose, kurie galiausiai atvedė į Lietuvos laisvę: įsteigti Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, „Bananų baliuje“ ir kituose mitinguose burti tautą, teigiama portale.