Antradienį Seimui teikiami įvairūs įstatymų projektai, kuriuos priėmus būtų rasta papildomų lėšų gynybos finansavimui. Visgi, vieningo matymo dėl projektų nėra nei valdančiųjų, nei opozicijos gretose: vieniems netinka siūlomi akcizai, kitiems – siūlymas pratęsti bankų solidarumo įnašą, dar kitiems – siūlymas keisti verslo liudijimų išdavimo ir apmokestinimo tvarką.
Bendrai projektai apima Gynybos fondo paketą. Jei kažkam iš paketo projektų pritarimo nebus, tuomet, pasak G. Skaistės, bus ieškoma alternatyvių gynybos finansavimo šaltinių.
„Tam, kad būtų galima tvariai gynybą finansuoti, būtų gerai turėti 3 proc. [nuo BVP]. Jeigu matysime, kad dalis pasiūlymų Seime nesulaukia palaikymo, matyt, esame atviri ieškoti alternatyvų, kurios galėtų būti svarstomos čia pat ir Seime. Visgi, sutarimas su koalicija man leidžia tikėtis, kad tie sprendimai, kurie yra pasiūlyti, bus priimti“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo finansų ministrė.
„Matant poreikius, kurie yra ilguoju laikotarpiu, tikrai būtų gerai užtikrinti 3 proc. [nuo BVP] finansavimą jau nuo 2025 metų. Nes, priminsiu, kad poreikiai, kurie yra šalimais gynybos, bet neišvengiamai susiję su geopolitine situacija, taip pat išlieka. Pavyzdžiui, mūsų valstybės skolos aptarnavimas dėl geopolitinių rizikų mums yra išaugęs, mes skolinamės panašia kaina kaip Italija, nors mūsų skolos lygis yra gerokai mažesnis. Ta reiškia, kad neišvengiamai turime atidėti dalį lėšų, skirtų ir kitiems poreikiams, kurie yra šalia gynybos“, – pažymėjo ji.
Įstatymo projektus dėl gynybos finansavimo, G. Skaistės teigimu, Seime reikia priimti dar šioje pavasario sesijoje, tai yra iki liepos 1 dienos.
Landsbergis: artėjame prie 3,5 proc. nuo BVP finansavimo
Jau šiemet, pasak konservatorių partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio, galima pasiekti 3 proc. nuo BVP skyrimą šalies gynybai. Tuo metu pritarus Valstybės gynybos fondui, anot jo, Lietuva artėtų ir prie 3,5 proc.
„Nenustebčiau, net jeigu šiais metais pasiektume 3 proc. Yra tokių variantų. Paketas, kuris yra svarstomas, pateiktas, visa savo apimtimi galėtų stipriai pakelti virš 3 proc. Manau artėjame prie 3,5, galbūt 3,2 proc. Tai jau Lietuvą pastatytų į TOP 3 NATO valstybių pagal gynybos finansavimą“, – antradienį žurnalistams teigė G. Landsbergis.
„Tai leistų Lietuvai vykdyti reikšmingus pirkimus ir užtikrintų mūsų kariuomenės aprūpinimą ne vieneriems metams“, – kalbėjo jis, pažymėjęs, kad balsuojant prieš atskirus siūlymus gynybai, tai sumažintų galimybę įsigyti įvairios ginkluotės.
Armonaitė: nepritariame akcizų kėlimui
„Laisviečiai“ palaikys Valstybės gynybos fondo projektą, tačiau nepritars akcizų kėlimui, antradienį teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Anot jos, nesinori, kad žmonėms brangtų produktai, o verslui – kaštai.
„Taip, kaip yra pateiktas akcizų kėlimo pasiūlymas, mes tokiam baziniam variantui nepritarsime. Po pateikimo projektui pritarsime, bet teiksime siūlymus. Nesinori, kad akcizų kėlimas turėtų įtakos kainoms, jog žmonėms nebrangtų produktai, verslui kaštai, todėl pasiūlymas gali būti labiau subalansuotas, kas liečia akcizus“, – Seime žurnalistams komentavo A. Armonaitė.
„Dėl pelno mokesčio pritariame, ir tikiuosi, kad priimsime pakeitimus bei turėsime daugiau finansų gynybai. Yra papildomų visokių idėjų <...>, po pateikimo jas registruosime ir tikiuosi bus pritarta“, – pažymėjo ji.
Tuo metu dėl bankų solidarumo įnašo pratęsimo Seimo Laisvės partijos frakcija balsuos „laisvai“.
„Norėtųsi, kad ateitų daugiau naujų bankų, bet tokiais sprendimais pavyks padaryti priešingai. Frakcija dėl pasiūlymo balsuos laisvai ir matome, kad valstybėje yra daugiau gynybos finansavimo šaltinių“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Gentvilas: vėliau tarsimės dėl švelninimų
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad frakcija parlamente po pateikimo antradienį balsuos už Finansų ministerijos parengtą Gynybos fondo įstatymų paketą. Tačiau, anot politiko, svarstymo stadijoje bus siekiama diskutuoti dėl partijos anksčiau pateiktų siūlymų.
„Šiandien balsuosime už visą paketą pateikimo stadijoje, pritarimas visam paketui. Svarstymo stadijoje jau žiūrėsime atskirai pozicijas dėl kiekvieno įstatymo. Nenorime būti kategoriški“, – akcentavo politikas.
Anot liberalo, partija nepritaria savivaldybių, individualios veiklos apmokestinimui, tačiau palaikytų pelno mokesčio didinimą 1 proc. punktu bei akcizų didinimą. Anot E. Gentvilo, kai kuriems siūlymams, pavyzdžiui, individualios veiklos apmokestinimui, partija yra linkusi pritarti juos „kiek sušvelninus“.
„Dėl bankų solidarumo įnašo pratęsimo – jeigu pernai visi buvome prieš, dabar sutarėme balsuosime už jį“, – pridūrė politikas.
Opozicinės Seimo frakcijos linkusios pritarti antradienį Seime teikiamam Gynybos fondo kūrimo įstatymo projektui. Vis dėlto, aršesnės diskusijos gali kilti dėl to, kokios lėšos į jį turėtų keliauti, mat kai kurių valdančiųjų siūlymų dėl fondo finansavimo įrankių oponentai teigia nepalaikysiantys.
Budbergytė: nepritarsime kuro akcizų didinimui
Pasak socialdemokratės Rasos Budbergytės, jos vadovaujama frakcija palaikys Gynybos fondo kūrimo idėją, tačiau gretutinių įstatymo projektų, susijusių su lėšų į fondą paėmimu, frakcija dar nėra aptarusi.
„Pritariame pačiai idėjai, kad Gynybos fondas Lietuvoje turi būti sukurtas Lietuvoje, socialdemokratai tai palaiko ir tai aiškiai jau seniai sako, kad norime ar nenorime, tokį fondą mums teks turėti ir padidinti tuos mūsų pajamų šaltinius, kurie būtų skiriami gynybai“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Budbergytė.
„Kalbant apie atskirus projektus, iki galo dar nesame iškristalizavę savo nuomonės, (...) bet labai aiškiai galiu pasakyti, kad ketiname pritarti tam, ką ruošiamasi padaryti su savivaldybių metodikos pakeitimo įstatymu – kad 25 mln. eurų kasmet skiriami būtų slėptuvėms ir priedangoms. (...) Solidarumo mokesčiui, be abejonės, pritarsime, kad jis būtų nuolatinis“, – kalbėjo politikė.
Pasak socialdemokratės, frakcija tikrai nepritars degalų akcizo didinimui, tačiau palaikys akcizų alkoholiui ir tabakui kėlimą, be to, siūlys pelno mokestį taikyti ne 1, o 3 proc.
„Pritarsime pelno mokesčio pateikimui – 1 proc. padidinti ir atsisakyti tam tikrų lengvatinių režimų. Bet tai sakydama teigiu ir tai, kad registruosime savo pasiūlymą, kad pelno mokestis būtų padidintas ne 1 proc., bet 3 proc. punktais“, – teigė R. Budbergytė.
„Kalbant apie gyventojų pajamų mokestį, smulkaus verslo apmokestinimo pakeitimus, manau, kad valdantieji gudrauja ir atnešė projektą tą, kuriam Seime buvo nepritarusi anksčiau opozicija ir mes tikrai nepritarsime“, – teigė politikė.
Skvernelis: diskusija atvedė prie nelabai kokybiško produkto
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat teigė, kad frakcija palaikys pačią Gynybos fondo idėją
„Iš to, kas šiandien pateikta, mūsų frakcija palaikys patį mechanizmą – Gynybos fondo įstatymą ir pritarsime alkoholio ir tabako akcizų didinimui ir pelno mokesčiams. Tai iš lydinčiųjų įstatymų dviem pritarsime, kitiems – ne“, – sakė S. Skvernelis, pabrėždamas, kad nepritars ir degalų akcizo didinimui.
„Todėl, kad tai susiję pirmiausia su mūsų visų kasdieniu gyvenimu, nes degalų brangimas yra visų prekių ir paslaugų, kelionių brangimas. (...) Šaltinių, kaip minėjau, yra įvairiausių – ir šešėlio mažinimas, ir pelno mokesčio, galbūt, didesnės ambicijos, ir kitų būdų, kaip savo įsipareigojimus įvykdyti“, – kalbėjo politikas.
Buvęs premjeras taip pat nevengė kritikos valdančiųjų atžvilgiu dėl Gynybos fondo finansavimo.
„Kai buvau Ministras Pirmininkas ir mes pasirašėme susitarimą dėl 2 proc. Gynybos finansavimo, aš neklausinėjau ir nebėgiojau po Seimą pas kitus, nei 16 pasitarimų nedariau. Mes paėmėme su Vyriausybe ir tai įgyvendinome. Tai ta diskusija, kuri čia buvo užvelta pusę metų, atrodo, kad ji atvedė prie nelabai kokybiško produkto ir Vyriausybė lyderystės nepademonstravo su valdančiaisiais“, – sakė S. Skvernelis.
Gynybos fondo paketas
Vyriausybė antradienį į Seimą neša tokią papildomo gynybos finansavimo koncepciją: siūloma 1 proc. punktu iki 16 proc. didinti pelno mokesčio tarifą, 1 proc. punktu iki 6 proc. padidinti mažų įmonių lengvatinį pelno mokesčio tarifą, atsisakyti specialių pelno mokesčio lengvatų draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo, susieto su žalumu.
Taip pat siūloma grįžti prie ankstesnės, kartu su mokesčių reforma teiktos, Vyriausybės iniciatyvos daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiesiems su verslo liudijimu. Daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantieji turėtų registruoti individualią veiklą, o tai reiškia, kad jiems didėtų mokesčių našta.
Papildomai siūloma nustatyti vadinamąją 6 centų už litrą „gynybos dedamąją“ (5 centų akcizas ir 1 cento PVM) visų rūšių transporto kurui, taip pat šalia ankstesnio trimečio plano papildomai didinti alkoholio ir tabako akcizus.
Tarp siūlymų – ir galimybė valstybei krašto apsaugai skolintis tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų, tačiau skolos kaina negalėtų būti didesnė nei 2 proc. Tam planuojama išleisti gynybos obligacijas, kurios būtų parengtos Vyriausybės taupymo lakštų pagrindu.
Be kita ko, Vyriausybė siūlo 25 mln. eurų iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies kasmet skirti civilinei saugai.
Tarp šaltinių – ir vieneriems metams siūlomas pratęsti laikinasis bankų solidarumo įnašas. Jis Seime skubos tvarka jau svarstomas.
Kaip minėta, visi šie siūlymai apima Gynybos fondo paketą.
Jei Seimas tokiam pritartų, pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio, Finansų ministerijos skaičiavimais, 2025 metais į valstybės biudžetą galėtų būti papildomai surinkta 297,8 mln. eurų, 2026 metais – 421,2 mln. eurų, 2027 metais – 436,5 mln. eurų.
