Vyriausybė pirmadienį pradėjo platinti trečiąją gynybos obligacijų emisiją, už kurią gyventojams, verslui ir kitoms organizacijoms mokės 2 proc. metinių palūkanų.
Gynybos fondas
52 straipsnių
Gynybos fondas – tai paketas, kuriame numatomi pasiūlymai leisiantys padidinti Lietuvos gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2025–2030 m. laikotarpiui.
2024 metų gegužės 21 dieną Finansų ministerija pristatė, kad paketas galėtų būti sudarytas iš keturių dalių: bankų solidarumo įnašo pratęsimo, pelno mokesčio padidinimo, akcizų tabakui, alkoholiui ir degalams didinimo ir saugumo įnašo draudimo sektoriui koncepcijos.
Pirmoji Gynybos fondo sudedamoji dalis – Bankų solidarumo įnašas. Skaičiuojama, kad jį pratęsus iki 2026 m., tai Gynybos fondui sugeneruos 60 mln. eurų.
Pelno mokesčio tarifą siūloma padidinti 1 proc., nuo šiuo metu esančio 15 proc. tarifo iki 16 proc. Taip pat siūloma padidinti mažų įmonių lengvatinio pelno mokesčio tarifą 1 proc. iki 6 proc. Siūlomi verslo liudijimų reguliavimo pokyčiai, pelno mokesčio specialių režimų atsisakymas draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo susieto su žalumu atsisakymas. Tai leistų užtikrinti papildomus 46 mln. eurų 2025 m. ir daugiau nei 163 mln. eurų 2026–2027 m.
Akcizų sprendimai: papildomi alkoholio ir tabako akcizai, prisidėsiantys prie trimečio akcizų plano bei 6 centų (akcizo + PVM dalis) litrui gynybos dedamoji kuro akcize benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui bei atitinkamai ir transporto naftos dujoms. Tai reikštų papildomai beveik 142 mln. eurų 2025 m., daugiau nei 157 mln. eurų – 2026 m. bei beveik 173 mln. eurų – 2027 m.
Saugumo įnašo koncepcija – 10 proc. įnašas draudimo sutartims, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui. Tai leistų sugeneruoti papildomus 50 mln. eurų 2025 m. bei po 100 mln. eurų 2026–2027 m.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leistų užtikrinti papildomą beveik 298 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 421 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 437 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
Vyriausybės pasiūlytam Gynybos fondo paketui 2024 m. birželio 20 d. pritarė Seimas.
Pusantro mėnesio valstybei platinant gynybos obligacijas, verslas ir gyventojai iš viso jų įsigijo už daugiau nei 11 mln. eurų, vien antrąja emisija – už 2,3 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija.
Pirmadienį buvo pradėta platinti nauja gynybos obligacijų emisija. Kaip skelbia Finansų ministerija, surinktos lėšos bus skirtos svarbios ginkluotės įsigijimui – įvairioms antidroninėms sistemoms.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad sprendimas platinti Valstybės gynybos fondo obligacijas pasiteisino, o jau surinkti pinigai leidžia įsigyti antidronines sistemas, kurios galėtų „pridengti“ kritinę infrastruktūrą.
Spalio 10 d. Finansų ministerijai pradėjus platinti Valstybės gynybos fondo obligacijas, gyventojai, verslas ir kitos organizacijos iki šiol įsigijo 4,6 mln. eurų vertės šių tikslinių taupymo lakštų. Ministerijos duomenimis, žmonės obligacijas perka kur kas aktyviau nei įmonės.
Praėjus trims savaitėms nuo Gynybos fondo veikimo pradžios, iš verslo ir gyventojų savanoriškų įmokų krašto apsaugos finansavimui surinkta daugiau nei 30,4 tūkst. eurų, rodo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenys.
Jau daugiau nei savaitę gyventojams turint galimybę krašto apsaugai aukoti pavedimu, Vyriausybė ketvirtadienį, spalio 10 dieną, pradeda platinti ir Valstybės gynybos fondo obligacijas, už kurias mokės 2 proc. palūkanų. Obligacijų įsigyti svarsto ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, į Gyn...
Šiandien, spalio 1 d. pradeda veikti Gynybos fondas, kurio tikslas – padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ilgajam laikotarpiui, numatant tam papildomus tvarius finansavimo šaltinius. Gynybos fondo lėšos bus skirtos Krašto apsaugos ministerijos poreikiams – ...
Ar Estijos vyriausybė padarė klaidą, neapmokestinusi milžiniško bankų pelno? Valstybės finansinė būklė nėra tokia, jog dėl gerų santykių su bankais būtų galima aukoti galimus pajamų šaltinius. Lietuviai įrodė, kad atkaklesnės derybos ir principingas požiūris padeda įtikinti bankus (beje, nė vienas i...
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kalbos apie prastą kelių finansavimą yra mitas, nes lėšos skiriamos šiam sektoriui pastaraisiais metais augdavo. Vis tik, siekiant dar spartesnio finansavimo minėtam sektoriui, politikė ragino susisiekimo ministrą pasiremti į gynybos fondo pavyzdį bei tokiu...
Finansų ministerija valstybės institucijoms ir verslo partneriams pateikė derinti Saugumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūlo daliai draudimo sutarčių įvesti 10 proc. mokestį. Toks įnašas būtų mokamas nuo 2025 m. liepos mėn., o iš jo surinktos lėšos būtų skiriamos Valstybės gynybos fondui.
Pirmojo DELFI iniciatyvos SAUGU forumo tikslas – diskutuoti, ką jau esame padarę dėl saugumo ir ką dar turime padaryti. Politinių partijų lyderius kviesime išsakyti savo pasiūlymus gynybos finansavimo srityje – kuriems pasiūlymams pritaria, kuriems ne (ar užteks Gynybos fondo ir bankų solidarumo mok...
Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma teigia, kad Europos Komisijos (EK) „užšaldytai“ paramos daliai iš šaliai skiriamų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) fondo lėšų gauti Seimo priimto Gynybos fondo mokestinių pakeitimų nep...
Skaistė: norint užtikrinti 3 proc. nuo BVP krašto apsaugai ilguoju laikotarpiu, reikalingi papildomi sprendimai (1)
Po konsultacijų su rinkos dalyviais dėl Gynybos fondo pakete esančios saugumo įnašo koncepcijos, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad atsižvelgs į pateiktas pastabas dėl siūlomo papildomo mokestinio reguliavimo draudimo sutartims.
Premjerei Ingridai Šimonytei užsiminus, kad ateityje galėtų atsirasti naujų Gynybos fondo šaltinių, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas mano, jog ateityje naujų priemonių pritaikymas yra įmanomas. Visgi, anot jo, Laisvės partija ir toliau stengsis, kad vietoje naujų mokesčių priėmimo, būtų perski...
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad atsižvelgiant į valstybės gynybos fonde numatytą akcizų įvairiam kurui didinimą, Vyriausybė kitų metų šalies biudžeto projekte turi numatyti priemones, atsveriančias minėto sprendimo galimus neigiamus efektus. Anot jos, reikia galvoti api...
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Valstybės gynybos fondo steigimą reglamentuojantį įstatymą ir su juo susijusius pelno mokesčio, akcizų, valstybės skolos ir kitus įstatymus.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad diskusija dėl papildomo Europos Sąjungos (ES) gynybos finansavimo yra sudėtinga, nes valstybės narės nevienareikšmiškai vertina tokių priemonių, kaip bendro skolinimosi, naudojimą.
Balandžio 1-ąją priėmiau nejuokingą sprendimą – mečiau rūkyti. Tai dariau 37 metus. Tą dieną koalicijoje dar nebuvome apsisprendę, kad rūkaliai taps vienu stipriausių krašto gynybos finansavimo ramsčių.
Seimas apsisprendė įkurti Valstybės gynybos fondą, kuriame ženklią dalį krašto apsaugai būtino finansavimo sudarys iš akcizų augimo surinktos lėšos. „Delfi“ pateikia duomenis, kiek artimiausiais metais brangs alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai bei degalai.
