Neįtikėtina, bet tiesa: rūkai, geri, vairuoji daug kuro ryjantį džipą – Lietuvos saugumą remi. Žinoma, valstybės sukonstruota „filantropija“ akcizinių prekių vartojimu remti gynybą neturėtų būti pasiteisinimas toliau kenkti savo sveikatai, žalingai vartoti alkoholį ir vairuoti taršius automobilius. Kita vertus, dabar kenkimas sau ir aplinkai bent nebus visiškai beprasmis – žalingi įpročiai tiesiogiai didins Lietuvos karinę galią ir atgrasymą nuo priešo.
Panašiu mokestinės politikos principu iki šios kadencijos buvo remiamas menas, kai į kultūros rėmimo fondą suplaukdavo 3 proc. alkoholinių gėrimų ir cigarečių akcizo bei 10 proc. lėšų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Rūkantieji, geriantieji, lošiantieji užtikrindavo, kad šalyje būtų leidžiamos valstybės finansuojamos knygos, statomi spektakliai, kuriama dailė ir kiti menai. Tiesa, Konstituciniam Teismui išaiškinus, modelį teko pakeisti ir nuo šiol kultūra finansuojama tiesiogiai iš biudžeto.
Praėjusį ketvirtadienį Seime priimtame Valstybės gynybos fondo pakete būtent alkoholio, tabako bei kuro akcizai gynybos biudžetą papildys 87 mln. eurų nuo kitų metų, vėliau – dar dvigubai daugiau. Šalies verslo asociacijos irgi sutiko stiprinti gynybą padidinat pelno mokestį 1 proc. punktu.
Akcizai ir pelno mokestis sudarys pagrindinę pastoviąją Gynybos fondo dalį. Toks būdas stiprinti savo karinę galią ir atgrasymo pajėgumus buvo koalicijos valios apraiška. Pagrindiniai pikčiurnos opozicijoje netikėjo, kad mums pavyks tai padaryti. Kaip didelį stažą sukaupę rūkaliai netiki, kad pavyks mesti. Tačiau mečiau rimtai paisyti didžiųjų Seimo verktinių. Sutelkėme valią ir padarėme. Lygiai taip atsisakoma žalingų įpročių: imi ir padarai. Ketvirtadienį Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 metais. Didžiuojuosi kolegomis, kurie susitelkė ir nubalsavo už 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) augantį gynybos finansavimą 2025–2030 m. laikotarpiu.
Nors liberalams atrodė nepriimtinas grubus sprendimas nacionalizuoti daugiau uždirbusio vieno sektoriaus pajamas ir juolab pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, vis dėlto į gynybos paketą pateko kiti mūsų ingredientai: dar šių metų sausio 26 d., paskelbę savo viziją krašto gynybą finansuoti pagal diversifikuotą taupymo, investavimo, paramos ir mokesčių surinkimo modelį, pasiūlėme konkrečią priemonę – steigti Gynybos fondą, dabar jis tapo tikrove. Finansų ministerija taip pat viešai įsipareigojo platinti tik į gynybą nukreiptus vyriausybinius taupymo lakštus, kaip mes ir raginome – dabar nekantriai laukiame tokio asmeninių finansų valdymo sprendimo gyventojams.
Taip pat pasipriešinome sprendimams, kurie pajamų negeneruoja ir gynybą pildytų tik atėmus iš kitų: nuo balandžio blokavome Laisvės partijos iniciatyvą 150 mln. eurų gynybos reikmėms perimti iš savivaldybių pajamų. Likome prie kompromiso iš savivaldybių biudžetų 25 mln. eurų nukreipti civilinei saugai.
Liberalams pasipriešinus Gynybos fondo pakete taip pat neliko Finansų ministerijoje suprojektuotos priemonės nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų sumažinti kartelę, nuo kurios mokami gyventojų pajamų mokesčiai dirbantiesiems pagal verslo liudijimus. Koalicijoje blokavome pasiūlymą, nes esame įsitikinę, kad pakėlus mokesčius dirbantiesiems savarankiškai, biudžetas sulauktų priešingo poveikio – valstybė pajamų surinktų mažiau, kaip jau ne kartą panašiais atvejais parodė gyvenimas (pavyzdžiui, 2009 m. stipriai apmokestinus autorines sutartis ir taip iš esmės sunaikinus tokią veiklos rūšį).
Sausį koalicijos kolegoms siūlėme sudaryti sąlygas verslams ir gyventojams investuoti į gynybos pramonę. Kol kas vietinė pramonė dar susiduria su dideliais biurokratiniais trukdžiais, vis dėlto praėjusią sesiją Seime stipriai pagerinome šio sektoriaus veiklos sąlygas. Ir štai sutelktinėmis koalicijos ir kelių ministerijų pastangomis balandžio viduryje sulaukėme galingo flagmano – Vokietijos „Rheinmetall“ investicijų į amunicijos gamyklą.
Šiandien įkvepiu gryno laisvos Tėvynės oro ir konstatuoju, kad valdančioji dauguma turi politinę valią, nes tokia buvo mūsų atsakomybė prieš rinkėjus ir prievolė Lietuvai. Mažumėlę baiminausi, kad įstatymas bus priimtas tik Seimo daugumos valia, balsavus bent 71 dešiniųjų koalicijos atstovui. Vis dėlto už šį įstatymą net 107 Seimo nariai buvo už, 18 susilaikė ir tik 2 pasisakė prieš – tai Aidas Gedvilas ir Mindaugas Puidokas, kurių turbūt ir prievarta nepriversi ginti Lietuvos. Gynybos fondą įkūrė ne 71, o 107 parlamentarai – vadinasi, ir daugiau kaip pusė dabartinės opozicijos.
Gausi balsavusiųjų grupė rodo: mūsų sprendimas buvo ne tik valingas, bet ir tvarus.