A. Kubilius pasidžiaugė, kad kol kas pagal balsų skaičių TS-LKD partija pirmauja ir jau aiškėja, kad gaus du mandatus, o gali būti, kad, suskaičiavus didžiųjų miestų gyventojų balsus, turės ir tris.
„Šitie rinkimai yra netgi sudėtingesni negu 2019 metų, nes pagal dabartinį skaičiavimą mandatus dalijasi 9 Lietuvos partijos, kai 2019 metais dalijosi tik penkios. Tada trečias mandatas priklauso nuo to, kiek partijų perlips per 5 proc.“, – paaiškino A. Kubilius.
Kol kas EP stipriausia lieka Europos liaudies partija, kuriais nariais yra TS-LKD, socialdemokratų pozicijos silpnėja, o ypatingai daug rinkėjų balsų prarado liberalai ir žalieji.
„Pasikeitimas europietiškoje stovykloje – Europos liaudies partija, socialistai, socialdemokratai, žalieji ir liberalai, yra toks, kad per žaliųjų ir liberalų praradimą gali sumažėti apie 40 vietų. Jos atitenka radikaliai dešinei, bet radikali dešinė yra labai skirtinga, ypač mums labai svarbiu Rusijos klausimu.
Pagrindiniai mums klausimai yra Rusija ir Ukraina. Mes tikrai šitais klausimais galime labai gerai sutarti su vadinamais Europos konservatoriais ir reformistais, tai yra Lenkijos Kačinskio partija. Sakyčiau, kad jie turbūt yra radikaliausi šitais klausimais. Bet mes nesutariame dėl teisinės valstybės ir dėl tokio jų per didelio euroskepticizmo, kuris nėra išmintingas.
Antra grupė – „Identity“, kuri irgi didėja. Ją sudaro Marine Le Pen Prancūzijos nacionalinis frontas, Italijos Matteo Salvini ir dar daug kitų grupių, kurie pasižymi tuo, kad nelabai nori remti Ukrainą ir yra turėję vienokių ar kitokių ryšių su Putinu.
Dar yra grupė, neprisiskyrusi prie nieko, kuri labai didėja. Ten yra Alternatyva Vokietijai, Orbano „Fidesz“. Prieš tai vardintos grupės Europos konservatoriai reformistai ir „Identity“ didėja nelabai dideliais skaičiais. Jie gali surinkti daugiausia apie 240 balsų. Tai – didžiausia grupė, bet jie nėra vieningi.
Be to, lieka 280 vienaip ar kitaip normalių europietiškų partijų. Taigi, kai balsuodavome dėl Ukrainos arba prieš Putiną, surinkdavome apie 80–85 proc. balsų. Dabar nebesurinksime 85, bet surinksime 75–80 proc. Tai nėra visiškai radikalus pasikeitimas“, – įvertino A. Kubilius.
Jis pridūrė, kad, skirtingai negu Lietuvoje ir kitose ES valstybėse, EP nėra stabilių koalicijų. Ten svarbų vaidmenį turi Europos Komisijos (EK) prezidentas, EP pirmininkas, Europos vadovų tarybos pirmininkas ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas, kuriuo dabar yra Josepas Borellis.
„Tikiu, kad ne radikalių partijų koalicija gal dėl tų postų sutarti. Jau dabar įvardijama, kad prioritetas yra, kad Ursula von der Leyen liktų EK prezidente, Roberta Metsola gali tęsti darbą EP pirmininkės poste, Josepo Borelio vietą nori imti liberalai, kur minima Estijos premjerė Kaja Kallas. Europos liaudies partija šiandien yra ne tik didžiausia frakcija EP, bet ir turi didžiausią premjerų ir prezidentų skaičių vadovų taryboje.
Tai, kad Europos vadovų taryboje yra pusė ar net daugiau iš Europos liaudies partijos, yra didžiulis svoris. O liberalų ir socialistų premjerų yra labai maži skaičiai“, – pastebėjo A. Kubilius.
