Iš pradžių „žėkit“ buvo premjerės skiriamasis bruožas. I. Šimonytė šį žodį vartoja jau seniai ir plačiai. Galima skaičiuoti, kiek kartų per spaudos konferenciją ji ištaria „žėkit“ arba ilgesnę versiją „žiūrėkit“.
Dabar jau ne tik ji, bet ir, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ėmė kartoti šiuos žodelius, o dar dažniau – krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Konservatorius Andrius Vyšniauskas atskleidžia, kad žodelis skamba ir frakcijoje, o ypač tada, kai temperatūra užkyla ir prasideda ginčai. Pasak jo, politikai dažnai perima vieni kitų žodžius.
„Šeimoje lygiai taip pat: kažkas pradeda vartoti kažkokį žodį, žėkit visa šeima naudoja“, – „LNK Žinioms“ su šypsena komentavo A. Vyšniauskas.
„Premjerė taip sako, kai kažkokį nepatogų klausimą gauna, taip norėdama išlošti dvi sekundes ar tris sekundes laiko atsakymui, – teigė Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. – Aš esu tai pastebėjęs.“
Neretai premjerės „žėkit“ – po judesio galva.
Gentvilas: tai kalbos susinimas
„Nesugalvojama paaiškinimų kebliose situacijose ir tada tas žodelis, kaip tam tikra nervinimosi išraiška, iššoka“, – vertino Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė.
„Kai valdžia pavargsta atsakinėti į klausimus – žmonių ar žurnalistų – tai, matyt, laikas pailsėti ant atsarginių suolelių. Bus tie, kurie nesikreips į visuomenę per žurnalistus visokiais „žėkit“, „klausyk“, „alio“, – kalbėjo Seimo socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Liberalas Eugenijus Gentvilas „žėkit“ valdžioje seniai pastebėjo, bet jam – nejuokinga.
„Esu nusipelnęs irzlaus kalbos klaidų taisytojo titulą“, – paminėjo politikas ir pasakojo, kad dar būdamas studentas pirkdavo kalbos praktikos patarimus, nes norėjo tapti inteligentu.
„Iš kur prisirenka? Ir tai daro inteligentai, tai daro aukščiausio rango politikai šitas kalbos klaidas, kurias aš vadinu kalbos susinimu“, – piktinosi E. Gentvilas.
O kalbininkai tai vadina pertaru. Tai – nereikalingas, nuolat iš įpratimo, nevalingai kartojamas žodis, kuris neturi jokios reikšmės. Dažniausiai vartojamas pertaras „nu“, taip pat iš dažnesnių – „ta prasme“, „žodžiu“, „reiškia“.
Vienas retesnių pertarų
Konservatorių pertaras, ko gero, iš retesnių.
Tai gal žurnalistai per kvailus klausimus uždavinėja, kad vis išlenda „žėkit“?
„Nebūna kvailų klausimų, būna tik kvaili atsakymai“, – sakė G. Paluckas. O šį atsakymą išmokę daug politikų.
„Politikams nebūna kvailų klausimų. Politikai kartais kvailus atsakymus pateikia“, – kalbėjo A. Širinskienė.
„Nemanau. Žurnalistai niekada kvailų klausimų neužduoda“, – tarė A. Vyšniauskas.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie valdžioje vartojamą „žėkit“ žiūrėkite čia: