ES vadovai per kelias valandas susirinko Briuselyje į neeilinį aukščiausiojo lygio susitikimą, kad pateiktų ES atsaką į invaziją. Kalbėtis mums nereikėjo. Buvo reikalingi veiksmai. Tai istorinis momentas, kurį kiekvienas ES vadovas prisimins amžinai. Šiame Europos Vadovų Tarybos susitikime priimti sprendimai skelbė geopolitinės ES gimimą.
Kremlius apsiskaičiavo dėl lengvo trijų dienų karo prieš Ukrainą, neįvertino ES kolektyvinės vienybės ir Ukrainos pasiryžimo ginti savo teritoriją, ir tai rodo, kokiomis iliuzijomis gyvena jo vadovybė. Kremliui nerūpi savo žmonių gerovė, jų šalies klestėjimas ar taika regione. Priešingai, Ukraina ir jos žmonės pasipriešino, atsiėmė dalį užgrobtų teritorijų, išstūmė Rusijos karinį jūrų laivyną iš Juodosios jūros ir padarė didelių nuostolių Rusijos pajėgoms.
Praėjus dvejiems metams nuo karo pradžios, akivaizdu, kad Rusija nesustos Ukrainoje – lygiai taip pat, kaip prieš dešimt metų ji nesustojo Kryme. Rusija toliau vykdo destabilizavimo veiksmus – Moldovoje, Sakartvele, Pietų Kaukaze, Vakarų Balkanuose ir netgi dar toliau –, Afrikos žemyne.
Rusija kelia rimtą karinę grėsmę mūsų Europos žemynui ir pasauliniam saugumui. Jei neduosime tinkamo ES atsako ir nesuteiksime Ukrainai pakankamos paramos Rusijai sustabdyti, būsime sekantys.
Todėl turime būti pasirengę gynybai ir pereiti prie „karo ekonomikos“ režimo. Laikas prisiimti atsakomybę už savo pačių saugumą. Nebegalime kliautis kitais ar priklausyti nuo Jungtinėse Valstijose ar kitur vykstančių rinkimų ciklų malonės.
Turime sustiprinti savo – tiek Ukrainos, tiek Europos – galimybes ginti demokratinį pasaulį. Stipresnė Europa taip pat prisidės prie stipresnio NATO aljanso ir sutvirtins mūsų kolektyvinę gynybą.
Galime didžiuotis tuo, kaip toli nuėjome, bet vis dar galime ir privalome padaryti daug daugiau.
Po dviejų dienų nuo karo pradžios Prezidentas V. Zelenskis telefonu primygtinai prašė ES atsiųsti ginklų. Kartu su vyriausiuoju įgaliotiniu J. Borrelliu bendradarbiavome su ES vadovais, kad Ukrainai būtų pristatyti mirtini ginklai. Tai mūsų Sąjungos istorijoje įvyko pirmą kartą. Jau tą savaitgalį į Ukrainą atvyko pirmieji ginklai.
Nuo to laiko kiekviename Europos Vadovų Tarybos susitikime Europa nepaliaujamai remia Ukrainą ir jos žmones.
Taip pat suintensyvinome pastangas karinėje srityje. Nuo karo pradžios Europos gynybos pramonė padidino savo gamybos pajėgumus 50 %, o iki kitų metų pabaigos Europos šaudmenų gamybą padvigubinsime iki daugiau kaip 2 mln. sviedinių per metus.
Tuo tarpu visame Europos žemyne Kremliaus propaganda bando įtikinti mūsų piliečius, kad karas Ukrainoje mūsų neliečia, kad jis eikvoja mūsų biudžetus ir mus skaldo. Tai – akivaizdus melas. Turime dėti daugiau pastangų, kad padėtume Ukrainai ir stiprintume mūsų Europos gynybą. Turime gebėti kalbėti ne tik diplomatijos, bet ir jėgos kalba.
Pranešama, kad šiais metais Rusija gynybai išleis 6 % BVP, o ES vis dar vidutiniškai išleidžia mažiau nei NATO tikslas – 2 % BVP.
Dešimtmečiais Europa į mūsų saugumą ir gynybą investavo nepakankamai. Šiandien susiduriame su didžiausia saugumo problema nuo Antrojo pasaulinio karo, todėl turime stiprinti savo gynybos parengtį. Tai lems radikalų ir negrįžtamą mūsų mąstymo pokytį, pereinant prie strateginio saugumo mąstysenos.
Turime teikti pirmenybę Ukrainai, taip pat išleisti daugiau, išmintingiau ir nuosekliau.
Parama Ukrainai
Stiprindami savo gynybos pajėgumus turime užtikrinti, kad Ukraina gautų tai, ko jai reikia mūšio lauke. Ukrainos kariams skubiai reikia kulkų ir raketų bei oro gynybos sistemų, kad jie galėtų kontroliuoti padėtį danguje.
Turime naudoti Europos biudžetą, kad nupirktume Ukrainai karinės įrangos ir pasinaudokime nenumatytu pelnu, gautu iš imobilizuoto Rusijos turto, kad nupirktume Ukrainai ginklų.
Daugiau pirkti kartu
Turėtume siekti iki 2030 m. padvigubinti kiekius, kuriuos perkame iš Europos pramonės. Tai suteiks daugiau nuspėjamumo mūsų įmonėms. Daugiametės sutartys taip pat paskatins jas didinti savo gamybos pajėgumus. Tai sustiprins mūsų gynybos pramonę, pagerins gynybos parengtį, taip pat padės kurti darbo vietas ir užtikrinti ekonomikos augimą visoje ES.
Palengvinti galimybes gauti finansavimą
Investicijos į gynybą yra brangios, tačiau be jų negalime padidinti savo gynybos produkcijos. Turime sudaryti palankesnes sąlygas pramonei lengviau gauti tiek viešąjį, tiek privatųjį finansavimą. Veiksminga priemonė mūsų technologinei, inovacijų ir pramoninei bazei stiprinti taip pat galėtų būti Europos gynybos obligacijų išleidimas, siekiant surinkti lėšų medžiagų pirkimui arba investicijoms į pramonę.
Taip pat turime apsvarstyti galimybę išplėsti Europos investicijų banko įgaliojimus ir pritaikyti skolinimo politiką, kad galėtume nuveikti daugiau remdami Europos gynybos pramonę, pavyzdžiui, pakeisdami dvejopo naudojimo prekių apibrėžtį.
Praėjus dvejiems metams po to itin svarbaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo ES vadovai vėl renkasi Briuselyje. Šiuo lemiamu pasaulinės istorijos momentu Europa turi būti pasirengusi gynybai ir skubiai reaguoti į kilusią grėsmę. Šiai kovai reikia tvirtos lyderystės – sutelkti mūsų žmones, įmones ir vyriausybes, kad visame Europos žemyne vyrautų nauja saugumo ir gynybos idėja.
Jei norime taikos, turime ruoštis karui.