Anksčiau nei kitais metais Pietryčių Europoje termometrų stulpeliai kyla iki ekstremalių verčių: trijuose Graikijos regionuose antradienį kaitra viršijo 39 laipsnius. Pasak Graikijos meteorologijos tarnybos, taip karšta birželio pradžioje čia nėra buvę nuo orų stebėjimų pradžios.
Kipro meteorologai paskelbė įspėjimą apie „ekstremalų karštį“: trečioje pagal dydį Viduržemio jūros saloje ateinančiomis dienomis svilins 44 laipsnių kaitra.
„Aukštos temperatūros kelia pavojų pažeidžiamų žmonių, pavyzdžiui, pagyvenusiųjų ir mažų vaikų, sveikatai. Paisykite institucijų nurodymų“, – teigiama pranešime.
Medikai bendrai pataria žmonėms dienomis vengti darbo lauke, daug gerti ir dėvėti lengvus, plačius, šviesius rūbus.
Karščio banga apėmė ir Turkiją. Čia termometrų stulpeliai kyla aukščiau 30 laipsnių padalos. Pasak meteorologijos tarnybos, temperatūra yra 8–12 laipsnių aukštesnė už šių metų vidurkį.
Meteorologas Orhanas Şenas stočiai „CNN Türk“ sakė, kad dabartinės temperatūros gali būti ekstremalaus karščio periodo liepą ir rugpjūtį pranašai.
Tęsiantis karščiui ir sausrai, regione kyla susirūpinimas dėl miškų gaisrų – pirmiausiai Graikijoje, kur praėjusią vasarą milžiniški plotai virto pelenais. Šiais metais iki gegužės pradžios jau buvo registruoti 3 543 maži ir vidutiniai miškų gaisrai. Lyginant su praėjusiais metais, tai padidėjimas 22 proc., pranešė Graikijos ugniagesiai. Viena to priežasčių, be kita ko, yra labai sausa žiema. Todėl gaisrai – sukelti tyčia ar dėl neatsargumo – lengvai įsiplieskia.
Gegužė – 12-as mėnuo iš eilės, kai pasaulyje buvo rekordiškai karšta
Praėjęs mėnuo buvo karščiausia gegužė istorijoje ir jau dvyliktas iš eilės karščiausias mėnuo Žemėje, trečiadienį paskelbė ES klimato stebėjimo organizacija.
Tai naujausias pavojaus signalas per metus, per kuriuos jau buvo užfiksuoti ekstremalūs klimato reiškiniai ir didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, todėl vėl pasigirdo raginimų imtis skubesnių veiksmų pasauliniam atšilimui stabdyti.
„Pastarųjų 12-os mėnesių (nuo 2023 m. birželio iki 2024 m. gegužės) vidutinė pasaulinė temperatūra yra aukščiausia istorijoje... ir 1,63 laipsnio Celsijaus viršija 1850-1900 metų ikipramoninį vidurkį“, – teigė ES stebėsenos organizacija „Copernicus“, turėdama omenyje laikotarpį iki tol, kol planetą pradėjo šildyti žmogaus išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
„Copernicus“ apie tai paskelbė kartu su Pasauline meteorologijos organizacija (PMO) ir JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso Niujorke pasakyta kalba, kurioje jis paragino uždrausti iškastinio kuro reklamą.
Gegužės mėnesį vidutinė pasaulinė temperatūra buvo 1,52 laipsnio Celsijaus aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio vidurkį.
Gegužė taip pat buvo 11-as iš eilės mėnuo nuo 2023-ųjų liepos, kai temperatūra buvo 1,5 laipsnio ar daugiau aukštesnė, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, sakė „Copernicus“.
Tai nereiškia, kad buvo viršyta 2015 metais Paryžiuje pasaulio lyderių sutarta 1,5 laipsnio atšilimo riba – ji matuojama dešimtmečiais, o ne pavieniais metais.
Gamtinis orų reiškinys El Ninjo, kuris didina pasaulinę temperatūrą ir praėjusiais metais sustiprino pasaulinio atšilimo poveikį, „rodo pabaigos ženklus“, pirmadienį pareiškė PMO.
Priešingas ciklas, La Ninja, kuris mažina pasaulio temperatūrą, turėtų prasidėti vėliau šiais metais, teigia PMO.
Tačiau mokslininkai perspėja, kad atvėsimo efektas gali būti labai mažas, palyginti su žmogaus sukeltu visuotiniu atšilimu, dėl kurio jau dabar pasaulio temperatūra nuo 19 amžiaus pabaigos pakilo mažiausiai 1,2 laipsnio.
Vandens temperatūra Šiaurės jūroje – rekordiškai aukšta
Vanduo Šiaurės jūroje 2023 m. buvo šiltesnis nei bet kada nuo to laiko, kai buvo pradėti fiksuoti tokie duomenys, pranešė Vokietijos Brėmerhaveno uoste įsikūrusi Alfredo Vėgenerio instituto (AWI) Helgolando biologinė stotis.
Matavimų duomenimis, vidutinė vandens temperatūra 2023 m. buvo vos kiek mažesnė nei 11,9 laipsnių pagal Celsijų, nurodė institutas.
Tai yra aukščiausia temperatūra, pastebėta nuo to laiko, kai 1962 m. buvo pradėti fiksuoti tokie duomenys. Instituto teigimu, tokias aukštas temperatūras lemia klimato kaita ir jos gali turėti rimtų pasekmių jūrinei ekosistemai.
Mokslininkai aukštų temperatūrų Šiaurės jūroje yra užfiksavę ir šiais metais. AWI duomenimis, 2024 m. sausis, vasaris, kovas ir balandis buvo vieni iš dešimties šilčiausių mėnesių nuo pat 1962 m. „Vidutinei vandens temperatūrai siekiant 6,9 laipsnius, 2024 m. kovas buvo šilčiausias kovo mėnesis nuo 1962 m.“, – nurodė institutas.
Duomenys rodo ryšį tarp mėnesio temperatūrų Vokietijos įlankoje ir žemyninėje Vokietijos dalyje.
„Vandens temperatūra Šiaurės jūroje kyla taip greitai dėl to, kad ši jūra yra sekli, be to, ją juosia sausumos masyvai, todėl ji panaši į didelę balą, – paaiškino Helgolando biologijos instituto direktorė profesorė Karen Wiltshire. – Būtent todėl žemyninėje dalyje vyraujančių temperatūrų dinamika visiškai atitinka vandens temperatūrų dinamiką.“
Institutas perspėja, kad karščio bangos jūrose gali daryti poveikį ne tik paviršiniams vandenims, bet ir jūros dugne esantiems arealams.