Kaip rašo „Associated Press“, kuriuos cituoja UNIAN, dezertyrų skaičius jau siekia dešimtis tūkstančių. Kaip teigia vadai ir patys kariai, savo postus palieka ne tik pavieniai kariai, bet ir daliniai – ginamos teritorijos lieka pažeidžiamos, daugėja teritorinių nuostolių.
„Kai kurie palieka tarnybą dėl medicininių priežasčių ir paskui nebegrįžta, sugniuždyti karo traumų ir demoralizuoti niūrų pergalės perspektyvų. Kiti konfliktuoja su vadais ir atsisako vykdyti įsakymus, kartais netgi pačiame kovos įkarštyje“, – išsiaiškino AP.
Žurnalistų teigimu, Ukrainos prokuratūros duomenimis, nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, kaltinimai dezertyravimu pateikti daugiau nei 100 tūkst. karių. Daugiau nei pusė jų tarnybą paliko pastaraisiais metais: „Tikrasis dezertyrų skaičius gali būti žymiai didesnis – kaip teigia vienas parlamentaras, jis gali siekti ir 200 tūkst.“.
AP skelbia, kad dauguma dezertyrų nebegrįžta po jiems dėl medicininių priežasčių suteiktų atostogų. Kaip pasakoja vienas iš dezertyrų, iš pradžių jis savo dalinį paliko gavęs leidimą, nes jam buvo būtina operacija. Tik, pasibaigus atostogoms, prisiversti grįžti į frontą jis nebesugebėjo.
„Geriausias būdas tai paaiškinti – įsivaizduokite, kad jūsų pozicijos apšaudomos, iš rusų pusės skrieja penkiasdešimt sviedinių, o iš mūsų – vos vienas. Tada matai, kaip į skutelius sudraskomi tavo kovos draugai, ir supranti, kad bet kurią akimirką toks likimas gali ištikti ir tave“, – pasakoja jis.
Dezertyravimas griauna karo planus
AP sužinojo apie atvejus, kai skaudžiai nukentėjo gynybinės pozicijos, nes daliniai nepakluso įsakymams ir apleido ir savo pozicijas.
Kaip pasakoja vienas parlamentaras, nuo rugsėjo Ukrainos pajėgos fiksuoja maždaug 4 tūkst. karių trūkumą fronte, kurį daugiausia lėmė žūtys, sužeidimai ir dezertyravimas. Dauguma dezertyravusiųjų – neseniai tarnybą pradėję šauktiniai.
Vienos iš brigadų teisinės tarnybos vadovas, atsakingas už dezertyravimo atvejus ir tokių asmenų perdavimą teisėsaugos organams, sako, kad tokių bylų turi labai daug.
„Baisiausia, kad jie savo karines pozicijas palieka aktyvių veiksmų metu, dėl to žūsta kiti kariai. Buvo ne viena situacija, kai bėgo būriai. Atidengdavo savo pozicijas, priešas jas rasdavo ir išžudydavo likusius karius, nes jų bendražygiai nežinodavo, kad palikti be priedangos“, – sakė pareigūnas.
Kaip teigia karys iš 72-osios brigados, būtent dezertyravimas ir lėmė, kad Ukraina prarado Vuhledarą. Nepaisant to, jis taip pasielgusių karių nekaltina: „Dabartinėje situacijoje tikrai nesmerkiu nė vieno kario iš savo ar kitų batalionų. Tiesiog visi jau siaubingai pervargo“.
Kaltinimai dezertyrams
Prokurorai ir karininkai nelinkę teikti kaltinimų frontą palikusiems kariams. Tai daroma tik tais atvejais, kai nepavyksta jų įtikinti sugrįžti. Tik yra tokių, kurie sugrįžta tik tam, kad vėl pabėgtų.
Anot advokatės Tatjanos Ivanovos, kariai, išteisinti dėl dezertyravimo dėl psichologinių priežasčių, formuoja pavojingą precedentą, nes „tuomet taip pasielgti gali visi, sveikų pėstininkų praktiškai nelieka“.
Kaip skelbia UNIAN, lapkričio 21 dieną Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą dėl savanoriško sugrįžimo į tarnybą. Jis taikomas tiems, kurie pirmą kartą savavališkai paliko tarnybos vietą.
Anot parlamentaro iš partijos „Golos“ Jaroslavo Železniako, sutartys su kariais, kurie savo noru grįžo į tarnybos vietą, pratęsiamos. Jiems taip pat priklauso išmokos ir socialinės garantijos.
3-osios šturmo brigados vado pavaduotojas Maksimas Žorinas įsitikinęs, kad beveik pusės visų dezertyravimo atvejų galima išvengti, jeigu tik su kariais pavyktų užmegzti dialogą.
