Europos Sąjungos teisėsaugos agentūros Europolo duomenimis, ES teritorijoje iš viso veikia apie 5 tūkstančius organizuotų nusikalstamų grupuočių. 2016 m. Italijos tyrimų centro „Transcrime“ pranešimo apie tarptautinį nusikalstamumą duomenimis, jų pelnas sudaro apie 110 mlrd. eurų per metus – tai apytikriai vienas procentas bendro Europos Sąjungos BVP.
„Transcrime“ duomenimis, didžiausią šios sumos dalį (28 mlrd. EUR per metus) nusikaltėliai uždirba iš prekybos narkotikais.
Vis pelningesniu verslu tampa ir mokestinis sukčiavimas, konkrečiai, kriminalinę atsakomybę užtraukiančios schemos PVM srityje.
Kita nelegali veikla, kurią vykdo nusikalstamos grupuotės, yra prekyba žmonėmis, kontrabanda ir neteisėta prekyba tabako gaminiais ir ginklais. Didžioji dalis iš nusikalstamos veiklos gautų pinigų plaunama per legalias kompanijas: daugiausia tokių įmonių įsikūrusios pietinėje Italijos dalyje, kur organizuotas nusikalstamumas turi gilias šaknis, taip pat didžiausiuose Europos uostamiesčiuose ir ES pasienio regionuose.
Italų mafija
Į didžiausio masto Italijos mafijos struktūrų trejetuką įeina grupuotė „Ndrangheta“ iš Kalabrijos regiono, Neapolio „Camorra“ ir Sicilijos „Cosa Nostra“. Verta pažymėti, kad „Ndrangheta“ laikoma viena iš turtingiausių ir įtakingiausių nusikalstamų klanų pasaulyje ir, be Europos, dar veikia Šiaurės ir Pietų Amerikos teritorijoje.
Kiekvienas kriminalinis tinklas apjungia kelias šeimas, kurios valdo didžiulius išteklius. Italijos teisėsaugos struktūrų vertinimu, 2007 m. vien „Ndrangheta“ grupuotės pelnas sudarė 35-40 mlrd. eurų. Beje, didesnę dalį šios sumos sudaro pelnas, gautas iš grupuotės investicijų į legalų verslą, pavyzdžiui, statybų ar restoranų.
Manoma, kad mafija daro didelę įtaką Italijos regionų vadovybei. Patraukti grupuočių narius baudžiamojon atsakomybėn dažnai būna nelengva dėl klanų įtakos vietos teisėjams. Be to, dauguma teisėjų atsisako dirbti mafijos kontroliuojamuose rajonuose.
Turkų grupuotės
Nusikalstamos grupuotės iš Turkijos aktyviai veikia visoje Europoje, ypač šalyse, kuriose gyvena daug išeivių iš Turkijos – pavyzdžiui, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Didžiojoje Britanijoje. Jie užsiima prekyba narkotikais, ypač heroinu, taip pat kita neteisėta veikla – suteneryste, prekyba žmonėmis, turto prievartavimu ir lošimų verslu.
Arabų mafija Vokietijoje
Kelias nusikalstamas grupuotes sudaro arabų bendruomenės atstovai Vokietijoje: tarp jų, be kitų, yra ir pabėgėlių iš Palestinos ir Libano. Pačios įtakingiausios – mafijų klanai „Abu Shaker“, „Al Zane“, „Remmo“ ir „Miri“ – daugiausiai veikia Berlyne, Bremene, taip pat federalinėse Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Žemutinės Saksonijos žemėse.
Vokietijos policijos duomenimis, visoje Vokietijoje yra apie 50 aktyviai veikiančių nusikalstamų klanų, kurių kiekvieną sudaro apie kelis tūkstančius žmonių. Jie daugiausia užsiima prekyba narkotikais, suteneryste, turto prievartavimu ir plėšimu. Kai kurie klanai turi ryšių šou versle.
Albanų gaujos
Albanų nusikalstamos grupuotės veikia visoje Europoje, taip pat Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Australijoje. Jų specializacija – neteisėta prekyba narkotikais, ginklais, žmonėmis ar žmonių organais.
Vien tik Albanijoje priskaičiuojama 15 nusikalstamų šeimų klanų, dar kelios grupuotės veikia šalyse, kuriose gyvena albanų diaspora. Albanų grupuotės garsėja tuo, kad itin laikosi tradicijų: svarbiausios jų vertybės – šeima, garbė ir lojalumas. Paprastai kiekvieną tinklą sudaro keli tūkstančiai žmonių.
„Rusų mafija“
2018 m. vadinamosios „rusų mafijos“ bylų pagrindu Vokietijos policija vykdė 26 tyrimus – trimis mažiau, nei 2017 m. Tai beveik penki procentai visų Vokietijoje iškeltų baudžiamųjų bylų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu.
Vokietijos Federalinio policijos biuro (BKA) ataskaitoje išvardytos visos buvusios Sovietų Sąjungos respublikos, iš kurių atvykusius nusikaltėlius Vokietijos policija priskiria prie „rusų mafijos“: į šią kategoriją įtraukiami ir gaujų nariai iš tėvynėn sugrįžusių Rusijos vokiečių gretų.
Septynioms gaujoms vadovauja Rusijos Federacijos piliečiai, keturioms – armėnai, dar keturioms – gruzinai. Mažiau aktyvūs Vokietijos organizuoto nusikalstamumo sferoje yra asmenys, kilę iš Moldovos, Lietuvos, Azerbaidžano ir Ukrainos. Dažniausiai pasitaikanti nusikalstama veikla – brangių automobilių nuvarymas, prekyba narkotikais, reketas, kibernetiniai nusikaltimai, finansinės machinacijos ir prekyba žmonėmis.
Į atskirą grupę BKA ataskaitoje įtraukos Vokietijoje veikiančios čečėnų nusikalstamos grupuotės, tiksliau, grupuotės, kuriose jos dominuoja. 2018 m. tokių grupuočių nariams buvo iškeltos aštuonios baudžiamosios bylos, septynios iš jų – dėl įtarimų reketu ir smurtu.
„Čečėnų nusikalstamų grupuočių atstovai, – rašo ataskaitos autoriai, – išsiskiria ūmiu būdu, neproporcingai dideliu polinkiu į smurtą ir nuožmumu. Jie figūruoja trijose nužudymo ar bandymo nužudyti bylose.“
„Hells Angels“ ir „Bandidos“
Kai kurie motociklininkų klubai Vokietijoje, pavyzdžiui, „Hells Angels“ ir „Bandidos“, yra akylai stebimi policijos. Nors formaliai jie nėra laikomi nusikalstamomis gaujomis, yra žinoma, kad daugelis jų narių yra suteneriai, užsiima prekyba ginklais ir narkotikais. Baikerių grupuotės kovoja dėl įtakos sferų. Policija ieškodama įkalčių neretai vykdo didelio masto specialiąsias operacijas.