„Tikimybė, kad karas Ukrainoje baigsis gana greitai, yra labai didelė“, – sakė politikas. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos ir Ukrainos karo baigtis gali paaiškėti per Europos Vadovų Tarybos suvažiavimą.
„Kadangi staiga keliama Ukrainos pakvietimo į NATO tema“, – teigė R. Fico, bet pridūrė esąs tikras, kad toks pakvietimas nebus „nemokamas“.
Susiję straipsniai
R. Fico tvirtino, kad jo vadovaujama Slovakijos vyriausybė remia teritorinį Ukrainos vientisumą, ir kad jis palaikys „bet kokį pasiūlytą taikos planą šiam konfliktui sureguliuoti“.
Be to, Slovakijos ministras pirmininkas pareiškė, kad taikos derybų klausimas taip pat yra įtrauktas į jo būsimo vizito Kinijoje darbotvarkę.
Tačiau R. Fico nepamiršo paminėti, kad jis „visada siekė subalansuotų santykių su Rusija“. Jo manymu, reikėtų pripažinti, kad „rusai nepasitrauks iš Krymo ir kitų teritorijų, pavyzdžiui, Donecko bei Luhansko sričių“, be to, jie „užgrobia vis daugiau ir daugiau teritorijų“, todėl „konfliktas neturi karinio sprendimo“.
Scholzas sako esąs atviras deryboms su Putinu
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Berlynas nori ištirti būdus, kurie leistų užbaigti Rusijos invazijos sukeltą karą Ukrainoje.
„Be aiškios paramos Ukrainai, atėjo laikas mums padaryti viską, ką galime, kad išsiaiškintume, kaip pasiekti tokią padėtį, jog šis karas nesitęstų be galo“, – Vokietijos parlamentui sakė O. Scholzas. Jis sakė esąs atviras deryboms, kuriose dalyvautų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Kai mūsų klausia, ar kalbėsimės ir su Rusijos prezidentu, mes atsakome: „Taip, būtent taip“, – sakė O. Scholzas. Vis dėlto kancleris pridūrė, kad „sprendimai niekada nebus priimti per ukrainiečių galvas ir be mūsų artimų partnerių sutikimo“.
Vokietija yra antra po JAV didžiausia Ukrainos karinė rėmėja. O. Scholzo pasisakymas nuskambėjo tą pačią dieną, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pristatė savo ilgai lauktą pergalės planą, kaip užbaigti Rusijos invaziją, atmetantį bet kokias teritorines nuolaidas ir raginantį sustiprinti Vakarų paramą.
Pagrindiniai įvykiai:
06:492024 10 21
Pietų Korėja iškvietė Rusijos ambasadorių dėl Šiaurės Korėjos karių dislokavimo
Pirmadienį Pietų Korėja iškvietė Rusijos ambasadorių Seule pareikšti susirūpinimo dėl Pchenjano sprendimo išsiųsti tūkstančius kareivių, įskaitant specialiųjų pajėgų karius, paremti Maskvos karo Ukrainoje, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Užsienio reikalų viceministras Kim Hong-kyunas pareiškė „didelį susirūpinimą dėl neseniai Šiaurės Korėjos pasiųstų į Rusiją karių ir primygtinai paragino nedelsiant išvesti Šiaurės Korėjos pajėgas ir nutraukti susijusį bendradarbiavimą“, sakoma ministerijos pranešime.
06:382024 10 21
Į Kyjivą atvyko Pentagono vadovas
Pirmadienį iš anksto nepranešto vizito į Ukrainos sostinę atvyko JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, pranešė CNN.
Kyjive L. Austinas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir gynybos ministru Rustemu Umerovu, jie aptars Ukrainos ginklų poreikius ir tai, kaip JAV galėtų toliau remti Ukrainos kariuomenę kitais metais. Anksčiau L. Austinas pareiškė įsitikinimą, kad JAV ir jų sąjungininkės kitais metais toliau rems Ukrainą, kad ir kas ateis į valdžią JAV.
„Mes investavome į dalykus, kurie netrukus pasiteisins, pavyzdžiui, į papildomas sistemas NASAMS. Mes padarėme šias investicijas prieš pusantrų, dvejus metus, ir netrukus pamatysime, kaip tai įgyvendinama“, – sekmadienio vakarą keliaudamas į Kyjivą sakė L. Austinas.
Praėjusią savaitę Briuselyje atsakydamas į klausimą apie tolesnį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės darbą po JAV prezidento rinkimų L. Austinas pareiškė, jog koalicija, telkianti pajėgumus, kad Ukraina gautų reikiamą ginkluotę kovoti su Rusijos agresija, yra labai sėkminga ir veiks ilgai.
06:182024 10 21
Per naktinę raketų ataką Kryvyj Rihe sužeisti keturi žmonės, tarp jų – vaikas
Naktį į pirmadienį per raketų ataką Kryvyj Rihe buvo sužeisti keturi žmonės, tarp jų – 12 metų vaikas.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Keturi žmonės nukentėjo per raketų smūgį Kryvyj Rihui. Sužeista 12 metų mergaitė. Laimė, jos būklė patenkinama. Ji bus gydoma namuose“, – rašoma pranešime.
Taip pat buvo sužeistas 22 metų vyras ir 36 bei 63 metų moterys. Jiems visiems buvo suteikta reikiama medicinos pagalba.
Nukentėjo viešbutis, penki daugiaaukščiai gyvenamieji namai, kultūros objektas, bankas, dvi parduotuvės ir 14 automobilių.
Be to, naktį priešas iš sunkiosios artilerijos apšaudė Nikopolio rajoną ir smogė Marhanecui. Žmonės nenukentėjo.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sekmadienį apie 23 val. priešo armija atakavo Kryvyj Rihą balistinėmis raketomis.
06:182024 10 21
V. Zelenskis: nuo metų pradžios Rusija paleido į Ukrainą daugiau nei 6 tūkst. dronų „Shahed“
Nuo 2024 m. pradžios Rusija paleido į Ukrainą daugiau nei 6 tūkst. kamikadzėmis vadinamų dronų „Shahed“, sekmadienio vakarą vaizdo ryšiu kreipdamasis į tautą sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jo žodžiais, šiais metais beveik kiekvieną naktį, kartais rytais ir dienomis, Ukraina susiduria su nepilotuojamų orlaivių „Shahed“ grėsme. Šie Irano Rusijai tiekiami dronai tapo „vienu svarbiausių Rusijos teroro įrankių“ prieš Ukrainą, Rusija ir Iranas toliau juos tobulina.
Vien praėjusią savaitę, nuo pirmadienio iki sekmadienio, dronai „Shahed“ lėkė į Ukrainą kiekvieną dieną, o spalio 18 d. jų buvo 129. Nuo metų pradžios Rusija panaudojo jau daugiau nei 6130 dronų „Shahed“, sakė prezidentas.
Jis pridūrė, kad Ukrainos gynėjai numuša daug šių dronų, kitus sutrikdo radioelektroninės kovos sistemos, bet tai neišsprendžia problemos iki galo.
„Todėl reikia daryti didesnį spaudimą Rusijos gebėjimui jau ir gaminti šiuos ginklus. Mums reikia gebėjimo sunaikinti ne tik „Shahed“ laikymo bazes, bet ir visą jų gamybos bei logistikos infrastruktūrą. Deja, teroristai žino, kaip išnaudoti laiką, kurį jiems suteikia laisvojo pasaulio neryžtingumas“, – sakė V. Zelenskis.
„Todėl reikia daryti didesnį spaudimą Rusijos gebėjimui jau ir gaminti šiuos ginklus. Mums reikia gebėjimo sunaikinti ne tik „Shahed“ laikymo bazes, bet ir visą jų gamybos bei logistikos infrastruktūrą. Deja, teroristai žino, kaip išnaudoti laiką, kurį jiems suteikia laisvojo pasaulio neryžtingumas“, – sakė V. Zelenskis.
05:242024 10 21
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 710 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 710 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų spalio 21 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 680 230 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 9 071 tanko (+24), 18 175 šarvuotųjų kovos mašinų (+64), 19 589 artilerijos sistemų (+24), 1 232 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 979 oro gynybos priemonių (+1), 369 lėktuvų (+0), 329 sraigtasparnių (+0), 17 333 dronų (+46), 2 624 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 27 034 automobilių (+47), 3 479 specialiosios technikos vienetų (+3).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
05:172024 10 21
Rusai praėjusią parą smogė Zaporižios sričiai 229 kartus, yra sugriovimų
Praėjusią parą okupantai rusai smogė 229 smūgius 10-čiai Zaporižios srities gyvenviečių.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Rusijos kariuomenė smogė septynis oro smūgius Lobkovei, Piatichatkams, Novodarivkai, Novodanilivkai ir Mala Tokmačkai“, – parašė I. Fiodorovas.
97 įvairių modifikacijų dronai atakavo Lobkovę, Huliaipolę, Malynivką, Novoandrijivką, Novodanilivką, Robotynę, Mala Tokmačką ir Levadnę.
Iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų 11 kartų buvo apšaudytos Lobkovė, Novodanilivka ir Robotynė.
Rusų artilerija 114 kartų apšaudė Lobkovę, Huliaipolę, Novoandrijivką, Novodanilivką, Robotynę, Mala Tokmačką, Malynivką ir Levadnę.
Gauta 17 pranešimų apie sugriautus gyvenamuosius namus ir infrast
ruktūros objektus. Civiliai nenukentėjo.
ruktūros objektus. Civiliai nenukentėjo.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, dešimt žmonių, tarp jų du vaikai, buvo sužeisti šeštadienį, kai Rusijos kariuomenė smogė oro smūgį Zaporožiai.
04:432024 10 21
Gynybos pajėgos neutralizavo apie 10 dronų, atakavusių Kyjivą
Ukrainos gynėjai neutralizavo apie 10 Rusijos smogiamųjų dronų, kurie naktį į pirmadienį bandė atakuoti Kijevą iš įvairių pusių.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Priešas nemažina oro atakų prieš Ukrainą ir Kyjivą intensyvumo. Naktį Rusijos dronai vėl bandė smogti sostinei. Oro pavojus Kyjive truko daugiau nei 5 valandas. Rusų dronai prie sostinės artėjo iš įvairių pusių. Visų Gynybos pajėgų komponentų pastangomis buvo neutralizuoti visi miestui grėsmę kėlę bepiločiai orlaiviai, tai yra apie 10 priešo dronų“, – rašoma pranešime.
Pasak Kyjivo miesto karinės administracijos vadovo Serhijaus Popko, per Rusijos smogiamųjų dronų ataką trijuose sostinės rajonuose nukrito jų nuolaužų.
Preliminariais duomenimis, Dnipro rajone buvo pažeistas elektros kabelis. Informacijos apie nukentėjusiuosius negauta.
Holosijivo rajone iš dalies nukentėjo daugiabučio gyvenamojo namo sienų apdaila, išbyrėjo langai. Sugriovimų ir gaisrų išvengta. Nukentėjusiųjų taip pat nėra.
Solomiankos rajone krintančios nuolaužos sukėlė gaisrą ant vieno aukšto gyvenamojo namo stogo. Gaisras lokalizuotas. Nukentėjo vyras, medikai užfiksavo veido nudegimus. Nukentėjusysis atsisakė hospitalizacijos.
Kaip buvo pranešta, naktį Kyjive ir daugelyje Ukrainos sričių buvo paskelbtas oro pavojus dėl smogiamųjų dronų, kuriuos agresoriai rusai paleido iš šiaurės ir pietų, atakos.
04:292024 10 21
Rusija atakavo Charkivą, dalyje miesto nutrauktas elektros tiekimas
Vėlai sekmadienį per Rusijos smūgius šiaurės rytiniame Ukrainos Charkivo mieste buvo sužeista mažiausiai 12 žmonių, o dalyje miesto buvo nutrauktas elektros tiekimas, pranešė vietos pareigūnai ir policija.
Naujausia ataka įvyko tuo metu, kai Ukrainos pareigūnai ruošiasi naujai bombardavimų bangai, kurios metu, jų manymu, artėjant žiemai bus taikomasi į šalies energetikos tinklus, kaip Maskva jau daro pastaruosius dvejus metus.
Socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame pranešime policija nurodė, kad Rusija apie 22 val. (vietos ir Lietuvos laiku) inicijavo smūgius trijuose Charkivo rajonuose ir sužalojo septynias moteris bei penkis vyrus. Be kita ko, smogta į gyvenamuosius pastatus, garažus ir automobilius, priduriama pranešime.
Sužeistiesiems pagalbą teikė medicinos tarnybos, tačiau dėl smūgių kai kuriose miesto dalyse nutrūko elektros tiekimas, nurodė policija.
Regiono gubernatorius Olegas Synegubovas ir Charkivo meras Igoris Terechovas „Telegram“ patvirtino, kad kai kuriose miesto dalyse nebuvo elektros, tačiau pareigūnai nepateikė detalių apie tikslų žalos mastą ir nenurodė, kokia elektros infrastruktūra nukentėjo.
Charkivas, pagrindinis to paties pavadinimo šiaurės rytinio regiono miestas, nuolat tampa Rusijos smūgių taikiniu. Jis yra išsidėstęs už mažiau nei 30 km nuo Rusijos sienos.
19:322024 10 20
Brazilijos prezidentas atšaukia kelionę į BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą Kazanėje
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva nedalyvaus BRICS aukščiausiojo lygio susitikime, kurį spalio 22-24 d. Kazanėje rengia Rusija, praneša BBC.
Prezidento rūmai pareiškime nurodė, kad L. I. Lula da Silva tokį sprendimą priėmė remdamasis gydytojų patarimu, kurie rekomendavo laikinai atsisakyti tolimųjų skrydžių, praneša „Reuters“. Brazilijos prezidentas aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaus vaizdo ryšiu.
BRICS aukščiausiojo lygio susitikimas turėjo tapti svarbiausiu Rusijos tarptautiniu susitikimu nuo jos išpuolio prieš Ukrainą. Rusija savo dalyvavimą BRICS pristatė kaip argumentą, kad Vakarų pastangos ją diplomatiškai izoliuoti žlugo. Brazilijos prezidentas yra žinomas dėl savo prislopintos karinės paramos Ukrainai ir raginimų vesti taikos derybas.
Tuo metu pats Vladimiras Putinas prieš dvi dienas patvirtino, kad nedalyvaus G20 aukščiausiojo lygio susitikime Brazilijoje lapkritį. Brazilija yra Tarptautinio baudžiamojo teismo, kuris išdavė V. Putino arešto orderį, narė ir turi nepriklausomą teismų sistemą, tačiau Rusijos prezidentas tvirtino, kad tai nebuvo jo sprendimo priežastis.
19:312024 10 20
JK gynybos sekretorius atkirto Rusijos ambasadoriui
Juntinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Johnas Healey atsakė į Rusijos ambasadoriaus Andrejaus Kelino žodžius, kad Londonas ukrainiečių rankomis vykdo agresyvų tarpinį karą prieš Rusiją, skelbia BBC.
A. Kelinas šias pastabas išsakė sekmadienio rytą transliuotame interviu BBC laidų vedėjai Laurai Kunssberg.
„Europoje karą kariauja tik viena šalis – tai Rusija su savo neteisėta invazija į Ukrainą. Putinas gali sustabdyti šį karą rytoj išvesdamas savo karius. Kol tai įvyks, darysime viską, ką galime, kad paremtume Ukrainą tiek, kiek reikės“, – po pokalbio su Rusijos ambasadoriumi sakė J. Healy.
14:342024 10 20
Rusijos ambasadorius: Jungtinė Karalystė vykdo „karą“ prieš Rusiją, tiekdama ginklus Ukrainai
Jungtinė Karalystė, tiekdama Ukrainai ginklus, vykdo „karą“ prieš Rusiją, pareiškė Maskvos ambasadorius.
Jo komentarai pasirodė tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasaulio lyderiams pristatė pergalės planą, kuriuo siekiama užbaigti karą, plačiai smerkiamą užsienio vyriausybių.
Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Andrejus Kelinas BBC laidai „Sunday With Laura Kuenssberg“ sakė: „Mano vyriausybė tvirtai įsitikinusi, kad Jungtinės Karalystės valdžia ukrainiečių rankomis vykdo agresyvų karą prieš Rusiją.
„Tai karas svetimomis rankomis, kurį vykdo Jungtinės Karalystės vyriausybė, tiekdama mirtinus ginklus, jais britų vyriausybė žudo Rusijos karius ir civilius gyventojus.“
Jis pridūrė: „Manau, kad esate agresyvūs ir vykdote karą svetimomis rankomis prieš Rusiją.“
A.Kelinas taip pat sakė, kad V. Zelenskis „puolęs į desperaciją“, ir pabrėžė, kad jis turėtų derėtis su Rusija.
Jis teigė: „V. Zelenskis puikiai supranta, kad ne tik praranda teritorijas, bet ir pralaimi konfliktą. Nesakyčiau, kad jie pasiduos rytoj – jie ir toliau priešinasi, bet pasipriešinimas yra silpnesnis.“
Anksčiau šią savaitę gynybos sekretorius Johnas Healey‘is dar kartą patvirtino, kad Jungtinė Karalystė remia Ukrainą.
Jis sakė: „Mes, Ukrainos rėmėjai, turime padaryti viską, ką galime, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais padidintume savo paramą Ukrainai, darytume didesnį spaudimą Rusijai ir užtikrintume Ukrainos pergalę, nes Europos gynyba prasideda nuo Ukrainos. Jie kovoja už tas pačias vertybes, tuos pačius įsitikinimus ir tas pačias laisves, kurias mes branginame, ir mes jaučiame pareigą juos palaikyti tiek, kiek reikės.“
Kiek anksčiau spalio mėnesį V. Zelenskis Dauningo gatvėje ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui pristatė savo „pergalės planą“, stiprėjant spaudimui Jungtinei Karalystei suteikti Ukrainai leidimą naudoti raketas „Storm Shadow“ taikiniams Rusijoje smogti.
Dauningo gatvėje vykusiose trišalėse derybose ministras pirmininkas, Ukrainos prezidentas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte aptarė karo padėtį.
M. Rutte sakė, kad nėra jokių teisinių priežasčių, trukdančių naudoti Vakarų tiekiamus ginklus prieš taikinius Rusijoje, tačiau sprendimus turi priimti atskiros valstybės.
13:072024 10 20
Ukrainos pajėgos smogė Rusijos aerodromui „Lipeck – 2“, kuriame bazuojasi MiG-31
Spalio 20 dienos naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė kariniam aerodromui „Lipeck – 2“, kuris įsikūręs Rusijos Lipecko srityje. Skelbiama, kad aerodromo rajone girdėjosi daug sprogimų, rašo unian.net.
„Šiąnakt buvo suduotas smūgis karinio aerodromo „Lipeck – 2“, esančio Rusijos Lipecko srityje, infrastruktūrai“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pranešime.
„Buvo taikomasi į šaudmenų sandėlius, degalų ir tepalų saugyklas bei aviacinę techniką. Yra žinoma, kad šiame aerodrome bazuojasi priešo oro ir kosmoso pajėgų lėktuvai Su-34, Su-35 ir MiG-31“, – teigė Generalinis štabas.
Tai jau ne pirmoji ataka prieš Lipecko aerodromą. Ukraina jį jau atakavo šių metų rugpjūčio mėnesį. Tuomet buvo skelbiama, kad tai nėra įprastas aerodromas, ir kad jis yra svarbus objektas Kremliaus pajėgoms.
10:522024 10 20
Palydovinės nuotraukos patvirtina, kad Rusijoje dislokuotas Šiaurės Korėjos karių kontingentas
Palydovo darytose nuotraukose užfiksuoti Rusijos Vladivostoko mieste vykstantys 12 000 karių iš Šiaurės Korėjos apmokymai, pranešė Kovos su dezinformacija centro prie Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkas Andrijus Kovalenko.
Pareigūno teigimu, įvertinus palydovines nuotraukas, darytina išvada, kad į Rusiją buvo perkelta iki 12 000 Šiaurės Korėjos karių.
Vladivostoke jau dislokuotas mažiausiai 1 500 kariškių specialiųjų operacijų dalinys.
„Pietų Korėjos žvalgyba stebi visus įvykius. Apie juos žino ir mūsų žvalgyba“, – patikino A. Kovalenko.
Pranešama, kad Pietų Korėja nustatė, jog rusams leidžiant raketas į Ukrainą dalyvavo ir vienas inžinierius iš Šiaurės Korėjos.
Tuo pat metu Pentagonas teigia, kad JAV dar negali patvirtinti pranešimų, jog Šiaurės Korėjos kariai dislokuojami padėti Rusijai kariauti Ukrainoje.
Ukrainos gynybos žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas yra pranešęs, kad Rusijoje yra apmokoma maždaug 11 000 karių iš Šiaurės Korėjos, kurie bus parengti stoti į kovą per dvi savaites.
10:382024 10 20
Ukrainos desantininkai Kursko regione sunaikino Rusijos jūrų pėstininkų dalinį
Ukrainos karinių oro pajėgų 95-osios atskirosios desantininkų brigados „Polissia“ kariai Kursko regione sunaikino Rusijos jūrų pėstininkų dalinį, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės oro pajėgos.
„Ukrainos karinių oro pajėgų 95-osios atskirosios desantininkų brigados „Polissia“ kariai toliau be atvangos išrašo bilietus į Kobzono koncertą 155-isios atskirosios Rusijos Ramiojo vandenyno flotilės jūrų pėstininkų brigados kariams“, – teigiama pranešime.
Šį kartą brigados žvalgybos dalinys šturmavo rusų jūrų pėstininkų pozicijas vienoje iš išsilaipinimo vietų Kursko regione.
„Karo nusikaltėliai buvo tikri, kad yra saugūs, bet brigados „Polissia“ desantininkų puolimas buvo toks staigus, kad orkai neturėjo laiko pasirengti, nė batų neapsiavė. Vaizdo įraše matyti devyni „geri“ rusai, bet iš viso jų nukauta 14“, – pastebėjo desantininkų pajėgos.
Kupiansko sektoriuje Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai sustabdė puolančius rusus, mėginusius užimti perkėlą per Oskilo upę ir atkirsti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų placdarmą kairiajame krante.
08:572024 10 20
Rusijoje dronai atakavo vieną stambiausių sprogmenų gamyklų
Spalio 20 dienos naktį, Rusijos Žemutinio Naugardo srities Dzeržinskio mieste dronai atakavo J. M. Sverdlovo gamyklą, kuri laikoma viena didžiausių Rusijos įmonių, gaminančių sprogmenis ir šaudmenis.
Ukrainos Kovos su dezinformacija centro prie Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenka nurodo, kad šioje Rusijos gamykloje gaminami sprogmenys, įvairių tipų karinei įrangai bei ginklams skirtos kovinės galvutės, taip pat raketinio kuro komponentai ir karinėms bei pramoninėms reikmėms skirtos cheminės medžiagos.
Rusijos socialiniuose tinkluose rašoma, kad per dronų ataką Dzeržinske sužeidimus nuo skeveldrų patyrė keturi ugniagesių tarnybos darbuotojai, rašo unian.net.
Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“, remdamasis šaltiniais Ukrainos saugumo tarnyboje, skelbia, kad J. M. Sverdlovo gamyklą Dzeržinske atakavo Saugumo tarnybos ir gynybos pajėgų dronai.
Pažymima, kad ši gamykla yra neatsiejama Rusijos karinio – pramoninio komplekso dalis ir jai taikomos Europos Sąjungos bei JAV įvestos sankcijos.
Šaltinis iš Saugumo tarnybos nurodė, kad ši gamykla nuo Ukrainos sienos nutolusi per 900 km.
„Saugumo tarnyba prieš Sverdlovo gamyklą ėmėsi sugriežtintų sankcijų. Ekonomines sankcijas per papildėme dronais, kurie duoda momentinį efektą. Darbai, kuriais siekiama pakirsti priešo karinius pajėgumus, bus tęsiami ir toliau“, – sakė šaltinis.
07:392024 10 20
Nacionalinio pasipriešinimo centras: Rusai į Mariupolį atsivežė užsienio propagandistų
Rusų okupantai ir kolaborantai užsienio žurnalistams surengė dar vieną ekskursiją po laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas, pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras.
„Vietiniai kolaborantai laikinai okupuotame Mariupolyje surengė dar vieną ekskursiją užsienio žurnalistams. Šį kartą rusų karių sugriautame mieste lankėsi Kremliaus naratyvą noriai kartojantys turkų žiniasklaidos atstovai, kad galėtų parengti propagandinės medžiagos“, – rašoma pranešime.
Centras atkreipė dėmesį, kad tokie vizitai rengiami sistemingai, juose dalyvauja ne tik užsienio žurnalistai bet ir Kremliaus marionetėmis iš esmės esantys politikai.
„Tokie vizitai kuria melagingą įvaizdį, neva Ukrainos okupacija vykdoma teisėtai, jais siekiama išmėginti tarptautinės bendruomenės reakciją ir paraginti kitus Kremliaus sąjungininkus apsilankyti okupuotose teritorijose“, – pabrėžė Centras.
Pranešama, kad rusų okupantai laikinai okupuotame Mariupolyje įrenginėja svarbų logistikos mazgą pavogtiems ukrainietiškiems grūdams ir metalui eksportuoti.
07:232024 10 20
Rusų armija Ukrainoje per pastarąją parą prarado dar 1 340 karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. spalio 20 d. Ukrainoje jau sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės maždaug 678 520 rusų okupantų, iš jų 1 340 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 9 047 priešų tankus (+12 per pastarąją parą), 18 111 šarvuotųjų kovos mašinų (+39), 19 565 artilerijos sistemas (+17), 1 232 raketų paleidimo sistemas, 978 oro gynybos sistemas, 369 karo lėktuvus, 329 sraigtasparnius, 17 287 nepilotuojamus orlaivius (+57), 2 624 kruizines raketas (+1), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 26 987 transporto priemones ir kuro cisternas (+41), 3 476 specialiosios įrangos vienetus (+3).
Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.
Spalio 19 d. fronte įvyko 138 Ukrainos gynybos pajėgų ir rusų okupantų susirėmimai.
05:522024 10 20
Per raketų ataką Kryvyj Ryhe sužeista 17 žmonių
Per Rusijos raketų smūgį Kryvyj Ryho mieste sužeista 17 žmonių, 8 iš jų yra ligoninėje, pranešė Dniepropetrovsko karinės regioninės administracijos vadovas Sergejus Lysakas.
Be to, buvo apgadinti septyni daugiabučiai namai, viešbutis, parduotuvė, administracinis pastatas ir švietimo įstaiga. Taip pat apgadinta apie pusė tuzino transporto priemonių, tarp jų ugniagesių ir policijos automobiliai, taip pat greitosios pagalbos automobilis.
05:422024 10 20
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad septyniuose regionuose sunaikinta 110 bepiločių orlaivių
Gynybos ministerijos duomenimis, vienu metu buvo atakuoti keli Rusijos regionai.
43 bepiločiai orlaiviai buvo numušti virš Kursko srities, 27 – virš Lipecko srities, 18 – virš Orelio srities, aštuoni – Nižnij Novgorodo srityje, septyni –Belgorodo srityje, šeši – Briansko srityje ir vienas – virš Maskvos srities.
Regionų valdžios institucijų duomenimis, keturi žmonės buvo sužeisti Dzeržinske, Nižnij Novgorodo srityje, o Lipecke dronų nuolaužos nukrito ant važiuojamosios dalies gyvenamajame rajone.
18:122024 10 19
G7 šalys pareiškė „tvirtą“ paramą Ukrainai
G7 grupės šalys pažadėjo Ukrainai „tvirtą paramą“ jau daugiau kaip pustrečių metų trunkančiame kare su Rusija. Pietų Italijos mieste Neapolyje vykusiame susitikime G7 šalių gynybos ministrai šeštadienį kaltino Rusiją vykdant „brutalų ir neteisėtą didelio masto karą“.
Bendrame baigiamajame pareiškime teigiama: „Smerkiame Rusiją, kuri užima konfrontacijos ir destabilizacijos poziciją globaliu lygiu“.
17:172024 10 19
Rusija atakavo Zaporižią, nukentėjo trys žmonės
Rusijos pajėgos šeštadienio vakarą į pietinį Ukrainos Zaporižios miestą paleido dvi sklendžiančias bombas.
Per ataką nukentėjo trys žmonės, apgadinta gyvenamųjų namų, pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
17:162024 10 19
Ukraina gaus dronų iš Nyderlandų
Ukrainos ginkluotosios pajėgos gaus iš Nyderlandų žvalgybinių dronų už 42,6 mln. eurų. Tai pirmoji naujos programos dalis. Nyderlandų gynybos ministerija bepiločius pirko iš vietos bendrovės „DeltaQuad“, teigiama ministerijos portale. Šiuo žingsniu ministerija pirmą kartą įgyvendina vadinamąjį dronų veiksmų planą, apie kurį ministras Rubenas Brekelmansas prieš kelias dienas paskelbė per apsilankymą Ukrainoje.
Dronų veiksmų plano apimtis yra 400 mln. eurų – daigiau kaip 50 proc. šios sumos, ministerijos duomenimis, skiria Nyderlandų pramonė.
Neginkluoti žvalgybiniai dronai bus naudojami informacijai mūšio lauke realiuoju laiku rinti, taip pat žvalgybinės informacijos rinkimui ir stebėjimui.
Ukraina yra pradėjusi savo dronų gamybos programą. Šalyje jau pagaminta per milijonas bepiločių.
16:292024 10 19
Britų žvalgyba: rusų puolimas kelia pavojų ukrainiečių logistikai rytuose
Rusų pajėgų puolimas prie Kupjansko, pasak britų žvalgybos, kelia grėsmę Ukrainos kariuomenės logistikai regione. „Tikėtina, kad besitęsiančios rusų atakos apsunkins ukrainiečių operacijas rytiniame Oskilo (upės) krante“, – pareiškė Gynybos ministerija Londone.
Esą gali būti, kad Rusija čia pasieks daugiau teritorinių laimėjimų. „Labai tikėtina, kad Rusijos daliniai yra tik už kelių šimtų metrų nuo Oskilo upės – siaurame fronto ruože maždaug už 20 km į pietus nuo Kupjansko“, – sakoma toliau pranešime. Ukrainos institucijos nurodė evakuoti kelias gyvenvietes regione.
Ukrainos daliniai Kupjanską Charkivo srityje atsikovojo per kontrpuolimą prieš daugiau kaip dvejus metus. Miestas yra už kiek daugiau nei 100 km į pietryčius nuo srities sostinės Charkivo. Pasak britų žvalgybos, jis yra geležinkelio mazgas, svarbus ukrainiečių operacijoms regione.
Gynybos ministerija Londone nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį reguliariai skelbia informaciją apie karo eigą. Maskva kaltina Londoną dezinformacija.
13:452024 10 19
Ukrainos dronai naktį atakavo Brianską
Ukrainos dronai šeštadienio naktį puolė Rusijos Briansko mieste esančią mikroelektronikos gamyklą, praneša „Ukrinform“.
Apie tai skelbiama remiantis socialinio tinklo „Telegram“ kanalu ASTRA, kuriam informaciją perdavė vietiniai gyventojai.
Nors Rusijos valdžia smūgio prieš gamyklą oficialiai nepatvirtino, tačiau apie tai pasakojo gyventojai.
Teigiama, kad smogta vienai didžiausių Rusijoje mikroelektronikos gamyklų „Kremnij EL“. 2017 m. 94 proc. jos pagamintos produkcijos buvo naudojama Rusijos gynybos ministerijos tikslais. Gamykla aptarnauja „Almaz-Antej“, „Aerospace Equipment“, „Sozvezdije“ ir „Vega“ koncernus. Joje gaminamos detalės oro gynybos sistemoms „Pancyr“ ir raketoms „Iskander“.
Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas sakė, kad virš šio regiono neva buvo numušta 17 Ukrainos dronų, o nukentėjusiųjų nebuvo. Tačiau, anot jo, besiginant nuo atakos vienas dronas pataikė į negyvenamąjį pastatą.
Pasak Rusijos gynybos ministerijos, naktį virš Rusijos buvo sunaikinta ar perimta 16 bepiločių skraidyklių, puolusių Briansko, Rostovo ir Belgorodo sritis.
13:162024 10 19
Prancūzijos ministras: Rusijos pergalė sukeltų chaosą
Ukrainoje šeštadienį besilankantis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrot‘as perspėja, kad Rusijos pergalė kare prieš Ukrainą sukeltų chaosą tarptautinėje sistemoje, informuoja AFP.
Prancūzijos diplomatijos vadovas lankosi Kyjive, kad pabrėžtų Paryžiaus tvirtą paramą Ukrainai. Vizitas surengtas po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pristatė savo pergalės planą kaip nugalėti Rusiją ir paprašė daugiau Vakarų paramos.
J. N. Barrot‘as dalyvavo spaudos konferencijoje kartu su savo kolega iš Ukrainos Andrijumi Sybiha.
„Rusijos pergalė įtvirtintų „stipriausiojo teisę“ ir privestų tarptautinę tvarką prie chaoso“, – sakė J. N. Barrot‘as.
Todėl jis pabrėžė, kad svarbu įgyvendinti prezidento V. Zelenskio taikos planą.
Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras A. Sybiha dėkojo Prancūzijai už paramą Ukrainai ir sakė, kad abi valstybes sieja ypatinga partnerystė.
Jis taip pat įspėjo dėl Šiaurės Korėjos karių įtraukimo į Rusijos karą. Ministras teigė, kad tai ypač didina tolesnės eskalacijos grėsmę, dėl ko karas gali persikelti už dabartinių sienų ir ribų.
Pietų Korėjos žvalgyba penktadienį pranešė, kad Š. Korėja nusprendė siųsti daug kareivių į Rusijos karą prieš Ukrainą. Teigiama, kad 1 500 specialiųjų pajėgų karių jau atvyko į Rusijos Tolimuosius Rytus ir dalyvauja mokymuose.
Penktadienį JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vokietijos, Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės lyderiai patvirtino esą pasiryžę ir toliau remti Ukrainą, ir jos siekį užsitikrinti teisingą bei ilgalaikę taiką.
11:432024 10 19
Ukraina numušė 4 Rusijos raketas ir 42 dronus
Nuo penktadienio 21 val. iki šeštadienio 12 val. Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė 4 Rusijos raketas Ch-59/69 ir 42 dronus, praneša Ukrinform.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Nuo spalio 18 d. 21 val. Rusija atakavo Ukrainą valdomomis raketomis paleistomis iš Juodosios jūros regiono, dronais „Shahed“ ir nenustatyto tipo dronais, paleistais iš Kursko, Jeisko ir Primorsko-Achtarsko.
Ukrainos karinių oro pajėgų inžinieriai aptiko ir sekė daugiau nei 100 taikinių ore – apie 98 dronus ir 6 raketas Ch-59/69.
Nuo Rusijos atakos gintis padėjo Ukrainos aviacija, priešraketinės ir elektroninės karybos pajėgos, ir mobilios šaulių grupės.
Iki šeštadienio 12 val. buvo numuštos 4 raketos ir 42 dronai Odesos, Sumų, Čerkasų, Kyjivo, Kriovohrado, Černyhivo, Poltavos, Mykolajivo ir Chersono srityse.
Taip pat renkama ir atnaujinama informacija apie dar 46 dronus, kurie galėjo būti numušti.
Ukrainos oro erdvėje tebeskraido kelios priešo bepilotės skraidyklės, kurias stengiamasi sunaikinti.
Kyjivo miesto karinė administracija pranešė, kad sostinės Dnipro rajone Rusijos dronai apgadino namo fasadą, o jauna moteris patyrė sunkius kojos sužalojimus.
Darnycios rajone numuštų dronų fragmentai apgadino automobilius, kelių pastatų fasadus ir balkonus bei restoraną.
Per Rusijos dronų ataką viena moteris žuvo Čerkasų srityje. Per Rusijos antskrydį Sumų srityje žuvo vyras.
10:402024 10 19
Rusija skelbiasi užėmusi dar vieną gyvenvietę rytų Ukrainoje
Rusija šeštadienį paskelbė užėmusi rytų Ukrainoje esantį Zorianės kaimą, o tai leidžia jos pajėgoms priartėti prie Kurachovės, praneša AFP.
Kurachovės miestas yra į vakarus nuo Rusijos kontroliuojamo Donecko. Rusija puola ir siekia užimti Kurachovę, o jos pajėgos yra vos už kelių kilometrų nuo miesto centro.
Iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį Kurachovėje gyveno apie 20 000 žmonių. Šis miestas yra į pietus nuo Pokrovsko, logistikai svarbaus centro.
Be to, Rusija taip pat sustiprino puolimą Zaporižios srityje, Ukrainos pietuose.
09:192024 10 19
Šeštadienio naktį Rusijos pajėgos atakavo Odesą ir Kyjivą, aukų pavyko išvengti
Spalio 19 dienos naktį Rusijos pajėgos dronais bandė atakuoti Kyjivą. Oro pavojaus sirenos Ukrainos sostinėje pasigirdo apie 3 val. nakties, praneša unian.net.
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė visus dronus, tačiau jų nuolaužos apgadino kelis automobilius ir vieno daugiabučio namo fasadą, remdamasi Darnyckos rajono administracijos vadovu Mykola Kalašniku skelbia „RBC Ukraina“.
„Apsieita be gaisrų ir nukentėjusiųjų. Padarytos žalos vietose dirba operatyvinės tyrimų grupės“, – pažymėjo M. Kalašnikas.
Naktį iš penktadienio į šeštadienį Rusijos pajėgos taip pat surengė raketų ataką prieš Odesą. Sprogimai nugriaudėjo privačiame sektoriuje, kur yra daug gyvenamųjų namų.
Per ataką buvo apgadinta daugiau kaip 10 individualių namų, sakė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olegas Kiperis. Pirminiais duomenimis, aukų pavyko išvengti.
„Per ataką sudegė trijų aukštų pastatas ir netoliese stovėję du lengvieji automobiliai“, – pažymėjo jis.
O. Kiperis pridūrė, kad liepsnas greitai užgesino ugniagesiai.
09:182024 10 19
Sankt Peterburge šeštadienio rytą nugriaudėjo sprogimai, žiniasklaida rašo apie dronų ataką
Spalio 19 dienos rytą Sankt Peterburge nugriaudėjo sprogimai. Vietos gyventojai praneša apie dronų ataką, remdamasi „Fontanka“ kanalu tinkle „Telegram“, rašo „RBC Ukraina“.
Rusijos miesto Sankt Peterburgo gyventojai sprogimus teigė išgirdę apie 7 val. ryto.
„Spalio 19 d. Sankt Peterburge buvo numuštas dronas. Remiantis pateikta informacija, droną numušė oro gynybos pajėgos. Grėsmės gyventojams nėra“, – teigė leidinys.
Miesto gyventojai taip pat praneša, kad Vyborgo ir Primorsko rajonuose dingo elektra.
„Pradėjo mirgėti šviesa, dingo vaizdas televizoriaus ekrane, paskui pasigirdo trys sprogimai“, „Kažkas sugriaudėjo, ir dingo elektra“, „Tuščioje aikštelėje (ten, kur eina Šuvalovo prospektas – red. past.) girdėti gausmas“, – rašė Sankt Peterburgo gyventojai, o kai kurie net tvirtino, kad nuo sienų krito paveikslai.
„Griausmas“ buvo girdimas net namuose prie Orlovsko karjero.
Energetikai nurodė, esą 110 kV įrengimuose įvyko techninis gedimas. Pasak „Fontanka“, Sankt Peterburgo Primorsko rajone be elektros liko beveik trys šimtai pastatų. Namuose elektros nebuvo daugiau kaip dvi valandas.
Miesto valdžia kol kas tyli ir galimos atakos nekomentuoja.
08:202024 10 19
Per parą Rusija Ukrainoje neteko 1 380 karių
Pastarąją parą Rusija Ukrainoje neteko 1 380 karių, praneša naujienų portalas „rbc.ua“.
Naujausią informaciją apie Rusijos netektis šeštadienį pateikė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Skaičiuojama, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. spalio 19 d. rusai Ukrainoje iš viso prarado apie 677 180 karių.
Be to, per šį laikotarpį ukrainiečiai iš viso sunaikino 9 035 Rusijos tankus (+8 per parą), 18 072 šarvuotąsias kovos mašinas (+15), 19 548 artilerijos sistemas (+15), 1 232 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, 978 oro gynybos sistemas, 369 lėktuvus, 329 sraigtasparnius, 17 230 dronų (+78), 2 623 kruizines raketas (+3), 28 laivus ar katerius, 1 povandeninį laivą, 26 946 transporto priemones ir benzovežius (+38), 3 473 specialiosios technikos vienetus (+25).
06:412024 10 19
Ukrainoje per parą įvyko 202 koviniai susirėmimai su priešu
Ukrainoje įvyko 202 koviniai susirėmimai su Rusijos pajėgomis, o priešas aktyviausiai veikė Kurachovės ir Pokrovsko kryptimis, praneša „Ukrinform“.
Apie tai šeštadienio rytą paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusija du kartus raketomis smogė ukrainiečių karių pozicijoms ir gyvenamosioms vietovėms. Tam buvo panaudotos trys raketos. Rusija taip pat 64 kartus bombardavo Ukrainą, o tam panaudojo 91 sklendžiančią bombą.
Priešas taip pat apšaudė šalį 3 500 artilerijos salvių. Tam pasitelkė ir 78 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas. Rusai taip pat paleido daugiau nei 1 400 savižudžių dronų.
Ukrainos karinės oro pajėgos, raketų ir artilerijos pajėgos tris kartus smogė Rusijos karių susitelkimo vietoms, sunaikino tris artilerijos sistemas ir jų šaudymo pozicijas ir atakavo dar vieną svarbų taikinį.
Ukrainos pajėgos tęsia savo reidą Rusijos Kursko srityje, kur rusai per parą surengė 36 antskrydžius panaudodami 54 sklendžiančias bombas. Be to, rusai ten iššovė daugiau nei 300 artilerijos salvių.
05:342024 10 19
Ukraina ir Rusija apsikeitė karo belaisviais
Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino 95 savo kareivius, 20 iš kurių buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos už tai, kad gynė savo valstybę nuo agresoriaus, praneša „Ukrinform“.
Tokiomis žiniomis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidalino savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
„Devyniasdešimt penki mūsiškiai grįžo namo. Kariai, kurie gynė Mariupolį ir „Azovstal“, Donecko, Luhankso, Charkivo, Kyjivo, Černyhivo ir Chersono sritis“, – teigė prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad kaskart, kai Ukraina išgelbsti savo žmones iš Rusijos nelaisvės, priartėja ta diena, kai visi Rusijoje likę ukrainiečiai taps laisvi.
V. Zelenskis taip pat dėkojo komandai užsiimančiai karo belaisvių paieška ir išlaisvinimu.
„Darome viską, kad atgautume žmones, kuriuos laiko Rusija. Dėkoju kareiviams papildantiems „mainų fondą“ ir visiems partneriams, kurie mums padeda“, – teigė prezidentas.
AFP pranešė, kad penktadienį Ukraina ir Rusija paleido po 95 karo belaisvius, o susitarti padėjo Jungtiniai Arabų Emyratai.
21:002024 10 18
Baltieji rūmai: JAV remia Zelenskio pergalės planą
Jungtinės Valstijos vis dar diskutuoja apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pergalės plano detales. Tačiau Vašingtonas palaiko tokią iniciatyvą.
Apie tai pranešė RBC-Ukraina, remdamasi Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatoriaus Johno Kirby pareiškimu.
Pasak J. Kirby, JAV prezidentas Joe Bidenas įvertino tai, kad Ukrainos valstybės vadovas atvyko į Vašingtoną pristatyti jam savo pergalės plano.
„Akivaizdu, kad mes vis dar tiriame jo detales. Todėl nesiruošiu leistis į smulkmenas kiekvienu klausimu. Bet aš pasakysiu, kad, kaip jau aiškiai pasakėme, mes palaikome prezidento Zelenskio planą pasiekti teisingą taiką“, – pabrėžė J. Kirby.
Jis pridūrė, kad labai svarbu, jog taiką, kuri bus pasiekta, pripažintų V. Zelenskis ir Ukrainos žmonės.
J. Kirby taip pat patikino, kad Jungtinės Valstijos nesiruošia diskutuoti apie Ukrainą be Ukrainos su tais užsienio lyderiais, kurie nepritaria Zelenskio planams pasiekti teisingą taiką.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar rugsėjį pristatė savo pergalės planą JAV prezidentui Joe Bidenui. Tai buvo pagrindinis jo kelionės į JAV tikslas.
Pasak Ukrainos valstybės vadovo, tikimasi, kad Baltųjų rūmų komanda artimiausiu metu aplankys Ukrainą, kuri pateiks atsiliepimų apie pergalės planą.
Jungtinės Valstijos vis dar diskutuoja apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pergalės plano detales. Tačiau Vašingtonas palaiko tokią iniciatyvą.
Apie tai pranešė RBC-Ukraina, remdamasi Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatoriaus Johno Kirby pareiškimu.
Pasak J. Kirby, JAV prezidentas Joe Bidenas įvertino tai, kad Ukrainos valstybės vadovas atvyko į Vašingtoną pristatyti jam savo pergalės plano.
„Akivaizdu, kad mes vis dar tiriame jo detales. Todėl nesiruošiu leistis į smulkmenas kiekvienu klausimu. Bet aš pasakysiu, kad, kaip jau aiškiai pasakėme, mes palaikome prezidento Zelenskio planą pasiekti teisingą taiką“, – pabrėžė J. Kirby.
Jis pridūrė, kad labai svarbu, jog taiką, kuri bus pasiekta, pripažintų V. Zelenskis ir Ukrainos žmonės.
J. Kirby taip pat patikino, kad Jungtinės Valstijos nesiruošia diskutuoti apie Ukrainą be Ukrainos su tais užsienio lyderiais, kurie nepritaria Zelenskio planams pasiekti teisingą taiką.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar rugsėjį pristatė savo pergalės planą JAV prezidentui Joe Bidenui. Tai buvo pagrindinis jo kelionės į JAV tikslas.
Pasak Ukrainos valstybės vadovo, tikimasi, kad Baltųjų rūmų komanda artimiausiu metu aplankys Ukrainą, kuri pateiks atsiliepimų apie pergalės planą.
20:562024 10 18
Baisūs skaičiai, įvardijo, kiek rusai nužudė ukrainiečių karo belaisvių
Generalinė prokuratūra jau oficialiai užfiksavo daugiau nei 100 atvejų, kai Rusijos okupantai įvykdė Ukrainos karo belaisvių egzekucijas, tačiau iš tikrųjų skaičiai gali būti daug didesni. Tai pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinetsas interviu radijui „Radio NV“.
„Kiek žinau, remiantis NKVD informacija, yra daugiau nei 100 užfiksuotų atvejų, kai rusai įvykdė egzekucijas Ukrainos karo belaisviams. Bendras užregistruotų ukrainiečių karo belaisvių, kuriems rusai įvykdė mirties bausmę, skaičius šiuo metu yra 102“, – sakė jis.
D. Lubinetsas pažymėjo, kad iš tikrųjų yra daug daugiau tokių atvejų, nes Ukraina neturi mechanizmo, kaip oficialiai patvirtinti šią informaciją.
„Kai Ukrainos dronas užfiksavo rusų veiksmus iš viršaus, jie identifikuojami, tai galima padaryti. Ir kai informacija gaunama iš šaltinių, kuriuos reikia papildomai patikrinti, bent jau nėra vaizdo įrašo, bet yra dokumentiniai įrodymai, ypač rusų karo belaisviai tai liudija, bet jie negali įvardinti jokių detalių, tai apsunkina patikrinimo procedūrą ir teisinį šio nusikaltimo fiksavimą“, – aiškino jis.
Jis pabrėžė, kad rusai tai jau pavertė nuolatine praktika, tačiau veiksmingos tarptautinės bendruomenės reakcijos nėra.
„Atrodo, kad niekas, išskyrus Ukrainą, nenori to pastebėti“, – sakė ombudsmenas.
Šiandien Donecko prokuratūra paskelbė dar vieną sužeisto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kario egzekucijos atvejį – Niujorke, Donecko srityje.
2024 m. spalio pradžioje tapo žinoma, kad Rusijos okupacinės pajėgos Pokrovskio kryptimi įvykdė mirties bausmę 16 Ukrainos karo belaisvių.
Generalinė prokuratūra jau oficialiai užfiksavo daugiau nei 100 atvejų, kai Rusijos okupantai įvykdė Ukrainos karo belaisvių egzekucijas, tačiau iš tikrųjų skaičiai gali būti daug didesni. Tai pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinetsas interviu radijui „Radio NV“.
„Kiek žinau, remiantis NKVD informacija, yra daugiau nei 100 užfiksuotų atvejų, kai rusai įvykdė egzekucijas Ukrainos karo belaisviams. Bendras užregistruotų ukrainiečių karo belaisvių, kuriems rusai įvykdė mirties bausmę, skaičius šiuo metu yra 102“, – sakė jis.
D. Lubinetsas pažymėjo, kad iš tikrųjų yra daug daugiau tokių atvejų, nes Ukraina neturi mechanizmo, kaip oficialiai patvirtinti šią informaciją.
„Kai Ukrainos dronas užfiksavo rusų veiksmus iš viršaus, jie identifikuojami, tai galima padaryti. Ir kai informacija gaunama iš šaltinių, kuriuos reikia papildomai patikrinti, bent jau nėra vaizdo įrašo, bet yra dokumentiniai įrodymai, ypač rusų karo belaisviai tai liudija, bet jie negali įvardinti jokių detalių, tai apsunkina patikrinimo procedūrą ir teisinį šio nusikaltimo fiksavimą“, – aiškino jis.
Jis pabrėžė, kad rusai tai jau pavertė nuolatine praktika, tačiau veiksmingos tarptautinės bendruomenės reakcijos nėra.
„Atrodo, kad niekas, išskyrus Ukrainą, nenori to pastebėti“, – sakė ombudsmenas.
Šiandien Donecko prokuratūra paskelbė dar vieną sužeisto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kario egzekucijos atvejį – Niujorke, Donecko srityje.
2024 m. spalio pradžioje tapo žinoma, kad Rusijos okupacinės pajėgos Pokrovskio kryptimi įvykdė mirties bausmę 16 Ukrainos karo belaisvių.
19:282024 10 18
Ukrainos pajėgų karininkas dėl 11 tūkstančių Šiaurės Korėjos karių siuntimo į karą: bet kokiu atveju būtina sunaikinti
Šiaurės Korėja iš tikrųjų pasiųs kelias brigadas į karą prieš Ukrainą. Jie turės būti sunaikinti.
Tai komentare „YouTube“ kanalui RBC-Ukraine pareiškė 59-osios atskiros motorizuotosios pėstininkų brigados, pavadintos Jakovo Handziuko Serhiy Tsekhotsky vardu, karininkas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad 11 tūkstančių Šiaurės Korėjos karių, kurie, pasak Pagrindinio žvalgybos direktorato vadovo Kyrylo Budanovo, lapkritį kovos prieš Ukrainą, yra trys brigados.
„Taip, tai yra kažkokia jėga, kažkoks kovinis vienetas. Bet ką tai keičia? Arba bus buriatų, arba korėjiečių, arba kadyrovcų. Juos dar reikia sunaikinti“, – pridūrė karys.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau ne kartą pareiškė, kad keičiasi Rusijos karinės pagalbos iš Šiaurės Korėjos pobūdis. Dabar Šiaurės Korėja nusprendė siųsti savo karius padėti okupantams kare prieš Ukrainą.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andriy Sybiha šiandien, spalio 18 d., atkreipė Ukrainos sąjungininkų dėmesį į tai, kad tokiu būdu Šiaurės Korėja iš tikrųjų įsiveržia į Europą.
Pareigūnas paragino Vakarų šalis duoti griežtą atsaką ir įgyvendinti V. Zelenskio pristatytą pergalės planą.
Pasak RBC-Ukrainos šaltinių specialiosiose tarnybose, Šiaurės Korėjos kariai jau treniruojami keturiose mokymo vietose Rusijoje.
Šiaurės Korėja iš tikrųjų pasiųs kelias brigadas į karą prieš Ukrainą. Jie turės būti sunaikinti.
Tai komentare „YouTube“ kanalui RBC-Ukraine pareiškė 59-osios atskiros motorizuotosios pėstininkų brigados, pavadintos Jakovo Handziuko Serhiy Tsekhotsky vardu, karininkas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad 11 tūkstančių Šiaurės Korėjos karių, kurie, pasak Pagrindinio žvalgybos direktorato vadovo Kyrylo Budanovo, lapkritį kovos prieš Ukrainą, yra trys brigados.
„Taip, tai yra kažkokia jėga, kažkoks kovinis vienetas. Bet ką tai keičia? Arba bus buriatų, arba korėjiečių, arba kadyrovcų. Juos dar reikia sunaikinti“, – pridūrė karys.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau ne kartą pareiškė, kad keičiasi Rusijos karinės pagalbos iš Šiaurės Korėjos pobūdis. Dabar Šiaurės Korėja nusprendė siųsti savo karius padėti okupantams kare prieš Ukrainą.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andriy Sybiha šiandien, spalio 18 d., atkreipė Ukrainos sąjungininkų dėmesį į tai, kad tokiu būdu Šiaurės Korėja iš tikrųjų įsiveržia į Europą.
Pareigūnas paragino Vakarų šalis duoti griežtą atsaką ir įgyvendinti V. Zelenskio pristatytą pergalės planą.
Pasak RBC-Ukrainos šaltinių specialiosiose tarnybose, Šiaurės Korėjos kariai jau treniruojami keturiose mokymo vietose Rusijoje.
18:262024 10 18
Kasčiūnas NATO gynybos ministrų susitikime: dėl Ukrainos turime daryti daugiau
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Briuselyje dalyvauja NATO gynybos ministrų susitikime. Šiame susitikime ministrai aptaria aktualiausius NATO gynybos ir saugumo klausimus, daug dėmesio skiria naujiems NATO gynybos planams.
Paramos Ukrainai klausimai bei naujausia situacija fronte taip pat buvo aptarta NATO ir Ukrainos tarybos darbo vakarienėje, kurioje trumpai pasisakė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Turime daryti daugiau. Turime teikti daugiau karinės paramos, daugiau finansų, telkti sąjungininkus. Ir ne tik tam, kad Ukraina išgyventų žiemą, bet ir tam, kad pasiruoštų kovai. Neturėtų būti jokių apribojimų ar suvaržymų teikiamai ginkluotei. Taip pat turime ieškoti kūrybiškų sprendimų, kaip paremti Ukrainos gynybos pramonę: kurti bendras įmones, pirkti iš Ukrainos, dovanoti Ukrainai arba naudoti bendrą finansavimą“, – kalbėjo ministras po NATO ir Ukrainos tarybos susitikimo.
Jis taip pat pridūrė, kad Lietuva rėmė ir toliau rems Ukrainą visomis išgalėmis. Lietuva pasiryžusi skirti Ukraina iki 0,25 proc. nuo savo BVP per ateinantį dešimtmetį, o artimiausiu metu siekia investuoti į Ukrainos gynybos pramonę.
Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas NATO gynybos ministrų susitikimo paraštėse taip pat susitiko su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu. Ukrainos gynybos ministras pristatė Ukrainos prezidento V. Zelenskio „Pergalės planą“, ministrai aptarė planuojamą Lietuvos paramą, bendradarbiavimą su Ukrainos gynybos pramone, Išminavimo koalicijos naujienas.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Briuselyje dalyvauja NATO gynybos ministrų susitikime. Šiame susitikime ministrai aptaria aktualiausius NATO gynybos ir saugumo klausimus, daug dėmesio skiria naujiems NATO gynybos planams.
Paramos Ukrainai klausimai bei naujausia situacija fronte taip pat buvo aptarta NATO ir Ukrainos tarybos darbo vakarienėje, kurioje trumpai pasisakė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Turime daryti daugiau. Turime teikti daugiau karinės paramos, daugiau finansų, telkti sąjungininkus. Ir ne tik tam, kad Ukraina išgyventų žiemą, bet ir tam, kad pasiruoštų kovai. Neturėtų būti jokių apribojimų ar suvaržymų teikiamai ginkluotei. Taip pat turime ieškoti kūrybiškų sprendimų, kaip paremti Ukrainos gynybos pramonę: kurti bendras įmones, pirkti iš Ukrainos, dovanoti Ukrainai arba naudoti bendrą finansavimą“, – kalbėjo ministras po NATO ir Ukrainos tarybos susitikimo.
Jis taip pat pridūrė, kad Lietuva rėmė ir toliau rems Ukrainą visomis išgalėmis. Lietuva pasiryžusi skirti Ukraina iki 0,25 proc. nuo savo BVP per ateinantį dešimtmetį, o artimiausiu metu siekia investuoti į Ukrainos gynybos pramonę.
Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas NATO gynybos ministrų susitikimo paraštėse taip pat susitiko su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu. Ukrainos gynybos ministras pristatė Ukrainos prezidento V. Zelenskio „Pergalės planą“, ministrai aptarė planuojamą Lietuvos paramą, bendradarbiavimą su Ukrainos gynybos pramone, Išminavimo koalicijos naujienas.
18:002024 10 18
Rusai penktadienį 10 kartų atakavo Nikopolio rajoną iš artilerijos ir bepiločių orlaivių
Penktadienį Rusijos kariuomenė 10 kartų apšaudė Nikopolį ir dar tris Dnipropetrovsko srities bendruomenes.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Per dieną okupantai atakavo Nikopolio rajoną 10 kartų – ir artilerija, ir savižudžiais dronais. Jie smogė Nikopolio, Marhaneco, Mirivkos ir Pokrovsko bendruomenėms“, – rašoma pranešime.
Nukentėjo privatus gyvenamasis namas, garažas ir ūkinis pastatas. Žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 17 d. Rusijos kariškiai daugiau nei 30 kartų atakavo Nikopolio rajoną bepiločiais orlaiviais ir artilerija.
Penktadienį Rusijos kariuomenė 10 kartų apšaudė Nikopolį ir dar tris Dnipropetrovsko srities bendruomenes.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Per dieną okupantai atakavo Nikopolio rajoną 10 kartų – ir artilerija, ir savižudžiais dronais. Jie smogė Nikopolio, Marhaneco, Mirivkos ir Pokrovsko bendruomenėms“, – rašoma pranešime.
Nukentėjo privatus gyvenamasis namas, garažas ir ūkinis pastatas. Žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 17 d. Rusijos kariškiai daugiau nei 30 kartų atakavo Nikopolio rajoną bepiločiais orlaiviais ir artilerija.
17:532024 10 18
Zelenskis pasisakė apie mobilizacinio amžiaus mažinimą
Šiuo metu Ukrainos valdžia neketina mažinti mobilizacinio amžiaus iki 18 metų, nors partneriai to norėtų.
Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša portalas „rbc.ua“.
Pasak V. Zelenskio, partneriai norėtų, kad Ukrainoje būtų sumažintas mobilizacinis amžius.
„Pas mus mobilizacija nuo 25 metų, ir mes kol kas nematome priežasčių, kodėl tai reikia keisti. Manau, kad dabar tai pavojinga“, – sakė prezidentas.
„Gynybos ministerija sudaro sutartis, galima savo valia pasirašyti sutartį ir nesukakus 25 metų. Gynybos ministerija turėtų siūlyti specialias sutartis, specialias sąlygas“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad šiuo metu nėra planų įvesti mobilizaciją nuo 18 metų.
Portalas primena, jog 2024 metų balandį buvo pasirašytas įstatymas dėl mobilizacinio amžius sumažinimo nuo 27 iki 25 metų.
Reikia pažymėti, kad viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie mobilizaciją Ukrainoje nuo 18 metų. Be kita ko, to reikalauja partneriai Vakaruose. Tačiau Ukrainos valdžia tokiam žingsniui nepasirengusi.
Šiuo metu Ukrainos valdžia neketina mažinti mobilizacinio amžiaus iki 18 metų, nors partneriai to norėtų.
Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša portalas „rbc.ua“.
Pasak V. Zelenskio, partneriai norėtų, kad Ukrainoje būtų sumažintas mobilizacinis amžius.
„Pas mus mobilizacija nuo 25 metų, ir mes kol kas nematome priežasčių, kodėl tai reikia keisti. Manau, kad dabar tai pavojinga“, – sakė prezidentas.
„Gynybos ministerija sudaro sutartis, galima savo valia pasirašyti sutartį ir nesukakus 25 metų. Gynybos ministerija turėtų siūlyti specialias sutartis, specialias sąlygas“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad šiuo metu nėra planų įvesti mobilizaciją nuo 18 metų.
Portalas primena, jog 2024 metų balandį buvo pasirašytas įstatymas dėl mobilizacinio amžius sumažinimo nuo 27 iki 25 metų.
Reikia pažymėti, kad viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie mobilizaciją Ukrainoje nuo 18 metų. Be kita ko, to reikalauja partneriai Vakaruose. Tačiau Ukrainos valdžia tokiam žingsniui nepasirengusi.
17:222024 10 18
„Skausmingas klausimas“: Zelenskis pasakė, kodėl Vakarai draudžia raketų smūgius Rusijos Federacijai
Iki šiol nėra vieningos visų partnerių nuomonės dėl leidimo smūgiuotitolimojo nuotolio ginklais Rusijos teritorijoje. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu Ukrainos žiniasklaidai.
Pasak jo, tai yra „rizikingas klausimas“, nes kalbame apie „labai stiprių raketų paketą“, todėl kiekviena šalis – Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija – nenori rizikuoti. Valstybės vadovas pabrėžė, kad tarp šių 5 šalių yra tokių, kurios šiuo klausimu yra Ukrainos pusėje.
„Ir labai svarbu, kad jie man labai padėtų dialoge su partneriais, kad atsakymas vis tiek būtų teigiamas“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pasak prezidento, šalys partnerės dar nenori „visiškai uždaryti durų“ santykiuose su Rusijos Federacija. „Toks mano įspūdis“, – pabrėžė jis.
Pasak prezidento, klausimas dėl galimybės panaudoti ilgojo nuotolio ginklus nebuvo išspręstas su Vokietija.
„Tai yra skaudžiausias jų klausimas, kaip ir anksčiau“, – pabrėžė Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Ukraina reikalauja, kad Vakarų partneriai suteiktų galimybes tolimiems smūgiams prieš Rusiją.
V. Zelenskis sistemingai ragina sąjungininkus panaikinti draudimą smogti okupantų kariniams objektams už priešo linijų.
Neseniai Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis paragino panaikinti apribojimus naudoti Ukrainos gautus ginklus smogiant taikiniams Rusijoje. Jis pažymėjo, kad ginklai turėtų būti išnaudoti visu pajėgumu, o apribojimai turėtų būti panaikinti, kad ukrainiečiai galėtų taikytis į vietas, iš kurių Rusija juos bombarduoja.
Iki šiol nėra vieningos visų partnerių nuomonės dėl leidimo smūgiuotitolimojo nuotolio ginklais Rusijos teritorijoje. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu Ukrainos žiniasklaidai.
Pasak jo, tai yra „rizikingas klausimas“, nes kalbame apie „labai stiprių raketų paketą“, todėl kiekviena šalis – Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija – nenori rizikuoti. Valstybės vadovas pabrėžė, kad tarp šių 5 šalių yra tokių, kurios šiuo klausimu yra Ukrainos pusėje.
„Ir labai svarbu, kad jie man labai padėtų dialoge su partneriais, kad atsakymas vis tiek būtų teigiamas“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pasak prezidento, šalys partnerės dar nenori „visiškai uždaryti durų“ santykiuose su Rusijos Federacija. „Toks mano įspūdis“, – pabrėžė jis.
Pasak prezidento, klausimas dėl galimybės panaudoti ilgojo nuotolio ginklus nebuvo išspręstas su Vokietija.
„Tai yra skaudžiausias jų klausimas, kaip ir anksčiau“, – pabrėžė Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Ukraina reikalauja, kad Vakarų partneriai suteiktų galimybes tolimiems smūgiams prieš Rusiją.
V. Zelenskis sistemingai ragina sąjungininkus panaikinti draudimą smogti okupantų kariniams objektams už priešo linijų.
Neseniai Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis paragino panaikinti apribojimus naudoti Ukrainos gautus ginklus smogiant taikiniams Rusijoje. Jis pažymėjo, kad ginklai turėtų būti išnaudoti visu pajėgumu, o apribojimai turėtų būti panaikinti, kad ukrainiečiai galėtų taikytis į vietas, iš kurių Rusija juos bombarduoja.
17:002024 10 18
Rusai prie Bachmuto sušaudė karo belaisvį
Okupantai rusai prie Bachmuto tikriausiai sušaudė sužeistą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karį, kurį jie buvo paėmę į nelaisvę. Ukrainos teisėsaugininkai pradėjo tyrimą.
Tai penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Operatyviniais duomenimis, vykdydamas kovinę užduotį Donecko srities Bachmuto rajone, Ukrainos kariškis greičiausiai buvo sužeistas. Po kurio laiko okupantai rusai užėmė pastatą, kuriame jis buvo, o patį karį paėmė į nelaisvę.
Ant žemės gulėjusį neginkluotą ukrainietį Rusijos kariškiai nušovė.
Preliminariais duomenimis, tai įvyko rugsėjo 6 d. apie 10 val. prie fenolio gamyklos Niujorko gyvenvietės teritorijoje.
Iškelta baudžiamoji byla dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu, – Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis.
Ukrainos generalinio prokuroro biuras pabrėžia, kad karo belaisvių žudymas yra šiurkštus Ženevos konvencijų pažeidimas, jis kvalifikuojamas kaip sunkus tarptautinis nusikaltimas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio pradžioje teisėsaugininkai turėjo informacijos apie mūšio lauke rusų įvykdytas egzekucijas 93 karo belaisviams ukrainiečiams.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
