Renginiais siekiama parodyti visuomenės paramą 1979 metų įvykiams, kai buvo nuverstas paskutinis Irano šachas.
„Mūsų revoliucija grindžiama principais ir vienas iš jų yra politinė ir ekonominė nepriklausomybė nuo pasaulio galingųjų“, – sakė prezidentas Ebrahimas Raisi, sakydamas šiai progai skirtą kalbą.
Nepaisant šalto oro, žmonės automobiliais, motociklais ir dviračiais keliavo į sostinės Azadi aikštę.
Vieni savo automobilius nudažė raudona, balta ir žalia Irano vėliavos spalvomis, kiti važiuodami pro langus skandavo šūkius „Mirtis Amerikai“ ir „Mes priešinsimės iki galo“.
Azadi aikštėje susirinkę žmonės, skanduodami „Mes nepasiduosime“, sudegino nemažai JAV vėliavų, sakė naujienų agentūros AFP fotografas.
Valstybinė televizija transliavo filmuotus vaizdus iš panašių mitingų kituose didžiuosiuose miestuose, įskaitant Isfahaną, Mašhadą, Tebrizą ir Širazą.
Šios iškilmės mini dieną, kai šiitų dvasininkas ajatola Ruhollah Khomeinis grįžo iš tremties Prancūzijoje ir nuvertė paskutinę JAV remiamo šacho Mohammado Rezos Pahlavio vyriausybę. Šachas tuo metu jau buvo pabėgęs iš Irano po kelis mėnesius trukusių protestų prieš jo valdymą.
Ajatola Khomeinis laikomas Irano islamo respublikos įkūrėju. Po jo mirties 1989 metais aukščiausiuoju šalies lyderiu buvo paskirtas ajatola Ali Khamenei‘us ir nuo tada jo žodis valstybėje yra paskutinis visais strateginiais klausimais.
Iranas, kuriame gyvena apie 85 mln. gyventojų, yra labiausiai nuo pandemijos nukentėjusi Vidurio Rytų šalis.
Oficialiais duomenimis, COVID-19 Irane užsikrėtė daugiau nei 6,7 mln., o nuo jo mirė daugiau nei 133 tūkst. žmonių. Beveik 55 mln. žmonių iki šiol yra gavę dvi vakcinų nuo COVID-19 dozes.
Be pandemijos, Irano ekonomikai smogė JAV nuo 2018 metų vėl įvestos sankcijos, kai tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas vienašališkai pasitraukė iš reikšmingo branduolinio susitarimo.
Ekonominės krizės pabaigą lemtų tik susitarimas dėl branduolinės programos Vienoje vykstančiose derybose. Pranešama, kad jose buvo padaryta pažanga, tačiau proveržis neįvyko.