Anot N. Maduro, tyrėjų surinkti pirmieji duomenys taip pat rodo, kad su šiuo išpuoliu susiję finansiniai rėmėjai gyvena Jungtinėse Valstijose, Floridos valstijoje.
Tačiau Kolumbijos vyriausybė sakė, kad incidentas veikiausiai susijęs su „ultradešiniuoju sparnu“, turėdama omenyje opoziciją.
Žemiau pateikiamos kai kurių šalių reakcijos į šeštadienį įvykusį incidentą.
Jungtinės Valstijos
Vašingtonas sekmadienį neigė bet kokį savo ryšį su numanomu „pasikėsinimu nužudyti“.
Prezidento Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas tvirtino, kad „JAV vyriausybė niekaip nesusijusi“, taip pat kėlė prielaidą, kad šis incidentas galėjo būti „dingstis, organizuota paties režimo“.
Nors ir neigė bet kokį JAV vaidmenį, J. Boltonas pridūrė, kad tuo atveju, jeigu Venesuela turi „tvirtos informacijos“ apie galimus Jungtinių Valstijų įstatymų pažeidimus, „mes rimtai tai nagrinėsime“.
D. Trumpas griežtai kritikuodavo N. Maduro kairuolišką režimą ir tvirtino, kad jis „sugriovė klestinčią valstybę, primetęs žlugusią ideologiją“.
Pernai rugpjūtį D. Trumpas sukėlė nerimą Karakasui, viešai pareiškęs, kad neatmeta galimybės imtis malšinti Venesuelą apėmusį chaosą „karinėmis priemonėmis“.
Kolumbija
Kolumbija taip pat atmetė N. Maduro „absurdiškus kaltinimus“, esą ji susijusi su šiuo incidentu.
„Absurdiška ir nepagrįsta sakyti, kad Kolumbijos prezidentas atsakingas už numanomą pasikėsinimą nužudyti Venesuelos prezidentą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Kaip įprasta, Venesuelos prezidentas kaltina Kolumbiją dėl visko, kas nutinka. Reikalaujame pagarbos prezidentui Juanui Manueliui Santosui, vyriausybei ir Kolumbijos liaudžiai“, – pareiškė Karakasas.
The alleged assassination attempt came days after the Santos told AFP that Maduro's days are numbered and „that regime has to fall“.
Rusija
Rusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pasmerkė „mėginimą nužudyti“ Maskvos sąjungininką N. Maduro.
„Laikome kategoriškai nepriimtinu teroristinių metodų naudojimą kaip politinės kovos įrankį, – sakoma URM pranešime. – Akivaizdu, kad tokiais veiksmais siekiama destabilizuoti padėtį šalyje.“
Maskva palaikė N. Maduro režimą, jo vyriausybei patiriant tarptautinę izoliaciją dėl beveik 130 žmonių žūties per praeitais metais vykusius audringus protestus prieš Karakaso režimą.
Nikaragva
Nikaragvos užsienio reikalų ministras Denisas Moncada sakė, kad „pasikėsinimas nužudyti“ Nicolas Maduro pakenkė „demokratinėms, pažangioms ir revoliucingoms“ Lotynų Amerikos bei Karibų vyriausybėms.
Prezidento Danielio Ortegos kanceliarija nurodė, kad ši ataka yra organizuota „tamsių dešiniųjų jėgų, kupinų neapykantos, mėginančių sugriauti liberalųjį pagrindą“.
Kuba
Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis ir jo pirmtakas Raulis Castro „griežtai smerkia mėginimą surengti išpuolį prieš prezidentą Nicolas Maduro“, sakoma šalies užsienio reikalų ministerijos „Twitter“ žinutėje.
Abu lyderiai išreiškė „visišką solidarumą ir besąlygišką paramą prezidentui Maduro“, pridūrė ministerija.
Iranas
Teheranas pasmerkė „žingsnį, vedantį link nestabilumo ir nesaugumo Venesueloje“.
Tai gali būti naudinga tik „šios šalies žmonių ir vyriausybės priešams“, sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Bahramas Ghasemi.
Sirija
Sirija paragino „gerbti šalies suverenumą ir nesikišti į jos vidaus reikalus“.
Užsienio reikalų ministerija Damaske „kuo griežčiausiai smerkia mėginimą nužudyti... kuriuo siekta sugriauti saugumą ir stabilumą šalyje“.
Europa
Ispanijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pasmerkė „visų rūšių smurtą, naudojamą politiniams tikslams“, taip pat paragino „rimtą krizę“ Venesueloje spręsti taikiomis, demokratinėmis priemonėmis.
Vokietija nurodė „atidžiai stebinti padėtį“, o Portugalija išreiškė nuomonę, kad krizę Venesueloje įmanoma įveikti tik „dialogu ir nacionaliniu konsensusu“, laikantis „demokratijos principų“.
Praeitais metais Europos Sąjunga paskelbė sankcijas Venesuelos viceprezidentui ir 10 kitų pareigūnų dėl žmogaus teisių pažeidimų, taip pažeidimų, susijusių su rinkimais, suteikusiais N. Maduro naują kadenciją. Bendrija pareiškė, kad šie rinkimai nebuvo „nei laisvi, nei sąžiningi“.