Karui tęsiantis jau trečius metus ir kylant klausimams, kiek ilgai JAV ir jų sąjungininkės pajėgs išlaikyti pagalbos Ukrainai srautą, Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalys susitarė panaudoti šias lėšas Kyjivo kovoms finansuoti. Po kelis mėnesius trukusių diskusijų, ar konfiskuoti grynuosius pinigus, pasiektas kompromisas leis generuoti apie 50 mlrd. dolerių – kol kas.
Jungtinės Valstijos spaudė iškart perimti Rusijos aktyvus, tačiau Europos pareigūnai tam nepritarė, baimindamiesi galimų padarinių, nes didžioji dalis pinigų laikoma jų teritorijoje. Tada JAV pasiūlė sudėtingą finansų inžineringo kombinaciją, pagal kurią Ukrainai būtų suteikta paskola, užtikrinta būsimomis palūkanomis, kurias uždirbs Rusijos aktyvai.
Šią savaitę G-7 šalių lyderiai turėtų patvirtinti šio susitarimo versiją, o galutinės detalės suderintos taip, kad Ukrainą lėšos pasiektų iki metų pabaigos.
Prieš metus net ir toks požiūris būtų atrodęs neįsivaizduojamas dėl precedento, kurį jis sukurtų, ir rizikų, kurių sukeltų.
Dabar pareigūnai sako, kad tai gali būti pirmas žingsnis drąsesnių veiksmų ateityje link. Visgi Vakarų sąjungininkių nesutarimai dėl to, kokiu mastu reiktų pasitelkti savo galią pasaulio finansų ir prekybos srityje, atskleidžia finansinio karo ribas ir apsunkina bandymus didinti spaudimą Kremliui.
Todėl po daugiau nei dvejus metus trukusio griežčiausio Vakarų finansinio puolimo Rusijos ekonomika toliau auga. Kremlius rado būdų, kaip apeiti sankcijas, padedant draugiškoms šalims, pavyzdžiui, Kinijai. Jo karinė mašina daugelyje sričių lenkia Ukrainos sąjungininkų.
„Tai ne toks staigus kritimas, kokį prognozavau prieš dvejus metus, – „Bloomberg“ tinklalaidei „Voternomics“ sakė Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas tarptautinei ekonomikai Daleepas Singhas. – Tačiau Rusijos atsigavimo nepainiočiau su atsparumu.“
Šią savaitę JAV paskelbė naujus apribojimus, nukreiptus prieš finansinius kanalus, kuriais Rusija naudojasi siekdama apeiti galiojančius suvaržymus. ES netrukus ketina pasekti jų pavyzdžiu.
Tačiau nors esama ženklų, kad Kremliui sunkiau apsirūpinti svarbiausiomis technologijomis ir kad karo sąnaudos sekina jo biudžetą, kol kas nepanašu, kad toks spaudimas būtų pakeitęs V. Putino kalkuliacijas.
Ukrainai ir jos sąjungininkams susitarimas, kuriuo siekiama panaudoti bent dalį įšaldytose atsargose sukauptos vertės, yra svarbus ženklas, kad Kyjivas ateinančius metus turės finansinės paramos šaltinį, – tiesiogiai susijusį su konfliktą pradėjusia Rusija, – kad ir kokie politiniai vėjai vyrautų JAV ir Europoje.
Vašingtonas vis dar neatmeta galimybės, kad ateityje galėtų konfiskuoti dalį grynųjų pinigų – kai kas Europoje taip pat laikosi tokios nuomonės, – tačiau prireikė kelių mėnesių nervingų transatlantinių derybų, kad būtų pasiektas net dabartinis susitarimas. Didžioji dalis lėšų yra Europoje po to, kai V. Putinas 2018 metais po ankstesnių sankcijų bangų iš JAV išvedė didžiąją dalį savo centrinio banko aktyvų.
„Politikos formuotojai, nuspręsdami įšaldyti šį turtą, neturėjo koordinuoto tikslo ar galutinės nuomonės, – teigė buvęs Iždo departamento pareigūnas, šiuo metu dirbantis Atlanto taryboje, Kimas Donovanas. – Jie greičiausiai tikėjosi, kad valstybės turto įšaldymo sukeltas šokas ir baimė kartu su kitomis ekonominėmis priemonėmis privers V. Putiną nutraukti invaziją į Ukrainą.“
Branduolinė opcija
Centrinių banko rezervų įšaldymas buvo laikomas branduoline Vakarų ekonominio karo arsenalo opcija – retai išbandoma ir potencialiai per daug destruktyvia, kad ją būtų galima panaudoti. Kitų šalių pasiryžimas laikyti savo lėšas doleriais, eurais, jenomis ir svarais buvo jų pasitikėjimo JAV vadovaujama finansų sistema ženklas.
Jungtinės Valstijos ne visada griežė pirmu smuiku. Prireikė tuometinio Italijos ministro pirmininko Mario Draghio skambučio 2022 m. vasario pabaigoje, kad pavyktų nuraminti JAV iždo sekretorę Janet Yellen, jog toks žingsnis buvo teisingas. Jiedu pažinojo vienas kitą kaip tuometiniai Europos centrinio banko (ECB) ir Federalinio atsargų banko (FED) vadovai.
Kiti JAV pareigūnai nerimavo, kad šis žingsnis sugriaus Rusijos ekonomiką ir sukels šoko bangas Europoje bei už jos ribų.
Iš tikrųjų, Rusijos centriniam bankui prireikė vos kelių savaičių stabilizuoti rublio kursą ir pažaboti žalą.
Praėjo keli mėnesiai, kol JAV ir jų sąjungininkės sužinojo, kad dauguma tų lėšų įstrigo Belgijoje įsikūrusioje vertybinių popierių kliringo bendrovėje „Euroclear“. Niekas nebuvo per daug nusiteikęs svarstyti ką nors kita kaip jas ten palikti. J. Jellen sakė, kad jų konfiskavimas tuo metu pažeistų JAV įstatymus.
Praėjusią vasarą situacija pasikeitė.
Vakarų remiamam Ukrainos puolimui nepavyko pasiekti proveržio, o Rusija sugebėjo išvengti daugelio sankcijų, nukreipdama prekybą per šalis, kurios nusprendė jų nesilaikyti.
Kiek anksčiau šiais metais gyvybiškai svarbus 61 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketas įstrigo JAV Kongrese. ES šalys ėmėsi svarstyti, ar jos galėtų kaip nors iš tikrųjų panaudoti tą įšaldytą turtą.
Bloko ekspertai priėjo prie išvados, kad turto konfiskavimas yra neteisėtas, tačiau yra būdas iš jo išgauti tam tikrą vertę, neperduodant jo iš rankų į rankas.
Proveržis pelno srityje
Europiečiai pasirinko metodą, kuris peržengė daugelio manymu įmanomas ribas: perimti pelną, generuotą iš „Euroclear“ turto, – kurio metinė vertė siekia 3-5 mlrd. eurų, – ir atiduoti jį Ukrainai. Rugsėjo mėnesį J. Jellen tam pritarė parodydama, kad JAV remia ES planą.
Tačiau Vašingtonas toliau ieškojo būdų, kaip greičiau gauti Ukrainai daugiau lėšų iš rezervų.
Baltieji rūmai tyliai parėmė įstatymo projektą, kuris suteiktų jiems įgaliojimus konfiskuoti jų jurisdikcijoje esantį turtą. Tada JAV pareigūnai ėmėsi spausti G 7 grupę, kad ši imtųsi veiksmų, pasitelkdami tarptautinės teisės ekspertus, kad šie įrodytų, jog turto konfiskavimas yra teisėtas.
Vasario mėnesį JAV kampanija jau buvo įsibėgėjusi. Darbo grupės kas savaitę aptardavo teisinius klausimus, rizikas ir tai, kaip bus išleisti pinigai, o aukščiausi Iždo departamento pareigūnai darė spaudimą sąjungininkams, nuo Tokijo iki Berlyno.
Moraliniai argumentai
Artėjant San Paule planuojamam Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės finansų ministrų susitikimui, J. Jellen pareiškė, kad yra „svarių tarptautinės teisės, ekonominių ir moralinių argumentų judėti į priekį“.
Jos raginimus Europos kolegos ir kitų dalyvaujančių šalių finansų ministrai sutiko santūriai ir išreiškė susirūpinimą dėl JAV ir kitų didžiųjų ekonomikų naudojimosi savo valiutomis kariniais tikslais.
Vašingtono masinis spaudimas taip pat suerzino Europos pareigūnus, teigusius, kad JAV turėtų sutelkti dėmesį į tai, kad Kongrese būtų pagaliau priimta įstrigusi pagalba Ukrainai, užuot stūmusios galimai rizikingą planą, kuris paveiktų daugiausia Europoje esantį turtą.
Susidūrusios su Prancūzijos, Vokietijos ir Europos centrinio banko pasipriešinimu, JAV atsisakė tiesioginio konfiskavimo idėjos ir ėmėsi finansų inžineringo. J. Jellen toliau tęsė netiesioginį spaudimą.
Pasiektas susitarimas
Balandžio pabaigoje Kongresas patvirtino ilgai lauktą pagalbos Ukrainai paketą ir įstatymą, kuriuo JAV suteikiami įgaliojimai konfiskuoti turtą.
Europos sostinėse buvo išplatintas naujas JAV pasiūlymas, ir pirmą kartą pagrindinės oponentės į jį neatsakė griežtu „ne“. Gegužės viduryje susitikus G-7 finansų ministrams, diskusijose akcentas buvo perkeltas į tai, kaip įgyvendinti šį metodą.
Plane buvo siūloma suteikti Ukrainai paskolą, kuria faktiškai būtų perkeltas būsimasis pelnas iš Rusijos turto, nekonfiskuojant pagrindinių aktyvų. Taip būtų surinkta pakankamai lėšų daliai Kyjivo poreikių patenkinti iki 2025 m. ir vėliau, o V. Putinui būtų pademonstruota, kad sąjungininkai yra pasiryžę remti Ukrainą tiek, kiek reikės.
Šią savaitę, Didžiojo septyneto šalių lyderiams suvažiavus į metinį viršūnių susitikimą Italijoje, buvo susitarta dėl skolinimo struktūros. Ji bus grindžiama dalyvių ekonomikos dydžiu ir, pasak su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, iki metų pabaigos Ukrainai bus suteikta nauja apie 50 mlrd. dolerių pagalba.
„Mes būsime apsisprendę dėl svarbiausių šios pagalbos atraminių punktų, tačiau kai kuriuos konkrečius dalykus ekspertai dar turės parengti pagal nustatytą tvarkaraštį, – ketvirtadienį Italijoje sakė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas. – Aš tikiuosi, kad būtent taip viskas ir išsispręs.“