Taip teigiama naujausioje ataskaitoje, kurią „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Per pastarąją parą įvyko apie 70 kovinių susirėmimų. Iš viso priešas surengė septynias raketų atakas ir 24 smūgius iš oro, taip pat paleido 30 raketų salvių į mūsų karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves. Deja, dėl Rusijos teroristų atakų žuvo ir buvo sužeista nemažai civilių. Buvo apgadinta ir sunaikinta privačių gyvenamųjų pastatų ir kitos civilinės infrastruktūros“, – teigiama ataskaitoje.
Be to, rusai paleido penkis bepiločius orlaivius kamikadzes „Shahed-136/131“, kuriuos Ukrainos pajėgos perėmė.
Oro antskrydžiai surengti į šias vietoves: Sinkivka, Charkivo sritis; Bilohorivka, Luhansko sritis; Novomychailivka, Katerynivka ir Staromajorskė, Donecko sritis; Mala Tokmachka, Robotynė ir Novodanylivka, Zaporižios sritis; Beryslavas, Novoberyslavas, Kozatskė, Odradokamianka, Tyahinka ir Ivanivka, Chersono sritis.
Artilerija apšaudė daugiau nei 110 gyvenviečių Černihivo, Sumų, Charkivo, Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono srityse.
Pranešama, kad operatyvinė padėtis Voluinės ir Polesės kryptimis išlieka be esminių pokyčių.
Pagrindiniai įvykiai:
11:49
„Reuters“: Putinas sieks prezidento posto per rinkimus 2024 metais
09:22
Rusija išbandė tarpžemyninę raketą, galinčią nešti branduolinius užtaisus
20:12
Ukrainos ginkluotosios pajėgos patvirtino sėkmingą smūgį laivų statyklai Kerčėje
16:34
Europos Komisijos pirmininkė: kitą savaitę ES paskelbs naujas sankcijas Rusijai
15:23
Ukrainos prezidentas neigia, kad karas su Rusija atsidūrė aklavietėje
13:11
Zelenskis sureagavo į Zalužno pasisakymus
12:422023 11 06
Putinas vyksta į Kazachstaną
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį su vizitu lankysis Kazachstane. Sostinėje Astanoje jis susitiks su prezidentu Kasymu Žomartu Tokaveju ir aptars „strateginės partnerystės klausimus“, pranešė Kazachstano prezidentūra.
Nafta turtingas kaimyninis Kazachstanas dėl Vakarų sankcijų, įvestų po invazijos į Ukrainą, Rusijai tapo ypač svarbus. Buvusi sovietinė respublika tradiciškai yra Rusijos partnerė. Tačiau kartu prezidentas K. Ž. Tokajevas praeityje ne kartą santūriai kalbėjo apie karą prieš Ukrainą ir patvirtino, kad jo šalis remia ES ir kitų valstybių sankcijų režimą. Be to, Vakarų šalys vis labiau ieško suartėjimo su šia Centrinės Azijos respublika: lapkričio pradžioje, pavyzdžiui, Astanoje su vizitu lankėsi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
V. Putinui vizitas į Kazachstaną yra dar viena kelionė į užsienį po to, kai Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) kovą dėl spėjamų karo nusikaltimų išdavė jo arešto orderį. Kaip ir Kirgizija bei Kinija, kur V. Putinas lankėsi spalį, Kazachstanas nėra ratifikavęs vadinamojo TBT Romos statuto, todėl Kremliaus šeimininkui čia negresia sulaikymas.
12:102023 11 06
Sulaikytas buvęs Ukrainos gynybos viceministras, nupirkęs nekokybiškų uniformų už 1 mlrd. grivinų
Ukrainos saugumo tarnyba (UST) sulaikė buvusį šalies gynybos ministro pavaduotoją Viačeslavą Šapovalovą už beveik 1 mlrd. grivinų išeikvojimą perkant kariškiams uniformas, praneša portalas „rbc.ua“.
Šių metų sausio pabaigoje V. Šapovalovas, kuris buvo atsakingas už Ukrainos ginkluotųjų pajėgų užnugario aprūpinimą, atsistatydino iš pareigų.
UST duomenimis, 2022 metais jis, susimokęs su savo pavaldiniais, nupirko nekokybiškų karinių uniformų iš privačios kompanijos už beveik 1 mlrd. grivinų.
„Ukrainos kariškiai negali dėvėti šių uniformų, nes jos netinkamos naudoti šaltuoju metų laiku intensyvių karo veiksmų sąlygomis“, – pažymi UST.
Tyrėjai, remdamiesi surinkta medžiaga, pareiškė buvusiam viceministrui įtarimus pagal du Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius:
191 str. 5 dalį (turto pasisavinimas, iššvaistymas arba užvaldymas piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi);
28 str. 2 dalį ir 114-1 str. 1 dalį (trukdymas teisėtai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir kitų karinių formuočių veiklai).
Pagal tuos pačius straipsnius pareikšti įtarimai jo bendrininkui, buvusiam Gynybos ministerijos Valstybinių pirkimų departamento direktoriui.
Abu įtariamieji šiuo metu yra sulaikyti. Jiems gresia laisvės atėmimas iki 12 metų konfiskuojant turtą.
11:492023 11 06
„Reuters“: Putinas sieks prezidento posto per rinkimus 2024 metais
Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas nusprendė dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose, numatytuose 2024 m. kovą, pranešė „Reuters“, remdamasi šešiais šaltiniais.
Šaltinių teigimu, sužinoję apie V. Putino sprendimą, patarėjai dabar rengiasi kampanijai ir V. Putino išrinkimui.
„Sprendimas priimtas – jis kandidatuos“, – sakė vienas šaltinių.
Užsienio diplomatinio šaltinio teigimu, V. Putinas tokį sprendimą priėmė neseniai ir netrukus apie tai bus paskelbta.
Spalio 7 d. V. Putinui sukako 71-eri.
Prezidento postą V. Putinui perdavė Borisas Jelcinas paskutinę 1999 m. dieną. V. Putinas jau eina prezidento pareigas ilgiau nei bet kuris kitas Rusijos valdovas nuo Josefo Stalino laikų, net ilgiau už 18 metų valdžiusį Leonidą Brežnevą.
Jei bus ir vėl perrinktas, V. Putinas valdys iki 2030 metų.
Rusijos prezidento rinkimai turi būti surengti 2024 m. kovo 17 dieną.
06:132023 11 06
Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 305 970 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 880 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų lapkričio 6 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 305 970 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 5 288 tankų (+4), 9 958 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 7 389 artilerijos sistemų (+14), 867 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 570 oro gynybos priemonių (+0), 322 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 5 554 dronų (+20), 1 556 sparnuotųjų raketų (+2), 20 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 9 744 automobilių (+14), 1 047 specialiosios technikos vienetų (+0).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
06:092023 11 06
Ukraina: Valstybinės specialiosios transporto tarnybos išminuotojai per savaitę išminavo daugiau kaip 1,5 tūkst. hektarų
Ukrainos gynybos ministerijos Valstybinės specialiosios transporto tarnybos daliniai spalio 30 – lapkričio 5 d. d. aptiko ir neutralizavo 3195 sprogius objektus.
Kaip praneša pirmadienį „Ukrinform“, Valstybinė specialioji transporto tarnyba apie tai informavo feisbuke.
Iš viso per savaitę jos daliniai patikrino ir išminavo 1537,61 hektaro teritoriją.
Pažymima, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Valstybinės specialiosios transporto tarnybos specialistai aptiko ir neutralizavo 81 151 sprogų objektą, išminavo teritoriją, kurios bendras plotas – 34 837,01 hektaro.
Taip pat išminuota 700,1 km greitkelių, 2240,4 km geležinkelių, 319,9 km elektros perdavimo linijų ir 35 km dujotiekių.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalį Ukrainos valstybinių institucijų pirotechnikos daliniai kartu su nevyriausybiniais operatoriais patikrino daugiau kaip 22 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
06:052023 11 06
V. Zelenskis: man tereiks 24 minučių paaiškinti D. Trumpui, kodėl jis negali atnešti taikos
Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad jei būtų perrinktas, jis galėtų per 24 valandas užbaigti karą Ukrainoje, Volodymyras Zelenskis atkirto, kad jam užtektų vos 24 minučių įrodyti, jog tai neįmanoma.
Ukrainos prezidentas tai sakė per išsamų interviu NBC laidai „Meet the Press“, pranešė „Ukrinform“.
„Buvęs prezidentas D. Trumpas sakė, kad gali užbaigti karą per 24 valandas. Ką galiu pasakyti? Labai prašom. Prezidentas (Joe) Bidenas buvo čia atvykęs, manau, kad jis kai ką suprato, ką galima suprasti tik būnant čia, – NBC sakė V. Zelenskis. – Taigi kviečiu prezidentą D. Trumpą“.
„Jei jis čia atvyks, man reikės 24 minučių, ne daugiau, paaiškinti prezidentui D. Trumpui, kad jis negali suvaldyti šio karo, – kalbėjo V. Zelenskis. – Jis negali atnešti taikos dėl (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino“.
V. Zelenskis nebuvo tikras, ar D. Trumpas remtų Ukrainą, jei būtų perrinktas. „Aš tikrai to nežinau“, - sakė jis ir pridūrė nebendravęs su D. Trumpu nuo 2021 m. sausio mėnesio, kai jis baigė eiti JAV prezidento pareigas.
Pasak V. Zelenskio, kalbant apie paramą Ukrainai, svarbi ne tik JAV lyderių, bet ir Amerikos, Europos Sąjungos žmonių nuomonė, ji „yra svarbiausia“, nes tai „jų parama, jų pinigai“. V. Zelenskis sakė žinąs, kad „jie palaiko Ukrainą, myli mus ir tikrai supranta mūsų labai sunkų karą su Rusija“.
05:432023 11 06
Parlamentaras: V. Zelenskis davė nurodymą ruoštis prezidento rinkimams 2024 metų kovo 31-ąją
Volodymyras Zelenskis nusprendė surengti Ukrainos prezidento rinkimus 2024 metų kovo 31 d. Tai televizijos kanalo „Espresso“ laidoje pareiškė liaudies deputatas Oleksijus Hončarenka, praneša UNIAN.
„Mano žiniomis, V. Zelenskis priėmė sprendimą surengti prezidento rinkimus kitąmet. Jis davė nurodymą Prezidento biurui ruoštis rinkimams, kurie turėtų įvykti 2024 metų kovo 31 d. Atrodo, kad tai yra konstitucinis terminas – paskutinis kovo sekmadienis. Šį sprendimą jie ketina aiškinti visuomenei tuo, kad esą to reikalauja partneriai Vakaruose. Be kita ko, tuo, kad jei šie rinkimai nebus surengti, tai V. Zelenskis praras legitimumą. Ypač turint omenyje tai, kad Putinas planuoja rinkimus surengti kovo mėnesį“, – sakė O. Hončarenka.
Bet O. Hončarenka teigia, kad „partneriai Vakaruose nereikalauja iš mūsų jokių rinkimų“.
„Noriu iš karto patikinti, kad Vakarų partneriai iš mūsų nereikalauja jokių rinkimų. Nėra jokių viešų ar neviešų reikalavimų. Tai neturi nieko bendra su mūsų partneriais. Tai išskirtinai politinės užduotys, kurias sau kelia Prezidento biuras. Kalbame tik apie prezidento rinkimus, nes parlamento rinkimus tiesiogiai draudžia Ukrainos Konstitucija“, – pridūrė jis.
Anksčiau Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas pareiškė, kad Konstitucija nedraudžia rengti rinkimų karo metu. Toks draudimas yra numatytas Ukrainos įstatyme „Dėl karinės padėties teisinio režimo“.
Spalį V. Zelenskis pareiškė, kad negali atsistatydinti iš Ukrainos prezidento pareigų, kol vyksta karas prieš Rusiją. Ukrainos vadovas taip pat teigė, kad nesiektų antros kadencijos, jei baigtųsi karas su rusais.
Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad prezidentas V. Zelenskis svarsto galimybę kitą pavasarį surengti valstybės vadovo rinkimus.
04:582023 11 06
Odesą sudrebino sprogimas
Sekmadienio vakarą Ukrainos Odesos mieste nugriaudėjo galingas sprogimas.
Tai pranešė naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.
Prieš tai Ukrainos karinės oro pajėgos socialiniame tinkle „Telegram“ buvo perspėjusios dėl raketų atakų pavojaus Odesos srityje.
Kiek vėliau kariuomenė nurodė, kad oro erdvėje buvo pastebėta raketa, artėjanti link Odesos.
Odesos, Mykolajivo ir Chersono srityse buvo paskelbtas oro pavojus.
18:462023 11 05
Zelenskis ragina Vakarus perduoti daugiau ginklų Ukrainai
Kyjivas, lapkričio 5 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino Vakarus perduoti daugiau oro gynybos sistemų Ukrainai, praneša „Ukrinform“.
„Mums reikia gelbėti savo šalį, o vienas iš būdų yra bendradarbiavimas gaminant oro gynybos sistemas“, – V. Zelenskis sakė duodamas interviu TV kanalui „NBC News“.
Tačiau jis pabrėžė, kad Ukrainai jau dabar reikia daugiau oro gynybos sistemų, dar prieš pradedant bendrą gamybą kartu su Vakarais.
„Mūsų žinia pasauliui, Jungtinėms Valstijoms, Europai, Azijai – duokite kiek nors oro gynybos sistemų, leiskite naudotis jomis, bent išsinuomoti jas šiam laikotarpiui, ypač žiemai. Žiema labai sudėtingas metas“, – sakė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis taip pat teigė, kad Ukrainai reikia bepiločių orlaivių puolimui ir žvalgybai. Nors šalis pradėjo pati gaminti dronus, tačiau jų reikia daug daugiau, o be tokios paramos ukrainiečiams būtų sunku judėti pirmyn.
„NBC News“ primena, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija prašė Kongreso patvirtinti milijardų JAV dolerių vertės paramą Ukrainai, tačiau Respublikonų Partijos nariai Atstovų rūmuose nenusiteikę tęsti paramą.
V. Zelenskis pabrėžė sąjungininkų pagalbos svarbą, nes Ukraina gina demokratiją ir kitas Vakarų vertybes. Anot jo, kitos alternatyvos yra daug pavojingesnės.
„Jei Rusija išžudys mus visus, ji puls NATO valstybes. Tada jūs siųsite savo sūnus ir dukras (kariauti – ELTA), o kaina, deja, bus daug didesnė“, – sakė jis, ragindamas neprarasti valios priešintis ir ginti demokratiją.
17:122023 11 05
Zelenskis: Ukraina svarsto apie karo strategijos pokyčius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis duodamas interviu JAV televizijos kanalui „NBC News“ teigė, kad Kyjivas svarsto apie galimus strategijos pokyčius kare prieš Rusiją, praneša naujienų portalas „rbc.ua“.
„Mūsų kariai sugalvoja įvairių planų, įvairių operacijų, kad greičiau judėtų pirmyn ir suduotų netikėtų smūgių Rusijos Federacijai“, – sakė V. Zelenskis.
Anot Ukrainos prezidento, nėra jokio kito kelio.
„Kokia alternatyva? Jos nėra, nes tai ne tik Ukrainos reikalas, tai ir Europos saugumo klausimas. V. Putinas eis toliau, užpuls NATO valstybes. Viena alternatyva, apie kurią esu girdėjęs, – duoti V. Putinui tai, ko jis trokšta. Ką tai reiškia? Atiduoti 30 proc. mūsų žemės?“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas paneigė JAV karininkų, kitų sąjungininkų ir šalies ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno teiginius neva po 20 mėnesių įnirtingų kovų karas atsidūrė aklavietėje.
„Rusai manė, kad mus nugalės, tačiau to neįvyko. Nemanau, kad tai yra aklavietė“, – pareiškė Ukrainos lyderis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis duodamas interviu JAV televizijos kanalui „NBC News“ teigė, kad Kyjivas svarsto apie galimus strategijos pokyčius kare prieš Rusiją, praneša naujienų portalas „rbc.ua“.
„Mūsų kariai sugalvoja įvairių planų, įvairių operacijų, kad greičiau judėtų pirmyn ir suduotų netikėtų smūgių Rusijos Federacijai“, – sakė V. Zelenskis.
Anot Ukrainos prezidento, nėra jokio kito kelio.
„Kokia alternatyva? Jos nėra, nes tai ne tik Ukrainos reikalas, tai ir Europos saugumo klausimas. V. Putinas eis toliau, užpuls NATO valstybes. Viena alternatyva, apie kurią esu girdėjęs, – duoti V. Putinui tai, ko jis trokšta. Ką tai reiškia? Atiduoti 30 proc. mūsų žemės?“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas paneigė JAV karininkų, kitų sąjungininkų ir šalies ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno teiginius neva po 20 mėnesių įnirtingų kovų karas atsidūrė aklavietėje.
„Rusai manė, kad mus nugalės, tačiau to neįvyko. Nemanau, kad tai yra aklavietė“, – pareiškė Ukrainos lyderis.
16:112023 11 05
Atsižvelgiant į tai, kad Rusija vis dar kontroliuoja Ukrainos dangų, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikia daugiau oro gynybos sistemų, kad būtų pagreitintas kontrpuolimas, interviu NBC News sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis .
„Kas bus, kai turėsime pakankamai oro gynybos sistemų iš partnerių? Mūsų kariai eis, ne, jie bėgs į priekį, o kontrpuolimas vyks greičiau. Nes mes negalime naudoti savo žmonių kaip mėsos, kaip tai daro rusai, “ – Ukrainos prezidentą cituoja UNIAN.
09:342023 11 05
Ukraina praneša praėjusią parą nukovusi 990 rusų karių
Rusija nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. jau neteko apie 305 090 karių. Vien tik praėjusią parą likviduota 990 priešo kareivių, sekmadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 5 284 Rusijos tankus (+8.), 9 953 (+14) šarvuotąsias kovos mašinas, 7 375 (+12) artilerijos sistemas, 867 (+6) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 570 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemų, 322 (+1) lėktuvus, 324 sraigtasparnius, 5 534 dronus, 1 554 (+3) sparnuotąsias raketas), 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 9 730 (+14) automobilių, 1 047 (+9) specialiosios technikos vienetus.
Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.
09:222023 11 05
Rusija išbandė tarpžemyninę raketą, galinčią nešti branduolinius užtaisus
Praėjus kelioms dienoms po pasitraukimo iš tarptautinės branduolinių bandymų draudimo sutarties, Rusija paskelbė išbandžiusi tarpžemyninę raketą, galinčią nešti branduolinius užtaisus. Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pareiškė, kad „Bulava“ tipo raketa buvo paleista Baltojoje jūroje iš povandeninio laivo „Imperatorius Aleksandras III“ ir numatytu laiku pasiekė taikinį už tūkstančių kilometrų esančiame Kamčiatkos pusiasalyje. Tai pirmasis „Bulava“ raketos bandymas per daugiau nei metus.
12 metrų ilgio „Bulava“ raketos, kurios NATO kodinis pavadinimas SS-NX-30, veikimo nuotolis yra 8 000 km. Strateginis povandeninis laivas „Imperatorius Aleksandras III“, iš kurio raketa buvo paleista, Rusijos kariuomenės duomenimis, ginkluotas 16 šio tipo raketų.
Nuo Ukrainos karo pradžios 2022 m. vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą naudojo, Vakarų manymu, agresyvią retoriką dėl branduolinių ginklų.
V. Putinas ketvirtadienį pasirašė įstatymą, kuriuo atšaukiamas Rusijos Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimas.
08:512023 11 05
Peskovas pasišaipė iš pranešimų apie Putino antrininkus
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas viešai pasišaipė iš spėlionių apie tariamus Rusijos prezidento Vladimiro Putino antrininkus. „Dabar ekspertai galvoja, ar jų yra trys, ar keturi, ir ką matome kiekvieną dieną“, – sakė D. Peskovas jaunimui Maskvoje, turėdamas omenyje diskusijas socialiniuose tinkluose apie galimus Kremliaus šeimininko antrininkus. „V. Putiną turime vieną“, – pažymėjo jis forume „Rossija“.
Renginys „Rossija“ skirtas pasiekimams didžiausioje pagal plotą pasaulio šalyje vadovaujant V. Putinui. Jis prie šalies vairo stovi jau daugiau kaip 20 metų ir veikiausiai vėl dalyvaus kovą vyksiančiuose rinkimuose, nors apie tai oficialiai dar nėra paskelbęs.
D. Peskovas pastaruoju metu ne kartą neigė pranešimus, kad V. Putinas neva naudojasi antrininku arba serga. Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas, pavyzdžiui, ne kartą tvirtino, kad V. Putinas nepagydomai serga. Diktatorius esą turi ne mažiau kaip tris antrininkus, kurių išvaizdą pakoregavo plastikos chirurgai, kad jie būtų panašūs į V. Putiną.
V. Putinas pats kartą sakė, kad jam praeityje saugumo sumetimais buvo patarta oficialiuose susitikimuose pasinaudoti antrininku. „Buvo tokia idėja, tačiau aš antrininko atsisakiau“, – sakė jis.
08:172023 11 05
Zelenskis tikisi, kad jo šalis dar šiais metais pradės ES stojimo derybas
Po Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen vizito Kyjive Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad jo šalis dar šiais metais pradės stojimo derybas. „Šiandien iš Europos Komisijos pirmininkės išgirdau pozityvių signalų dėl mūsų pažangos siekiant pradėti derybas“, – sakė V. Zelenskis šeštadienio vakarą paskelbtame vaizdo įraše. U. von der Leyen prieš tai gyrė Ukrainos pažangą vykdant reikalingas reformas.
Dėl stojimo derybų pradžios ES šalių vadovai spręs gruodį. V. Zelenskis savo kreipimesi pažymėjo, kad ukrainiečiai turi pratintis prie integracijos į ES. Laikas, kai Ukrainos vėliava Briuselyje plevėsuos su kitų ES šalių vėliavomis, esą artėja. „Dėkoju pirmininkei U. von der Leyen už jos stiprią ir principinę paramą“, – teigė V. Zelenskis.
Nepaisant karo, Ukraina rekordiškai greitai gavo ES kandidatės statusą.
07:002023 11 05
Oro pajėgų vadas patvirtino apie sėkmingą smūgį Rusijos laivui Kerčėje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Nikolajus Oleščiukas patvirtino apie sėkmingą sparnuotųjų raketų „Kalibr“ smūgį į Rusijos laivą netoli okupuotos Kerčės.
N. Oleschukas apie tai pranešė „Telegram“.
22:132023 11 04
Oro pajėgos pakomentavo smūgį Kerčėje: laivas tikriausiai buvo apgadintas
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadovybės pirmininkas Jurijus Ignatas pakomentavo Kerčės ataką ir pasakė, kas yra žinoma apie galimą įsibrovėlio laivo pralaimėjimą.
„Jau (oro pajėgų – UNIAN) vadas dėkojo lakūnams už jų darbą, bet sakė, kad reikia laukti rezultatų, patvirtinimo: ar tikrai šis laivas sekė kreiserį „Moskva“,– pažymėjo J. Ignatas, atsakydamas į klausimą apie naujausius įvykius Kryme.
Jis pridūrė, kad tai yra žinutė Ukrainos partneriams apie tai, kokios raketos galėtų pataikyti į šį „naują, vieną moderniausių laivų, gabenančių sparnuotąsias raketas „Caliber“. Pranešama, kad šis laivas dar nedalyvavo kovinėse operacijose ir buvo bandomas. Jame esą buvo atliekami paskutiniai bandymai, kad vėliau galėtų išplaukti į jūrą ir kovoti su mūsų valstybe", – sakė pranešėjas.
20:172023 11 04
Rusai smogė Ukrainai su „Iskander“
Šeštadienio, lapkričio 4 d., vakarą Rusijos okupantai sparnuotomis ir balistinėmis raketomis užpuolė Dnepropetrovsko ir Poltavos sritis, buvo sunaikinti trys „Iskander“, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadovybės „Facebook“ puslapyje.
„Šį vakarą, lapkričio 4 d., priešas sparnuotomis ir balistinėmis raketomis atakavo Dnepropetrovsko ir Poltavos sritis. Ukrainos kariuomenės karinių oro pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai sunaikino tris sparnuotąsias raketas „Iskander-K“, – pažymėjo Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Kartu žinutėje nenurodyta, kiek iš viso raketų paleido okupantai iš Rusijos.
Šeštadienio, lapkričio 4 d., vakarą Rusijos okupantai sparnuotomis ir balistinėmis raketomis užpuolė Dnepropetrovsko ir Poltavos sritis, buvo sunaikinti trys „Iskander“, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadovybės „Facebook“ puslapyje.
„Šį vakarą, lapkričio 4 d., priešas sparnuotomis ir balistinėmis raketomis atakavo Dnepropetrovsko ir Poltavos sritis. Ukrainos kariuomenės karinių oro pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai sunaikino tris sparnuotąsias raketas „Iskander-K“, – pažymėjo Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Kartu žinutėje nenurodyta, kiek iš viso raketų paleido okupantai iš Rusijos.
20:122023 11 04
Ukrainos ginkluotosios pajėgos patvirtino sėkmingą smūgį laivų statyklai Kerčėje
Ukrainos ginkluotosios pajėgos oficialiai patvirtino „Zaliv“ laivų statyklos Kerčėje patirtą smūgį per šios dienos ataką. Informaciją paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado biuro Strateginės komunikacijos departamentas.
„Lapkričio 4 d. vakare Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai smogė laivų statyklos „Zaliv“ jūrų ir uosto infrastruktūrai laikinai okupuotoje Kerčėje“,– rašoma pranešime.
Pranešimų apie kokių nors konkrečių taikinių sunaikinimą nėra, tačiau Ukrainos „Telegram“ kanalai išplatino informaciją apie smūgį mažam raketiniam laivui „Askold“. Šis sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjas yra vienas naujausių ir moderniausių Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų. Jis buvo padėtas statyti 2016 m. Kerčės laivų statykloje „Zaliv“, o paleistas tik 2021 m.
19:402023 11 04
Rusijos kariuomenė kelis kartus smogė Chersonui
Šeštadienį Rusijos kariuomenė kelis kartus smogė Chersonui, vakare žuvo žmogus ir dar keli civiliai buvo sužeisti, sakė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas. Pasak jo, apie 19val. rusų įsibrovėliai smogė Chersono centrui.
„Nukentėjo žmonės prie maisto prekių parduotuvės. Preliminariais duomenimis, žuvo vyras, kuriam buvo 55 metai, jis buvo sužalotas sprogimo metu. Taip pat sužalota dar 52 metų viena moteris, kuri patyrė daugybines skeveldrų žaizdas įvairiose kūno vietose“, – pažymėjo pareigūnas.
Taip pat pranešama, kad rusų įsibrovėliai smogė ir Chersono Korabelno rajonui, kur taip pat buvo sužeisti žmonės. Kaip patikslino Chersono MBA vadovas Romanas Mročko, per dieną buvo sužeisti trys žmonės, du iš jų buvo paguldyti į ligoninę. „82 metų moters, kurios krūtinės ląstoje yra skeveldros žaizda, būklė sunki. 84 metų vyro būklė vertinama vidutiniškai. Kita sužeista moteris, 65 metų, atsisakė gultis į ligoninę, jai suteikta medicininė pagalba“, – sakė P. Mrochko. Šio išpuolio metu visi trys sužeistieji buvo gatvėje.
16:342023 11 04
Europos Komisijos pirmininkė: kitą savaitę ES paskelbs naujas sankcijas Rusijai
Europos Sąjunga paskelbs naujas ekonomines sankcijas Rusijai, įskaitant priemones ES nepriklausančių šalių bendrovėms, kurios apeina sankcijas, šeštadienį paskelbė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, lankydamasi Kyjive.
Naujosios priemonės, pasak jos, taip pat apima papildomus importo ir eksporto draudimus ir griežtesnę naftos kainų ribą.
Daugelis Europoje per ilgai manė, kad galima prekiauti su Rusija ir integruoti šalį į Europos saugumo tvarką, pareiškė EK vadovė, sakydama kalbą Ukrainos parlamente, Aukščiausiojoje Radoje.
Praėjusią savaitę keli aukšto rango ES pareigūnai pranešė, kad planuojama apriboti prekybą rusiškais deimantais. Taip pat svarstoma uždrausti vadinamųjų dvejopos paskirties prekių, tai yra medžiagų, kurios gali būti naudojamos tiek civiliniais, tiek kariniais tikslais, importą. Tai galėtų apimti aliuminio importo draudimą ir kitų prekių eksporto apribojimus. Kartais ukrainiečiai rusiškose raketose aptinka mikroschemų, kurios paprastai montuojamos šaldytuvuose.
Dėl karo prieš Ukrainą Rusijai jau seniai taikomos įvairios baudžiamosios priemonės. Tarp jų – plataus masto draudimas importuoti žaliavinę naftą, anglį, plieną, auksą ir prabangos prekes, taip pat baudžiamosios priemonės bankams ir finansinėms institucijoms.
15:312023 11 04
Europos Komisijos pirmininkė giria Ukrainos pažangą vykdant reformas karo akivaizdoje
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išreiškė įsitikinimą, kad Ukraina gali pasiekti ambicingą tikslą – pereiti į kitą stojimo proceso etapą. Tai ji pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Turiu pasakyti, kad padarėte puikią pažangą, įspūdinga. Tai paliudysime kitą savaitę, kai Komisija pateiks savo ataskaitą dėl plėtros. Reformos, kurias įvykdėte vykstant karui, daro įspūdį. Niekada neturėtume pamiršti, kad kovojate egzistencinį karą. Ir tuo pat metu jūs iš esmės reformuojate savo šalį“, – kalbėjo U. von der Leyen.
Jos žodžiais, Ukraina pasiekė daug svarbių laimėjimų: reformavo teisingumo sistemą, pažabojo oligarchų įtaką, kovojo su pinigų plovimu ir daug daugiau.
„Tai sunkaus darbo rezultatas. Žinau, kad šiuo metu darbuojatės prie neužbaigtų reformų. Jei jas įvykdysite, o aš esu tuo įsitikinusi, Ukraina gali pasiekti savo ambicingą tikslą – pereiti į kitą stojimo proceso etapą“, – pažymėjo Europos Komisijos pirmininkė.
2023 m. lapkričio 8 d. Europos Komisija turėtų pateikti ataskaitą apie Ukrainos pažangą įgyvendinant pagrindines reformas.
15:232023 11 04
Ukrainos prezidentas neigia, kad karas su Rusija atsidūrė aklavietėje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paneigė, kad jo šalies karas su Rusija atsidūrė aklavietėje.
V. Zelenskis apie tai prakalbo po to, kai šią savaitę vienas aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnas užsiminė, kad kare yra susidariusi pato situacija.
„Laikas bėga, žmonės yra pavargę... Bet tai nėra aklavietė“, – pareiškė V. Zelenskis, kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainoje šiuo metu viešinčia Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen.
Ukrainos lyderis taip pat atmetė teiginius, kad Vakarų šalys spaudžia jį derėtis su Rusija. „Mūsų partnerių gretose niekas nedaro spaudimo derėtis su Rusija ir jai kažką duoti“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Ukrainos vadovas kartu nurodė, kad karas tarp Izraelio ir „Hamas“ nukreipė dėmesį nuo jo šalies, o tai, prezidento teigimu, yra „Rusijos tikslas“. „Akivaizdu, kad karas Artimuosiuose Rytuose nukreipia dėmesį“, – tvirtino V. Zelenskis.
Nepaisant to, valstybės vadovas pažymėjo, kad „mes jau buvome patekę į labai sudėtingas situacijas, kuriose Ukrainai buvo skiriama labai mažai dėmėsio“. „Esu tikras, kad įveiksime šį iššūkį“, – akcentavo V. Zelenskis.
13:402023 11 04
Zelenskis: niekas nedaro Ukrainai spaudimo kalbėtis ir kažką atiduoti Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pakomentavo ir žiniasklaidos praneštą informaciją, kad JAV, ES su Kyjivu kalbasi dėl derybų su Rusija.
„Nežinau, kas tai daro. Bet aš, kaip asmuo, turintis šią atsakomybę ir įgaliojimus tam tikroms deryboms, atsakysiu jums labai atvirai. Visi žino, kad mano požiūris sutampa su Ukrainos visuomenės požiūriu, todėl šiandien manęs niekas nespaudžia“, – pabrėžė Zelenskis.
13:112023 11 04
Zelenskis sureagavo į Zalužno pasisakymus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sureagavo į šalies ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno interviu, kuriame jis nurodė manąs, kad jo kariuomenė gali įstrigti statiškame poziciniame kare.
Ukrainos vadovas spaudos konferencijoje su Kyjive viešinčia Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen teigė, jog šalis yra buvusi ir sudėtingesnėse situacijose, skelbia UNIAN.
V. Zelenskis taip pat pabrėžė, jog Ukraina nėra atsidūrusi aklavietėje dėl karo perėjimo į pozicinę stadiją.
Minėtoje spaudos konferencijoje jis taip pat priminė, jog 2022–ųjų metų vasario 24 dieną „visi sakė, kad Ukraina neišsilaikys ir beveik visa šalies teritorija bus užgrobta“.
„Bet mes tikrai tikėjome, kovojome ir laimėjome... <...> Jūs prisimenate, kad Charkivo sritis buvo išlaisvinta, dalis jos, ir jūs prisimenate, kas nutiko Chersone. Kyla sunkumų, yra įvairių nuomonių, aš manau, kad mes neturime teisės net galvoti ir pasiduoti. Nes kas, pasakykite man, yra alternatyva?“, – klausimą kėlė Ukrainos prezidentas.
Jis taip pat teigė, jog jei Ukraina atiduos Rusijai trečdalį savo užgrobtų teritorijų, karas nesibaigs.
„Tai bus tik pradžia“, – tikino jis.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis toliau sakė suprantantis, jog žmonės yra pavargę.
„Visi pavargę. Visi žmonės, nepaisant jų statuso. Tai suprantama. Nieko čia tokio. Bet tai nėra aklavietė. Dar kartą pabrėžiu“, – teigė V. Zelenskis.
11:412023 11 04
Ukrainos prezidento padėka JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį socialiniame tinkle „X“ padėkojo JAV už naują pagalbos paketą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį socialiniame tinkle „X“ padėkojo JAV už naują pagalbos paketą.
„Jis sustiprins mūsų drąsius karius ir pradės apsaugoti gyvybes bei infrastruktūrą nuo Rusijos išpuolių.
JAV demonstruoja stiprybę agresijos ir teroro akivaizdoje“, – rašė Ukrainos vadovas.
https://twitter.com/ZelenskyyUa/status/1720691480648417339
https://twitter.com/ZelenskyyUa/status/1720691480648417339
11:352023 11 04
Ukraina pateikė kaltinimus Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui
Ukrainos teisėsauga oficialiai apkaltino Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovą patriarchą Kirilą kėsinimusi į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamumą, taip pat Rusijos ginkluotos agresijos teisinimu. Tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).
„SBU ir Generalinė prokuratūra surinko įrodymų prieš Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovą Vladimirą Gundajevą (dar žinomą kaip Kirilą), kuris remia Rusijos ginkluotą agresiją ir neigia įsibrovėlių įvykdytus karo nusikaltimus“, – nurodė saugumo tarnyba.
Tyrimo duomenimis, Maskvos patriarchas priklauso Rusijos aukščiausios karinės ir politinės vadovybės vidiniam ratui ir tapo vienu iš pirmųjų visuomenės veikėjų, viešai pareiškusių paramą plataus masto karui prieš Ukrainą. Pažymima, kad propagandos skleidimo tikslu jis masiškai naudojasi Rusijos stačiatikių bažnyčios religinėmis bendruomenėmis ir Ukrainos stačiatikių bažnyčios atstovais. Anot SBU, V. Gundajevas reguliariai skleidžia Kremliaus naratyvus.
10:192023 11 04
Sužeista mažiausiai 14 civilių
Per praėjusią parą Rusijos rengtas atakas Ukrainoje buvo sužeista mažiausiai 14 civilių, šeštadienį pranešė pareigūnai.
Per pastarąją dieną regione buvo užpulti 26 miestai ir gyvenvietės.
10:062023 11 04
Ukrainos karys: kuo ilgiau šis karas tęsis, tuo mums blogiau
Naujienų agentūra AFP pasidalino pasakojimais iš netoli karo suniokoto Bachmuto miesto esančiais Ukrainos gynėjais, jį cituoja „The Guardian“.
„Aš jau kurį laiką sakau, kad žingsnis po žingsnio mes pralaimime šį karą“, – naujienų agentūrai sakė tapatybės atskleisti nenorėjęs Ukrainos karys.
„Kuo ilgiau šis karas tęsiasi, tuo mums blogiau“, – tikino jis.
Fronto linija tarp Ukrainos armijos ir Rusijos pajėgų nuo praėjusių metų lapkričio beveik nepajudėjo, nepaisant pasikartojančių Rusijos smūgių ir Ukrainos kontrpuolimo.
Šis pasisakymas panašus į daug dėmesio sulaukusius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado žodžius.
Šis pasisakymas panašus į daug dėmesio sulaukusius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado žodžius.
Po Rusijos invazijos pradžios praėjus daugiau nei 20 mėnesių, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas šią savaitę nurodė manąs, kad jo kariuomenė gali įstrigti statiškame poziciniame kare.
„Karas dabar artėja prie naujo etapo – mes, kariškiai, jį vadiname poziciniu karu, kai karo veiksmai tampa statiški, jais siekiama išsekinti priešą,“ – britų žurnalui „The Economist“ skirtame straipsnyje teigė V. Zalužnas, perspėdamas, kad fronto linijos netrukus gali tapti panašios į Pirmojo pasaulinio karo apkasus.
Iš tokios padėties ištrūkti galima būtų tik turint geresnių technologijų, rašė generolas.
Anot jo, aklavietė mūšio lauke tik padeda Rusijai atkurti savo karinius pajėgumus.
Kaip straipsnyje rašė V. Zalužnas, Ukrainai ypač reikia orlaivių. Keleto šalių pažadėtų naikintuvų F–16 Kyjivas gali tikėtis sulaukti tik kitais metais.
Iki to laiko trūkstamų naikintuvų pozicijas turėtų užimti patobulinti ukrainiečių dronai, padarė išvadą generolas. Jo teigimu, raktas į sėkmę dronų kare – aukštesnio lygio elektroninė karyba, padedanti neutralizuoti ir perimti rusų orlaivius. Rusija šiuo atžvilgiu turi pranašumą.
„Kol kas neatsilikti nuo Rusijos mums padėjo mažesnės apimties, tačiau tikslesnė ugnies galia. Tačiau ilgai taip gali ir nebūti,“ – rašė V. Zalužnas.
„Turime formuoti vietos GPS laukus, tuo tikslu naudodami antžemines antenas, o ne vien palydovus, kad mūsų didelio tikslumo valdomi sviediniai galėtų tiksliau pataikyti į taikinius, Rusijai blokuojant signalus.“
„Turime formuoti vietos GPS laukus, tuo tikslu naudodami antžemines antenas, o ne vien palydovus, kad mūsų didelio tikslumo valdomi sviediniai galėtų tiksliau pataikyti į taikinius, Rusijai blokuojant signalus.“
Be to, Ukrainai reikia modernios išminavimo įrangos, kadangi rusų kariuomenė yra įrengusi minų laukų, kurie kartais driekiasi net 20 kilometrų, rašė jis.
Nors pernai pavyko susigrąžinti dideles sritis, šią vasarą ukrainiečiams vargiai pavyko įgyvendinti savo planus atkovoti teritorijų. Tačiau Ukrainos gynėjai susilpnino rusų pozicijas Kryme ir privertė Rusijos karinį laivyną pasitraukti iš vakarinio Juodosios jūros regiono.
09:562023 11 04
Ukrainos oro gynyba Sumų srityje sunaikino du dronus „Shahed“
Lapkričio 4 d. naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos Sumų srityje perėmė du Rusijos dronus „Shahed–136/131“.
Tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Kaip teigiama, dronai skriejo iš Kursko regiono. Abu bepiločiai buvo sunaikinti.
08:542023 11 04
EK pirmininkė atvyko į Ukrainą
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad ES palaikys Ukrainą „tiek ilgai, kiek reikės“.
Von der Leyen pridūrė, kad jos šeštojo vizito į Ukrainą po Rusijos invazijos metu bus kalbama dėl naujo ES sankcijų paketo Rusijai, apimančio Rusijos deimantų draudimą.
EK pirmininkė susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais aukšto rango Ukrainos pareigūnais, nerimaujant, kad ES ir JAV galėjo prarasti entuziazmą suteikti šaliai ilgalaikį finansavimą, kad ji išliktų.
„Financial Times“ praneša, kad jos siunčiama žinutė yra ta, kad Briuselis ir toliau skirs prioritetą šaliai, remdamas jos vakarietiškus siekius.
https://twitter.com/vonderleyen/status/1720713768114467002
https://twitter.com/vonderleyen/status/1720713768114467002
08:412023 11 04
Avdijivkos meras praneša apie perimtus rusų pokalbius
Avdijivkos meras Vytalijus Barabašas teigia, kad Rusijos pajėgos dabar susitelkusios į Avdijivkos kokso gamyklos užgrobimą.
Meras, kalbėdamas per nacionalinę televiziją, sakė, kad perimti garso įrašai atskleidė, kad Maskva dabar siekia užtikrinti šį tikslą.
„Jie turi naują tikslą ir tai yra kokso gamykla. Jie turi tai padaryti. Taškas“, – sakė V. Barabašas.
„Suprantame, kad trečioji atakų banga turėtų prasidėti bet kurią dieną, kai tik žemė išdžius ir jie galės judėti į priekį. Jie užsiima statyba. Mes tai matome ir girdime“, – tikino jis.
08:222023 11 04
Žiniasklaida: JAV ir ES su Ukraina diskutuoja apie derybų su Rusija galimybę
JAV ir Europos Sąjunga su Ukraina diskutuoja apie derybų su Rusija galimybę, praneša NBC News.
Šios diskusijos, pasak žiniasklaidos, kol kas nėra formalios, tačiau noras jas pradėti augs per artimiausius kelius mėnesius.
Kaip praneša NBC News, remdamasi šaltiniais tarp JAV pareigūnų, šių diskusijų metu buvo aptarta, ko Ukrainai gali tekti atsisakyti, kad susitarimas būtų pasiektas.
Leidinio teigimu, viena iš šių diskusijų įvyko praėjusį mėnesį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdyje Ramšteine. Šios diskusijos atspindi situaciją fronte ir politinę situaciją Europoje bei JAV.
Šaltiniai teigia, kad diskusijos kilo dėl JAV ir Europos pareigūnų susirūpinimo, kad karas atsidūrė aklavietėje.
06:232023 11 04
JAV karo studijų institutas: okupantai ruošiasi dar vienam Avdijivkos puolimui
Amerikos karo studijų institutas (ISW) savo kasdienėje ataskaitoje apie padėtį fronte skelbia, kad Rusijos pajėgos tęsė puolimo operacijas netoli Avdijivkos ir patvirtino, kad jos šiauriniame flange buvo pasiekta patvirtinta laimėjimų.
Ukrainos pareigūnai ir Rusijos šaltiniai pranešė, kad Rusijos pajėgos ruošiasi trečiai didesnių puolimų serijai prie Avdijivkos.
https://twitter.com/TheStudyofWar/status/1720605399391301646
https://twitter.com/TheStudyofWar/status/1720605399391301646
06:222023 11 04
Ukrainos duomenimis, Rusija jau neteko maždaug 300 tūkst. karių
Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. lapkričio 4 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 304 100 karių, įskaitant 830 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai šeštadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 5 276 Rusijos tankus (+11 per pastarąsias 24 val.), 9 939 (+38) šarvuotąsias kovos mašinas, 7 363 (+35) artilerijos sistemas, 861 (+7) daugkartinio paleidimo raketų sistemą, 568 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 322 lėktuvus, 324 sraigtasparnius, 9 716 (+25) automobilių, 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 5 534 (+39) dronus, 1 038 (+4) specialiosios technikos vienetus ir 1 551 sparnuotąją raketą.
Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.
06:112023 11 04
Chersone pasigirdo sprogimai
Šeštadienio rytą Ukrainos Chersono miestą sudrebino sprogimų serija.
Tai pranešė visuomeninis transliuotojas „Suspilne“.
„Chersone girdimi sprogimai“, – informavo transliuotojas.
Kaip teigiama, regione nebuvo paskelbtas oro pavojus.
05:352023 11 04
JAV praneša apie naują karinės paramos paketą Ukrainai
JAV penktadienį paskelbė, kad perduos Rusijos užpultai Ukrainai naują 425 mln. dolerių (396 mln. eurų) vertės karinės paramos paketą.
Kaip teigiama, naujasis paketas, be kita ko, apima oro gynybos ir artilerijos sistemoms skirtus sviedinius, prieštankinę ginkluotę bei amuniciją šaulių ginklams. Ši įranga, kuri yra verta 125 mln. dolerių, bus perduota iš JAV turimų karinių atsargų. Į paramos paketą taip pat įtraukta amunicija, skirta kovoti su dronais – jos vertė siekia 300 mln. dolerių. Antroji suma bus padengta naudojant Ukrainos saugumo paramos iniciatyvos (USAI) lėšas, o tai reiškia, kad minėta kovos su dronais amunicija karo lauką pasieks ne iškart, kadangi ji dar turės būti įgyta iš gynybos pramonės įmonių ar partnerių.
Pentagonas pranešime nurodė, kad lėšų nukreipimą į USAI iniciatyvą numato rugsėjį Kongrese priiimta rezoliucija, užtikrinanti laikiną vyriausybės finansavimą. Tačiau, kaip pažymima, pinigai baigėsi – pranešime priduriama, kad naujasis paketas „išnaudoja likusias USAI lėšas, kurios šiuo metu gali būti skirtos Ukrainai paremti“.
Nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį Jungtinės Valstijos jau yra įsipareigojusios skirti Kyjivui karinės paramos, kurios vertė viršija 44 mlrd. dolerių.
19:482023 11 03
Podolyakas išdėstė Ukrainos pergalės strategiją
Ukraina turi aiškią karo su Rusija strategiją ir supranta, kaip turėtų atrodyti šio konflikto pabaiga. Tai pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mykhailo Podolyakas.
Pasak jo, nepaisant visų dabartinio karo etapo sunkumų, Ukraina turi aiškią viziją, ko siekia. Visų pirma, anot M. Podolyako laimėjimo strategija yra tokia: ginklų atsargų didinimas, siekiant technologinio pranašumo mūšio lauke; Rusijos gynybos tvarkos sutrikdymas; nekontroliuojamas agresyvių mobilizuotų karių grįžimas į Rusiją; pagrindinių Rusijos propagandos mitų žlugimas; galutinis „Putino vertikalės“ įtakos sumažėjimas Rusijoje; Rusijos saviizoliacija; vidiniai neramumai Rusijoje; dabartinio Rusijos elito pakeitimas pereinamojo laikotarpio elitu.
„Dėl viso to Rusija tam tikrą laiką sutelks dėmesį į vidaus problemas ir pradės užimti vietą pasaulyje, kurios ji tikrai nusipelno (ne pasaulinio žaidėjo vieta), žymiai sumažindama paramą pasauliniam nestabilumui“, - sakė M. Podolyakas.
Kaip rašė UNIAN, šios savaitės pradžioje autoritetingas tarptautinis leidinys „The Time“ paskelbė straipsnį su gana niūria Rusijos ir Ukrainos karo perspektyvų vizija. Be kita ko, autorius teigė, kad dvi armijos pasiekė aklavietę, o V. Zelenskio palydoje niekas, išskyrus patį prezidentą, netikėjo pergalės galimybe.
Ši publikacija sukėlė pasipiktinimo bangą Ukrainoje ir kaltinimus autoriui dėl rusiškų naratyvų propagavimo.
Tačiau savaitės viduryje „The Economist“ paskelbė interviu su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Valerijumi Zalužnu, kuriame Ukrainos vadas taip pat pripažino, kad karas pasiekė aklavietę. Jis palygino dabartinę padėtį priekyje su Pirmuoju pasauliniu karu, kai nė viena pusė negalėjo žymiai perkelti priekinės linijos.
Ukraina turi aiškią karo su Rusija strategiją ir supranta, kaip turėtų atrodyti šio konflikto pabaiga. Tai pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mykhailo Podolyakas.
Pasak jo, nepaisant visų dabartinio karo etapo sunkumų, Ukraina turi aiškią viziją, ko siekia. Visų pirma, anot M. Podolyako laimėjimo strategija yra tokia: ginklų atsargų didinimas, siekiant technologinio pranašumo mūšio lauke; Rusijos gynybos tvarkos sutrikdymas; nekontroliuojamas agresyvių mobilizuotų karių grįžimas į Rusiją; pagrindinių Rusijos propagandos mitų žlugimas; galutinis „Putino vertikalės“ įtakos sumažėjimas Rusijoje; Rusijos saviizoliacija; vidiniai neramumai Rusijoje; dabartinio Rusijos elito pakeitimas pereinamojo laikotarpio elitu.
„Dėl viso to Rusija tam tikrą laiką sutelks dėmesį į vidaus problemas ir pradės užimti vietą pasaulyje, kurios ji tikrai nusipelno (ne pasaulinio žaidėjo vieta), žymiai sumažindama paramą pasauliniam nestabilumui“, - sakė M. Podolyakas.
Kaip rašė UNIAN, šios savaitės pradžioje autoritetingas tarptautinis leidinys „The Time“ paskelbė straipsnį su gana niūria Rusijos ir Ukrainos karo perspektyvų vizija. Be kita ko, autorius teigė, kad dvi armijos pasiekė aklavietę, o V. Zelenskio palydoje niekas, išskyrus patį prezidentą, netikėjo pergalės galimybe.
Ši publikacija sukėlė pasipiktinimo bangą Ukrainoje ir kaltinimus autoriui dėl rusiškų naratyvų propagavimo.
Tačiau savaitės viduryje „The Economist“ paskelbė interviu su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Valerijumi Zalužnu, kuriame Ukrainos vadas taip pat pripažino, kad karas pasiekė aklavietę. Jis palygino dabartinę padėtį priekyje su Pirmuoju pasauliniu karu, kai nė viena pusė negalėjo žymiai perkelti priekinės linijos.
19:102023 11 03
Po Rusijos pareiškimų – Izraelio atsakas
Izraelio nuolatinis atstovas prie JT Giladas Erdanas sakė, kad Rusija naudojasi karu Artimuosiuose Rytuose, kad atitrauktų pasaulio dėmesį nuo savo invazijos į Ukrainą.
Laikraštis „Yediot Ahronot“ aiškina, kad Izraelio diplomatas taip sureagavo į Rusijos nuolatinio atstovo prie JT Vasilijaus Nebenzios žodžius, kad Izraelis neturi teisės į savigyną.
„Visi supranta, kaip Rusija reaguotų, jei teroristinė organizacija nužudytų ir pagrobtų tūkstančius jos piliečių. Deja, Rusija naudojasi „Hamas“ teroro ataka pačiu ydingiausiu būdu, kad nukreiptų pasaulio dėmesį nuo invazijos į Ukrainą“, – sakė G. Erdanas.
Diplomatas taip pat pavadino Rusiją „paskutine šalimi“, galinčia išmokyti Izraelį laikytis tarptautinės teisės.
„Juokinga girdėti, kaip Rusijos atstovas moralizuoja Izraelį apie žmogaus teises ir tarptautinę teisę. Šalies, kuri buvo pašalinta iš JT Žmogaus teisių tarybos, atstovas. Rusija yra paskutinė šalis, kuri gali mums pamokyti“, – pabrėžė G. Erdanas.
Izraelio nuolatinis atstovas prie JT Giladas Erdanas sakė, kad Rusija naudojasi karu Artimuosiuose Rytuose, kad atitrauktų pasaulio dėmesį nuo savo invazijos į Ukrainą.
Laikraštis „Yediot Ahronot“ aiškina, kad Izraelio diplomatas taip sureagavo į Rusijos nuolatinio atstovo prie JT Vasilijaus Nebenzios žodžius, kad Izraelis neturi teisės į savigyną.
„Visi supranta, kaip Rusija reaguotų, jei teroristinė organizacija nužudytų ir pagrobtų tūkstančius jos piliečių. Deja, Rusija naudojasi „Hamas“ teroro ataka pačiu ydingiausiu būdu, kad nukreiptų pasaulio dėmesį nuo invazijos į Ukrainą“, – sakė G. Erdanas.
Diplomatas taip pat pavadino Rusiją „paskutine šalimi“, galinčia išmokyti Izraelį laikytis tarptautinės teisės.
„Juokinga girdėti, kaip Rusijos atstovas moralizuoja Izraelį apie žmogaus teises ir tarptautinę teisę. Šalies, kuri buvo pašalinta iš JT Žmogaus teisių tarybos, atstovas. Rusija yra paskutinė šalis, kuri gali mums pamokyti“, – pabrėžė G. Erdanas.
19:092023 11 03
Zelenskis apie naująjį vadą: „Laukiame rezultatų“
Savo tradiciniame vakaro vaizdo kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo apie penktadienį įvykusį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų vado pasikeitimą.
Generolas majoras Viktoras Khorenko šioje pozicijoje buvo pakeistas pulkininku Serhijumi Lupanchuku.
S. Lupanchukas, sakėV. Zelenskis, yra „patyręs karininkas, kovinis karininkas, teisingas vadas ir asmuo, kuris gali suteikti daugiau galios mūsų specialiųjų operacijų pajėgoms“. „Laukiame rezultatų“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Kaip pranešta anksčiau, žiniasklaidoje buvo prognozuojami pertvarkymai, įskaitant Ukrainos karinę vadovybę. Jų būtinumas aiškinamas lėta kontrpuolimo pažanga.
Pasak V. Zelenskio, V. Khorenko, kuris iki šiol ėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų vado pareigas, ir toliau vykdys „specialiąsias užduotis“ kaip Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato dalis.
Savo tradiciniame vakaro vaizdo kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo apie penktadienį įvykusį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų vado pasikeitimą.
Generolas majoras Viktoras Khorenko šioje pozicijoje buvo pakeistas pulkininku Serhijumi Lupanchuku.
S. Lupanchukas, sakėV. Zelenskis, yra „patyręs karininkas, kovinis karininkas, teisingas vadas ir asmuo, kuris gali suteikti daugiau galios mūsų specialiųjų operacijų pajėgoms“. „Laukiame rezultatų“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Kaip pranešta anksčiau, žiniasklaidoje buvo prognozuojami pertvarkymai, įskaitant Ukrainos karinę vadovybę. Jų būtinumas aiškinamas lėta kontrpuolimo pažanga.
Pasak V. Zelenskio, V. Khorenko, kuris iki šiol ėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų vado pareigas, ir toliau vykdys „specialiąsias užduotis“ kaip Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato dalis.
1/35
Charkivas Ukrainoje
Nuotraukos: Zuma Press / Scanpix
1/6
Karas Ukrainoje
Nuotraukos: Scanpix
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
