Tai pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Rusijos Pavolgyje plačiu mastu statomos filtravimo stovyklos, kurios atrodo kaip vaikams skirtos pionierių stovyklos. Ten dygsta greitai surenkami moduliniai nameliai, veikiau barakai, kuriuose tilps šimtai „lankytojų“, - rašoma pranešime.
Susiję straipsniai
Pažymima, kad tokiose zonose tikrinamas žmonių lojalumas okupacinei valdžiai, taip pat bandoma sukurti okupuotų teritorijų gyventojų duomenų bazę.
Pagrindiniai įvykiai:
05:392024 06 17
Rusija netoli Krymo laiko keturis laivus su raketomis „Kalibr“
Juodojoje ir Azovo jūrose Rusijos karinis jūrų laivynas dislokavo keturis karo laivus, kartu sudėjus jie gali nešti 28 sparnuotąsias raketas „Kalibr“, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pranešime sakoma, kad Juodojoje jūroje yra priešo karo laivas, galintis paleisti keturias sparnuotąsias raketas „Kalibr“. Azovo jūroje yra šeši priešo laivai, trys iš jų yra „Kalibr“ vežėjai, jų bendra galia siekia iki 24 raketų. Be to, Viduržemio jūroje Rusija laiko vieną vežėją su aštuoniomis sparnuotosiomis raketomis.
Anksčiau pranešta, kad po sėkmingų Ukrainos smūgių į Rusijos karinio jūrų laivyno išteklius Juodojoje jūroje ėmė patruliuoti Rusijos povandeniniai laivai.
04:402024 06 17
Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 527 390 karių
Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. birželio 17 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 527 390 karių, įskaitant 1 080 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąją parą, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 7 958 Rusijos tankus (+2 per pastarąją parą), 15 287 (+18) šarvuotąsias kovos mašinas, 13 927 (+14) artilerijos sistemas, 1 104 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 853 oro gynybos sistemas, 359 lėktuvus, 326 sraigtasparnius, 18 991 (+24) automobilį, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 11 167 (+8) dronus, 2 337 (+12) specialiosios technikos vienetus ir 2 296 sparnuotąsias raketas.
Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.
03:392024 06 17
Kyjivas: Rusija suintensyvino karines atakas per taikos konferenciją
Sekmadienį pasibaigusios Šveicarijoje surengtos dviejų dienų Ukrainos taikos konferencijos fone Rusija, anot Kyjivo, suintensyvino karines atakas prieš Ukrainą.
„Priešas visą dieną intensyvina puolimą ir puolamąsias operacijas, ieško būdų prasiskverbti pro mūsų gynybą ir išstumti ukrainiečių dalinius iš jų pozicijų“, – sekmadienio vakarą ataskaitoje pareiškė Ukrainos generalinis štabas.
Remiantis šia ataskaita, mūšių skaičius išaugo iki 88. Dauguma jų – 36 – vyko Donecko srityje Rytų Ukrainoje. Ataskaitoje priduriama, kad 25 atakos buvo atremtos, tačiau 11 tęsiasi.
Pažymima, kad Rusijos kariuomenė bando toliau žengti į priekį, ypač netoli Pokrovsko miesto. Be to, teigiama, kad Rusijos kariuomenė 10 kartų bandė šturmuoti Ukrainos pozicijas fronte.
Nepriklausomai patikrinti šios informacijos nebuvo galimybės.
Nuo praėjusio rudens Ukraina dėl vėluojančių Vakarų ginklų ir amunicijos vykdo gynybą. Tačiau pastaruoju metu papildytos atsargos padėjo stabilizuoti frontą ir apriboti Rusijos teritorinius laimėjimus.
17:282024 06 16
Kyjive šimtai žmonių susirinko į pirmąsias „Pride“ eitynes nuo Rusijos invazijos pradžios
Sekmadienį Ukrainos sostinėje Kyjive apie 500 demonstrantų protestavo už LGBT bendruomenės narių teises.
Tai buvo pirmosios „Pride“ eitynės nuo Rusijos plataus masto karo pradžios prieš dvejus metus.
Dėl galiojančios karo padėties yra sudėtinga gauti leidimus demonstracijoms. Pirmoji „Pride“ demonstracija įvyko 2013 metais, o 2015-2021 m. jos buvo rengiamos reguliariai.
Sekmadienį protestuotojai reikalavo įteisinti civilines sąjungas ir griežtai bausti už diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatumo.
Saugumo sumetimais eitynių dalyviams buvo leista žygiuoti tik keliasdešimt metrų. Po kelių minučių dalyviai buvo nukreipti į metro.
Eitynėse taip pat dalyvavo keli Ukrainos kariai ir diplomatai iš Vakarų šalių ambasadų.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad šimtai kraštutinių dešiniųjų organizacijų šalininkų tuo pat metu žygiavo Kyjivo centrinėmis gatvėmis ir bandė užkirsti kelią LGBTQ demonstracijai.
Pranešama, kad policija atskyrė abi demonstracijas.
15:422024 06 16
Zelenskis ragina surengti dar vieną viršūnių susitikimą po Ukrainos taikos konferencijos Šveicarijoje
Po dvi dienas Šveicarijoje vykusios Ukrainos aukščiausiojo lygio taikos konferencijos turėtų greitu metu būti surengtas antras susitikimas, sekmadienį, baigiantis renginiui, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasirengimas užtruktų tik kelis mėnesius, ne metus, sakė V. Zelenskis.
Dvi dienas trukusiame susitikime prabangiame Burgenštoko kalnų kurorte netoli Liucernos dalyvavo maždaug 100 šalių ir organizacijų atstovai.
Pasak V. Zelenskio, kai kurios šalys jau pareiškė norą surengti tokį aukščiausiojo lygio susitikimą.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad būtina Rusijos dalyvavimo sąlyga būtų Maskvos įsipareigojimas laikytis Jungtinių Tautų (JT) Chartijos.
Galutinėje viršūnių susitikimo deklaracijoje, kurią pasirašė 80 jame dalyvavusių šalių, nieko neužsimenama apie kitą tokio lygio konferenciją.
Šveicarijos prezidentė Viola Amherd pabrėžė, kad tai buvo pirmoji aukšto lygio diskusija dėl taikos proceso. Pasak jos, buvo sudarytos tam tikros esminės prielaidos keliui į karo Ukrainoje pabaigą. Tai, kad didžioji dauguma dalyvavusių valstybių pritarė Burgenštoke priimtam komunikatui, rodo, ko diplomatija gali pasiekti kantriu darbu, pridūrė V. Amherd.
Rusija nebuvo pakviesta į renginį ir nerodė jokio susidomėjimo jame dalyvauti. Šis aukščiausiojo lygio susitikimas taip pat buvo Vakarų bandymas įtraukti kitas Pietų Amerikos, Azijos ir Afrikos šalis į tarptautine teise grindžiamas taikos pastangas. Ukraina ragina siekti „teisingos ir ilgalaikės“ taikos.
15:172024 06 16
Zelenskio spaudos konferencija: apie Vakarų paramą, apie Kiniją ir apie Rusiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad šiuo metu jo šaliai siunčiamos Vakarų karinės pagalbos nepakanka, kad Kyjivas laimėtų karą prieš Rusiją.
„Pagalba yra. Yra rimtų pagalbos paketų. Ar to pakanka, kad laimėtume? Ne. Ar ji pavėluota? Taip“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams per spaudos konferenciją Šveicarijoje, surengtą pasibaigus svarbiam diplomatiniam viršūnių susitikimui dėl Kyjevo plano užbaigti konfliktą.
Kalbėdamas apie Kiniją, prezidentas pabrėžė, kad Kinija nėra Ukrainos priešas, nepaisant šios glaudžių ryšių su Rusija, ir paragino Pekiną rimtai įsitraukti į taikos pasiūlymų rengimą.
„Kinija galėtų mums padėti“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje. Kinija aukščiausiojo lygio susitikime dėl taikos Ukrainoje nedalyvavo.
Ukrainos prezidentas taip pat pabrėžė, kad Rusija yra „nepasirengusi“ derėtis dėl teisingos ir tvirtos taikos.
„Rusija taikos nenori, tai faktas“, – kalbėjo V. Zelenskis spaudos konferencijoje, surengtoje pasibaigus diplomatiniam viršūnių susitikimui Šveicarijoje.
„Rusija ir jos vadovai yra nepasirengę teisingai taikai – tai faktas“, – pridūrė jis.
Dešimtys šalių sekmadienį susitarė dėl „visų pusių“ dialogo ir pagarbos Ukrainos teritoriniam vientisumui kaip būdo užbaigti karą tarp Kyjivo ir Maskvos.
Didžioji dauguma iš daugiau kaip 90 šalių, dalyvavusių aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijoje, pritarė baigiamajam komunikatui, kuriame taip pat raginama grąžinti deportuotus ukrainiečių vaikus ir visiškai apsikeisti į nelaisvę paimtais kariais.
Tačiau dokumentui nepritarė kai kurios glaudžius ryšius su Rusija palaikančios šalys, pavyzdžiui, Indija, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
14:162024 06 16
Zelenskis teigia, kad Rusija „nepasirengusi“ deryboms dėl „teisingos taikos“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Rusija yra „nepasirengusi“ derėtis dėl teisingos ir tvirtos taikos.
„Rusija taikos nenori, tai faktas“, – V. Zelenskis kalbėjo spaudos konferencijoje, surengtoje pasibaigus diplomatiniam viršūnių susitikimui Šveicarijoje.
„Rusija ir jos vadovai yra nepasirengę teisingai taikai – tai faktas“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad derybas dėl taikos su Rusija pradėtų „rytoj“, jei jos kariai pasitrauktų iš Ukrainos.
„Rusija gali pradėti derybas su mumis rytoj, nieko nelaukdama, jei pasitrauks iš mūsų teisėtų teritorijų“, – tvirtino V. Zelenskis.
13:352024 06 16
Ukrainos taikos konferencijos deklaraciją priėmė 80 iš 93 dalyvavusių šalių
Sekmadienį Šveicarijoje pasibaigusio viršūnių susitikimo dėl taikos Ukrainoje komunikatą palaikė 80 iš 93 renginyje dalyvavusių valstybių.
Dokumentui nepritarė šešios Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybės: Brazilija, Meksika, Saudo Arabija, Pietų Afrika, Indija ir Indonezija.
Deklaracijos taip pat nepalaikė Armėnija, Bahreinas, Tailandas, Libija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kolumbija ir Vatikanas.
13:332024 06 16
Zelenskis: pirmasis taikos viršūnių susitikimas – didelė sėkmė Ukrainai, jau ruošiamasi antrajam
Spaudos konferencijoje, užbaigiančioje taikai Ukrainoje skirtą viršūnių susitikimą Šveicarijoje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šis susitikimas – didelė sėkmė Ukrainai, o priimtos deklaracijos turinys absoliučiai tenkina Kyjivą, skelbia BBC.
Ukrainos prezidento teigimu, visi viršūnių susitikimo dalyviai palaikė Ukrainos teritorinį vientisumą, ir ne viena valstybė jau sutarė lyderių patarėjų ir vyriausybių vadovų lygmeniu tęsti darbus siekiant tolesnių rezultatų.
V. Zelenskis taip pat anonsavo ir netrukus planuojamą antrąjį tokį viršūnių susitikimą – anot prezidento, jis bus rengiamas, kad bus paruošti išsamūs siūlymai taikai, o tai įvyks per artimiausius mėnesius, o ne metus.
Antrasis viršūnių susitikimas, anot V. Zelenskio, baigsis karo pabaiga.
Kaip skelbia „RBK-Ukraina“, prezidentas pažymėjo, kad Ukraina neturi laiko ilgai ieškoti būdų, kaip pasiekti taiką kare su Rusija – reikia veikti greitai.
„Neturime laiko ilgam darbui. Turime veikti greitai. Darbas turi trukti mėnesius, o ne metus. Kai bus parengtas taikos planas, bus apgalvoti visi žingsniai, atsivers kelias antrajam taikos viršūnių susitikimui, o tai reiškia ir karo pabaigai bei taikai“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Anot jo, jau yra šalių, kurios norėtų organizuoti tokį viršūnių susitikimą, ir Ukraina jau pradėjo šį klausimą aptarinėti: „Jau prasidėjo derybos. Esu tikras, kad pasirinkimas turės globalios įtakos“.
13:232024 06 16
Kremlius ragina Kyjivą „apmąstyti“ karių atitraukimo pasiūlymą
Kremlius sekmadienį pareiškė, kad Ukraina turėtų „apmąstyti“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino raginimą patraukti karius iš rytinių ir pietinių šalies dalių ir pradėti taikos derybas, nes jos karinė padėtis prastėja.
„Dabartinė padėties fronte dinamika aiškiai rodo, kad ukrainiečių padėtis toliau blogėja“, – tvirtino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Tikėtina, kad politikas, kuris savo šalies interesus kelia aukščiau už savus ir savo šeimininkų interesus, apmąstytų tokį pasiūlymą“, – sakė D. Peskovas.
V. Zelenskis ir kiti lyderiai atmetė V. Putino reikalavimą Ukrainai atitraukti karius iš šalies rytų ir pietų ir atsisakyti siekio tapti NATO nare mainais į tai, kad Maskva sustabdytų puolimą.
Pasak D. Peskovo, tai ne „ultimatumas“, bet „taikos iniciatyva, kuria atsižvelgiama į realią padėtį“.
V. Zelenskis yra tvirtinęs, kad pateiks taikos pasiūlymus, kai juos parems tarptautinė bendruomenė susitikime Biurgenštoke, Šveicarijoje, į kurį V. Putinas nebuvo pakviestas.
11:542024 06 16
Viršūnių susitikimas dėl taikos Ukrainoje: tikėtina, kad deklaraciją pasirašys ne visi dalyviai
Austrijos kancleris Karlas Nehammeris teigia, kad galutinę viršūnių susitikimo dėl taikos Ukrainoje deklaraciją gali pasirašyti ne visi Šveicarijoje vykstančio renginio dalyviai. Tačiau jis tikina, kad to priežastis yra pasirinktos formuluotės, o ne paramos nebuvimas.
Austrijos kancleris Karlas Nehammeris teigia, kad galutinę viršūnių susitikimo dėl taikos Ukrainoje deklaraciją gali pasirašyti ne visi Šveicarijoje vykstančio renginio dalyviai. Tačiau jis tikina, kad to priežastis yra pasirinktos formuluotės, o ne paramos nebuvimas.
K. Nehammeris sekmadienį pareiškė, kad, atmetus diplomatines rašybos subtilybes, pagrindinė bendra pozicija išlieka nepakitusi.
„Štai kodėl nejaučiu didelio nerimo, jei ne visi dabar pasirašys“, – sekmadienį prie Liucernos esančiame Biurgenštoko kurorte kalbėjo Austrijos kancleris.
Jis pridūrė, kad į klausimą dėl tolesnės konferencijos apimties atsakyti kol kas sudėtinga.
Pasak K. Nehammerio, prieš Rusijai sėdant prie derybų stalo, galima įsivaizduoti kitą konferenciją kitokiu formatu. „Iš tikrųjų reikia į tai žiūrėti kaip į procesą“, – sakė jis.
Planuota, kad dviejų dienų trukmės konferencija, kurioje dalyvauja 92 valstybės ir aštuonios tarptautinės organizacijos, turėtų pasibaigti popiet, paskelbiant galutinę deklaraciją.
Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, ši konferencija atvėrė kelią didelei pažangai.
D. Kuleba sakė, kad visos nedalyvavusios šalys taip pat žino apie susitikimo suteiktą postūmį. Pradėtas procesas yra labai sveikintinas, sakė jis: „Esame teisingame kelyje“.
11:302024 06 16
Rusija skelbia užėmusi kaimą pietų Ukrainoje
Rusija sekmadienį pareiškė, kad jos kariai užėmė kaimą pietų Ukrainoje ir toliau daro pažangą fronto linijoje prieš Ukrainos kariuomenę, kuriai trūksta karių ir amunicijos.
„Rytų pajėgų daliniai išlaisvino Zagrinės gyvenvietę Zaporižios srityje ir užėmė palankesnes pozicijas“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Rusijos kariuomenė jau kelis mėnesius stiprina pozicijas Ukrainoje, ypač rytuose, tačiau tikro proveržio nepasiekė.
Šią savaitę Rusija tvirtino užėmusi tris kaimus Ukrainos rytuose, pietryčiuose ir šiaurės rytuose.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę paskelbė, kad nuo metų pradžios jo kariai užėmė beveik 880 kvadratinių kilometrų teritoriją.
Gegužės 10 d. Rusija pradėjo puolimą Charkivo srityje ir perėmė kelias vietovių kontrolę. Jų veržimasi pristabdė Kyjivo atsiųstas pastiprinimas.
11:032024 06 16
Jeigu Rusija nesutiks su taikos sureguliavimo sąlygomis Ukrainoje, ji bus priversta pasiduoti
Jeigu Rusija nesutiks su taikos sureguliavimo sąlygomis Ukrainoje, ji bus priversta pasiduoti, Šveicarijoje, kur vyksta taikai Ukrainoje skirtas viršūnių susitikimas, pareiškė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, skelbia UNIAN.
Jeigu Rusija nesutiks su taikos sureguliavimo sąlygomis Ukrainoje, ji bus priversta pasiduoti, Šveicarijoje, kur vyksta taikai Ukrainoje skirtas viršūnių susitikimas, pareiškė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, skelbia UNIAN.
Anot Italijos vyriausybės vadovės, tarptautinė bendruomenė privalo suformuoti minimalias sąlygas, leidžiančias Rusijos ir Ukrainos kare pasiekti taiką.
„Ginti Ukrainą – ginti taisyklių sistemą (pasaulyje). Svarbu suvienyti visas jėgas Ukrainos gynybai. Jeigu Rusija su tokiomis sąlygomis nesutiks, mes priversime ją pasiduoti“, – pareiškė G. Meloni.
Italijos premjerė taip pat patikino Ukrainą, kad ji gali kliautis Italijos parama ir ateityje.
10:562024 06 16
Norvegija skiria 103 mln. JAV dolerių elektros tiekimui Ukrainoje užtikrinti
Norvegija sekmadienį pranešė, kad skirs Ukrainai 1,1 mlrd. kronų (103 mln. JAV dolerių) energetikos infrastruktūrai atstatyti ir užtikrinti elektros tiekimą šalyje iki kitos žiemos.
„Rusija vykdo masines sistemingas atakas, siekdama paralyžiuoti elektros energijos tinklą, tačiau ukrainiečiai dirba dieną ir naktį, kad išlaikytų gyventojams būtiną elektros energijos tiekimą“, – teigiama Norvegijos premjero Jono Gahro Store pareiškime.
Pasak vyriausybės, naujausi duomenys rodo, kad sunaikinta daugiau kaip 50 proc. Ukrainos elektros energijos gamybos pajėgumų.
„Palaikome glaudų dialogą su Ukraina dėl efektyviausio lėšų panaudojimo. Patys ukrainiečiai geriausiai žino, ko reikia“, – sakė J. Store.
Jis pridūrė, kad svarbu pradėti infrastruktūros tvarkymo darbus iki žiemos pradžios.
Norvegija teigė, kad jau nuspręsta, jog 120 mln. kronų bus skirta remonto darbams Charkivo srityje, kuri pastaruoju metu ypač smarkiai nukentėjo nuo Rusijos atakų.
J. Store’o pareiškime teigiama, kad saulės kolektoriai bus įrengti septyniuose Charkivo srities gimdymo skyriuose ir operacinėse. Norvegijos premjero pareiškimas buvo paskelbtas viršūnių susitikimo dėl taikos Ukrainoje, kuris šį savaitgalį vyksta Šveicarijoje, metu.
2022 m. Norvegija skyrė 2,1 mlrd. kronų finansavimą Ukrainos energetikos sektoriui, pernai – 1,9 mlrd. kronų.
Skandinavijos šalis įsipareigojo skirti 75 mlrd. kronų vertės karinę ir civilinę pagalbą Ukrainai penkerių metų laikotarpiui (nuo 2023 iki 2027 m.), kasmet finansavimą numatant pagal Ukrainos poreikius.
10:552024 06 16
Rusų pajėgos apšaudė kaimą Donecko srityje: sužeisti septyni žmonės, tarp jų – du vaikai
Rusijos pajėgos birželio 16 dieną apšaudė Ukrainos Kramatorsko rajono kaimą Novaja Poltavka. Buvo sužeisti septyni žmonės, tarp jų yra vaikų, skelbia „RBK-Ukraina“.
„Birželio 16 dieną Rusijos karinės pajėgos smogė Kramatorsko rajono kaimui Novaja Poltavka. (...) Į ligoninę išvežtos trys moterys ir vyras, jie patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų. Medikų rankose atsidūrė ir du vaikai – 4 ir 7 metų broliai, apšaudymo metu žaidę gyvenamojo namo kieme“, – skelbia vietos prokuratūra.
10:382024 06 16
Propagandistas Solovjovas prabilo apie rusų planus paskandinti Kyjivą
Rusijos Federacijos propagandistas Vladimiras Solovjovas vienoje iš pastarųjų savo laidų išreiškė nuostabą, kodėl rusai, esą, „taip saugo Kyjivą“, skelbia UNIAN.
Jo teigimu, vertėtų susprogdinti Kyjivo hidroelektrinės užtvanką ir Ukrainos sostinę paprasčiausiai paskandinti.
Okupuoto Mariupolio mero patarėjas Piotras Andriušenka pasidalino Rusijos propagandisto laidos ištrauka ir pažymėjo, kad rusai jau nebebando slėptis po savo aptakiais pareiškimais ir atvirai propaguoja genocido idėją.
„Jūs jau man atleiskite, bet aš realiai nesuprantu, kodėl iki dabar dar stovi Kyjivo užtvanka. Manau, kad reikia pagaliau pareiti į žiauriausios įmanomos bausmės lygį. Žiūrėkite, jie čia bando „lyginti su žeme“ mūsų Belgorodą, o mes kažkodėl „bandome išsaugoti Kyjivą“, – plūdosi V. Solovjovas.
Nors skandalingą raginimą laidoje gana neigiamai įvertino vienas iš jos svečių, Kremliaus ruporo tai nesustabdė ir jis toliau kalbėjo apie kažkokį nereikalingą rusų „geranoriškumą“.
Kaip priežastį, kodėl vertėtų užtvindyti Kyjivą, V. Solovjovas pateikė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo Kyrylo Budanovo žodžius apie neteisėto Krymo tilto likimą.
Kaip priežastį, kodėl vertėtų užtvindyti Kyjivą, V. Solovjovas pateikė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo Kyrylo Budanovo žodžius apie neteisėto Krymo tilto likimą.
P. Andriušenka atkreipė dėmesį į faktą, kad tokie V. Solovjovo žodžiai nuskambėjo tebevykstant Ukrainos taikos viršūnių susitikimui Šveicarijoje, ir neseniai Vladimiro Putino išsakytų žodžių dėl tariamų taikos derybų fone.
„Puiki proga viršūnių susitikimo dalyviams ir sąjungininkams sutikti su Ukrainos siūlymais. Kita vertus, jie jau net nebesislapsto, kokia ten „denacifikacija ir demilitarizacija“. Tiesiog išnaikinti ukrainiečius – juk tai tiesioginio genocido skatinimas. Mes tai ir taip žinojome, bet prireikė daugiau nei dviejų metų ir daugiau nei pusės milijono rusų, kad jie patys nebesislapstytų“, – paaiškino Mariupolio mero patarėjas.
09:472024 06 16
Kuleba: Ukrainos taikos viršūnių susitikimo deklaracija parengta
Kaip skelbia „RBK-Ukraina“, remdamasis Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos pareiškimais žiniasklaidai, Šveicarijoje vykstančio Ukrainos taikos viršūnių susitikimo deklaracija jau parengta, o prie jos šalys galės prisijungti ir viršūnių susitikimui pasibaigus.
„Šiuo metu tekstas jau parengtas, o viršūnių susitikimo pabaigoje prezidentai praneš apie rezoliucijos turinį. Prie jos galės prisijungti kitos šalys net ir viršūnių susitikimui pasibaigus“, – teigia Ukrainos diplomatijos vadovas.
D. Kuleba pažymėjo, kad keletas šalių, kurių atstovai viršūnių susitikime nedalyvavo, šiuo metu atlieka teksto analizę ir planuoja prie jo prisijungti.
„Tekstas subalansuotas, visos mūsų principinės pozicijos, kurių norėjo Ukraina, atspindėtos“, – pridūrė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas.
D. Kuleba taip pat pažymėjo, kad viršūnių susitikime jokie alternatyvūs „taikos planai“ svarstomi nebuvo, ir pridūrė, kad neišvengiamai ateis laikas, kai teks kalbėtis su Rusija, bet tai negalės būti „ultimatumų kalba“.
08:402024 06 16
Trumpas sureagavo į Ukrainos taikos konferenciją Šveicarijoje: Zelenskis – geriausias pardavėjas iš visų politikų
Perrinkimo lapkritį vyksiančiuose Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose besitikintis respublikonas Donaldas Trumpas sureagavo į Šveicarijoje vykstančio taikai Ukrainoje skirto viršūnių susitikimo pirmosios dienos išvadas. Kaip rašo „RBK-Ukraina“, buvęs Amerikos prezidentas aršiai sukritikavo paramos Ukrainai mastą ir pagrasino finansinę paramą karo su Rusija alinamai šaliai nutraukti.
Tokią mintį D. Trumpas išsakė rinkimų kampanijos renginyje „Turning Point USA“ Detroite.
Skandalingais pareiškimais garsėjantis politikas pareiškė esąs nepatenkintas Jungtinių Valstijų parama Ukrainai, nes Ukrainos „prašymai niekada nesibaigia“.
„Manau, kad Zelenskis galimai yra geriausias pardavėjas iš visų kada nors gyvenusių politikų. Kiekvieną kartą, kai atvyksta į mūsų šalį, išvažiuoja su 60 mlrd. dolerių... Ką tik, prieš keturias dienas, išvažiavo atgal su 60 mlrd. dolerių. Tik grįžo ir vėl sako, kad jam reikia dar 60 mlrd. dolerių. Tai niekada nesibaigia. Aš šią problemą išspręsiu dar prieš įkeldamas koją į Baltuosius rūmus“, – kalbėjo D. Trumpas.
Nepaisant to, D. Trumpas patikino Ukrainos prezidentui jaučiantis simpatiją – dėl to, kaip jis elgėsi per 2019 metais kilusį skandalą. Tada V. Zelenskis nepasidavė D. Trumpo grasinimams.
08:392024 06 16
Žiniasklaida: per Ukrainos dronų ataką žuvo rusų žurnalistas
Per dronų ataką rytinėje Ukrainoje žuvo rusų žurnalistas, sekmadienį pranešė naujienų organizacija, kurioje jis dirbo. Tai jau antra Rusijos žurnalistų mirtis Ukrainoje pastaruoju metu – prieš porą dienų netoli fronto linijos žuvo valstybinės televizijos korespondentas.
Per dronų ataką rytinėje Ukrainoje žuvo rusų žurnalistas, sekmadienį pranešė naujienų organizacija, kurioje jis dirbo. Tai jau antra Rusijos žurnalistų mirtis Ukrainoje pastaruoju metu – prieš porą dienų netoli fronto linijos žuvo valstybinės televizijos korespondentas.
„Mūsų korespondentas Nikita Tsitsagis žuvo per Ukrainos kariuomenės dronų ataką“, – kanale „Telegram“ paskelbė „News.Ru“.
Pasak agentūros, išpuolis surengtas prie Šv. Mikalojaus vienuolyno, esančio netoli Vuhledaro miesto, kuriame pastaruosius tris mėnesius vyko įnirtingi mūšiai.
Ketvirtadienį per Ukrainos drono ataką Golmivske, Rusijos kontroliuojamame kaime netoli fronto linijos Donecko srityje, žuvo Rusijos valstybinės televizijos žurnalistas, dar vienas buvo sužeistas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Ukrainą tyčiniu taikymusi į žurnalistus.
Prezidentas Vladimiras Putinas šį mėnesį teigė, kad nuo konflikto Ukrainoje pradžios žuvo „mažiausiai 30“ Rusijos žurnalistų. AFP neturėjo galimybės patikrinti šio teiginio.
07:112024 06 16
Trys Donecko srities gyventojai žuvo per Rusijos kariuomenės atakas
Per Rusijos išpuolius pastarąją parą žuvo trys Donecko srities gyventojai, dar penki patyrė sužalojimų, pranešė srities karinės administracijos vadovas.
„Birželio 15 d. rusai Ulaklyje nužudė tris Donecko srities gyventojus. Dar penki žmonės srityje buvo sužeisti“, – „Telegram“ kanale pranešė Vadymas Filaškinas.
Pasak pareigūno, nuo invazijos į šalį Rusijos kariuomenė Donecko srityje nužudė 1 999 civilius, dar 5 029 sužeidė. Į šiuos skaičius neįeina aukos Mariupolyje ir Volnovachoje.
05:552024 06 16
Rusijos kariuomenė Ukrainoje per pastarąją parą neteko dar 1 160 karių
Rusijos kariuomenės koviniai nuostoliai Ukrainoje nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų birželio 16 d. pasiekė 525 150 karių, įskaitant dar 1 160, kurie žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainos gynybos pajėgos taip pat sunaikino 7 956 priešo tankus (+0 per pastarąją parą), 15 269 šarvuotas kovos mašinas (+6), 13 913 artilerijos sistemas (+58), 1 104 daugkartinio paleidimo raketų įrenginius (+1), 853 oro gynybos sistemas (+0) ir 2 296 sparnuotąsias raketas (+7). Per pastarąją parą Rusijos kariuomenė taip pat neteko 359 karinių orlaivių (+0), 326 sraigtasparnių (+0), 11 159 bepiločių orlaivių (+11), 28 karo laivų / katerių (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 18 967 motorinių transporto priemonių (+56) ir 2 325 specialiosios įrangos vienetų (+3).
Informacija apie priešo nuostolius atnaujinama.
Kaip pranešė „Ukrinform“, per praėjusią parą Rusijos karinės pajėgos surengė per 400 atakų prieš septynias gyvenvietes Zaporižios srityje. Apie sužeistuosius nepranešama, nukentėjo gyvenamieji pastatai.
Pernakt apšaudytas ir Nikopolio miestas Dnipropetrovsko srityje. Pasak srities karinės administracijos, priešas naudojo sunkiąją artileriją ir dronus kamikadzes. Pranešta, kad nukentėjo dešimt gyvenamųjų namų ir keturi ūkiniai pastatai, buvo pažeisti dujotiekiai ir elektros linijos.
05:362024 06 16
Italijos premjerė įvardijo šalis, suteiksiančias 50 mlrd. dolerių paskolą Ukrainai
Italijos premjerė Giorgia Meloni pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys šiuo metu tiesiogiai nedalyvaus Didžiojo septyneto (G7) plane suteikti Ukrainai 50 mlrd. JAV dolerių paskolą iš pajamų, gautų už įšaldytas Rusijos lėšas.
„Apie 50 mlrd. paskolą jau paskelbė (ir suteiks) Jungtinės Valstijos, taip pat Kanada, Jungtinė Karalystė ir tikriausiai Japonija, kiek jai leidžia jos konstituciniai apribojimai“, – teigė G. Meloni, kurią cituoja „Reuters“.
Pasak jos, ES valstybės šiuo metu procese nedalyvauja.
Kaip pranešta anksčiau, Rusijai po įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. įvestos sankcijos lėmė tai, kad buvo įšaldytas beveik 260 mlrd. eurų (278 mlrd. JAV dolerių) siekiantis Rusijos turtas, pavyzdžiui, centrinių bankų atsargos.
Apie 190 mlrd. eurų iš šių lėšų laikoma Belgijoje įsikūrusiame centriniame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“, todėl ES atitenka pagrindinis vaidmuo plane kaip panaudoti šį turtą. Jungtinėse Valstijose tokio turto yra apie 5 mlrd. dolerių.
G7 susitarė panaudoti įšaldytą Rusijos turtą ir surinkti 50 mlrd. dolerių Ukrainai iki 2024 m. pabaigos. Šią paskolą teikia JAV, tačiau ją gali papildyti ES pinigai arba šalių įnašai.
Paskola bus grąžinta iš Europos Sąjungoje įšaldyto Rusijos turto gaunamų pajamų.
20:082024 06 15
Italija paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą Ukrainai
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani sakė, kad jo šalis yra pasirengusi nusiųsti Ukrainai naują karinės pagalbos paketą. Jis tai pasakė taikos susitikime.
Diplomatas Ukrainos prezidentą pakvietė į Italiją ir patikino, kad Ukraina visada gali pasikliauti jo valstybe. Kartu ministras kritikavo Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino veiksmus Kyjivo atžvilgiu.
Savo ruožtu Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė, kad ES šalys nemokės lėšų pagal įšaldyto Rusijos turto panaudojimo mechanizmą. Tai ji pareiškė spaudos konferencijoje po G7 viršūnių susitikimą Italijoje birželio 15 d.
19:252024 06 15
Generalinis štabas apie situaciją fronte: trečdalis Rusijos puolimų Pokrovskio kryptimi
Rusija ir toliau naudoja bepiločius orlaivius ir atakuoja keliomis kryptimis, aktyviausiai Pokrovskio kryptimi.
Tai pranešė „RBC-Ukraine“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Generalinio štabo duomenimis, per pastarąją parą trečdalis Rusijos puolimų įvyko Pokrovskio kryptimi. Ten Ukrainos gynėjai tvirtai laikosi linijos.
Dabar bendras priešo atakų skaičius siekia 74.
18:282024 06 15
Šveicarijos prezidentė: siekiame sukurti teisingos ir ilgalaikės taikos pagrindą
Viršūnių susitikime Burgenstoke nebus pasiektas galutinis susitarimas dėl karo Ukrainoje užbaigimo, tačiau siekiama sukurti teisingos ir ilgalaikės taikos pagrindą.
Tai pabrėžė Šveicarijos prezidentė Viola Amherd atidarydama pirmąjį taikos viršūnių susitikimą Burgenstoke, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Žinoma, suvokiame, kad mūsų laukia ilgas kelias, nėra iliuzijų, kad šiame viršūnių susitikime pasieksime galutinį supratimą. Tačiau galime prie jo priartėti. Mūsų tikslas – pradėti plačiai remiamą procesą, kuriame dalyviai iš visų pasaulio kampelių gali aptarti savo idėjas ir pasidalinti savo požiūriais“, – sakė Šveicarijos prezidentė.
Ji pabrėžė, kad visi viršūnių susitikimo dalyviai „gerai supranta, kad taika be Rusijos neįmanoma“, todėl ilgalaikis sprendimas turėtų apimti abi puses. Jos teigimu, tarptautinė bendruomenė gali padėti atverti kelią ilgalaikiams sprendimams.
17:412024 06 15
Zelenskis pareiškė, kad pateiks Maskvai pasiūlymą dėl karo užbaigimo, kai tam pritars tarptautinė bendruomenė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad pateiks Maskvai pasiūlymą dėl karo užbaigimo, kai tam pritars tarptautinė bendruomenė.
Jis tai padaryti įsipareigojo Šveicarijoje, sakydamas kalbą inauguraciniame viršūnių susitikime dėl taikos savo šalyje, kuriame dalyvavo daugiau nei 90 valstybių, tačiau ne Rusija.
Zelenskis forume sakė tikintis, kad viršūnių susitikimas padės „teisingam“ ir „tvariam“ susitarimui su Rusija.
„Turime kartu nuspręsti, ką teisinga taika reiškia pasauliui ir kaip ji gali būti pasiekta ilgalaikiu būdu“, – sakė jis.
„Tuomet apie tai bus pranešta Rusijos atstovams, kad antrajame taikos viršūnių susitikime galėtume nustatyti tikrąją karo pabaigą“, – pridūrė jis.
Zelenskis neatskleidė, ar yra pasirengęs tiesiogiai vesti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Viršūnių susitikimo išvakarėse V. Putinas išdėstė savo sąlygas konfliktui užbaigti.
Jis paragino Ukrainą išvesti savo karius iš šalies pietų ir rytų ir atsisakyti ambicijų prisijungti prie NATO karinio aljanso. Zelenskis greitai atmetė šias sąlygas.
„Jis ragina ne rengti derybas, o pasiduoti“, – šeštadienį vykusiame viršūnių susitikime Putino reikalavimus pakomentavo JAV viceprezidentė Kamala Harris.
16:402024 06 15
Zelenskis Pasauliniame taikos viršūnių susitikime padėkojo ekumeniniam patriarchui Baltramiejui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Pasaulinio taikos viršūnių susitikimo kuluaruose susitiko su ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi ir padėkojo jam už paramą sugrąžinant ukrainiečių vaikus ir keičiantis karo belaisviais.
Ukrainos lyderis tai pasakė žinučių siuntimo programėlėje „Telegram“ paskelbtame įraše, praneša „Ukrinform“.
„Susitikau su Jo Šventenybe ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi. Dėkoju už humanitarinę paramą Ukrainai, ypač Ukrainos vaikų grąžinimo ir kalinių keitimo klausimais. Dėkoju už maldas už taiką ir pagalbą ukrainiečiams, kurie nukentėjo nuo Rusijos agresijos. Tai mums labai svarbu“, – sakė Zelenskis.
15:402024 06 15
Ukrainos kariuomenė išvijo užpuolikus iš Serebrjansko miško teritorijos netoli Kreminos
Ukrainos kariuomenė išvijo užpuolikus iš Serebrjansko miško teritorijos netoli Kreminos.
Severodonecko rajono karinės administracijos vadovas Romanas Vlasenko tai pareiškė per „Telegram“, praneša „Ukrinform“.
„Ryte analitikai pranešė, kad priešas traukėsi Serebrjanskio girioje ir Kliščijivkoje, tačiau pažengė pirmyn ties Kalynivka, Novopokrovske ir Jasnobrodivka. Vėliau Azovo brigados vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras patvirtino, kad Ukrainos gynėjai išvijo okupantus iš Serebrjansko miško“, – rašoma pranešime.
Kaip pranešama, Pokrovsko kryptimi vis dar tęsiasi devyni mūšiai.
15:402024 06 15
Jermakas: Zelenskio pasiūlyta taikos formulė turi tapti pagrindu karo užbaigimui
rezidento Zelenskio pasiūlyta taikos formulė turėtų tapti pagrindu Rusijos pradėto karo užbaigimui. Tačiau Ukraina yra atvira bet kokioms kitoms idėjoms ir pasiūlymams, jeigu tik jie gerbia Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą.
Taip paaiškino Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas Ukrainos televizijos eteryje prieš taikos viršūnių susitikimą Šveicarijoje, praneša „Ukrinform“.
„Manome, kad yra visiškai teisinga, kad mūsų Ukrainos prezidento pasiūlyta taikos formulė būtų pagrindas, nes karas ir agresija prieš Ukrainą tęsiasi. Visiškai teisinga tai pripažinti. Mes visada pabrėžiame ir kalbame apie tai ir savo poziciją, kuri yra labai aiški: esame atviri bet kokiems pasiūlymams ir idėjoms iš visų šalių, kurios gerbia mūsų nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą“, – sakė jis.
Anot jo, Ukrainai svarbu, kad Taikos viršūnių susitikime būtų parengtas bendras planas, kuriam pritartų dauguma šalių.
A. Jermakas taip pat sakė, kad jokie alternatyvūs planai „nėra geri“. „Nes, vėlgi, vyksta karas ir agresija prieš Ukrainą. Nesuprantu, kaip kas nors gali kalbėti apie ką nors mūsų nepaklausęs ir neatsižvelgęs į mūsų poziciją. Manau, tai neįmanoma ir neperspektyvu", – aiškino jis.
15:342024 06 15
JAV paskelbė apie 1,5 mlrd. dolerių pagalbos paketą Ukrainai
Nors Kyjivas galėjo būti nusivylęs JAV prezidento nedalyvavimu šiandieniniame taikos viršūnių susitikime, viceprezidentės Kamalos Harris pranešimas gali išsklaidyti bet kokias abejones.
Ji paskelbė apie daugiau nei 1,5 mlrd. dolerių pagalbos paketą, skirtą įskaitant Ukrainos energetikos sektoriui ir humanitarines krizes, kilusias dėl Rusijos invazijos.
Į finansavimą įeina:
500 mln. dolerių pagalba energetikai;
324 mln. dolerių avariniam energetikos infrastruktūros remontui;
379 mln. dolerių pabėgėliams ir kitiems karo paveiktiems žmonėms. Pavyzdžiui, maistui, sveikatos paslaugoms, vandeniui ir sanitarinėms paslaugoms.
15:202024 06 15
Scholzo teigimu, Vokietija neblokuoja naujo sankcijų Rusijai paketo
Naujojo sankcijų Rusijai paketo Vokietija neblokuoja, o diskusijos dėl jo detalių tebevyksta.
Taip teigė kancleris Olafas Scholzas, davęs interviu „Politico“.
Europos valstybės šiuo metu derasi dėl naujo sankcijų Rusijai paketo, kuris apimtų draudimą ES šalims reeksportuoti rusiškas suskystintas dujas per Europos terminalus, tačiau Berlynas dar neuždegė žalios šviesos šiam tikslui.
O. Scholzo teigimu, šis sankcijų paketas „nėra užblokuotas“, o šalys vis dar „aptaria detales“.
„Kalbama apie tai, kaip galime užtikrinti, kad Vokietijos ekonomika galėtų vykdyti savo veiklą ir tuo pat metu užtikrinti, kad prekės, pristatytos kur nors Pietų Amerikoje, kokioje nors Azijos šalyje ar Afrikoje, nepatektų į Rusiją aplinkkeliu, kur jų neturėtų būti“, – aiškino O. Scholzas.
Jo nuomone, netrukus įvyks naujo sankcijų Rusijai paketo patvirtinimas.
„Aš manau, kad tai įvyks greitai. Tai praktinis, o ne esminis klausimas“, – sakė O. Scholzas.
Vokietijos vadovas taip pat atmetė Vokietijos palyginimą su Vengrija – Budapeštas anksčiau dažnai blokuodavo siūlomus blokuoti sankcijų paketus.
„Tai visiška nesąmonė. Mes norime rasti sprendimą“, – sakė jis.
15:092024 06 15
Trys žmonės žuvo per kasetinių šaudmenų ataką kaime
Kol Šveicarijoje vyksta taikos viršūnių susitikimas, Ukrainoje tęsiasi Rusijos apšaudymai.
Dar trys žmonės žuvo per išpuolį Ulaklio kaime rytinėje Donecko srityje, pranešė vietos gubernatorius.
Vadymas Filaškinas apkaltino Rusiją kasetinių šaudmenų naudojimu, pridūrė, kad penki žmonės buvo sužeisti.
A. Filaškinas sakė, kad apgadinti administraciniai pastatai, namas, parduotuvė ir aštuoni automobiliai.
„Sky News“ negali savarankiškai patikrinti šių mūšio lauko ataskaitų.
14:412024 06 15
Harris: parama Ukrainai atitinka JAV nacionalinius interesus
Stipri parama Ukrainai kovojant su Rusijos agresija atitinka JAV nacionalinius interesus.
Tai sakė JAV viceprezidentė Kamala Harris, kalbėjusi prieš susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu viršūnių susitikime dėl taikos Ukrainoje, vyksiančiame Šveicarijoje.
„Prezidento Bideno ir mano parama Ukrainos žmonėms yra nepajudinama. Mes remiame Ukrainą ne iš gailesčio, o todėl, kad Ukrainos žmonės ir jų ateitis yra mūsų strateginiai interesai", - sakė K. Harris.
Ji pabrėžė, kad JAV yra suinteresuotos laikytis tarptautinių taisyklių ir normų, tokių kaip suverenitetas ir teritorinis vientisumas, taip pat tarptautinės sistemos, „kurią padėjome sukurti po Antrojo pasaulinio karo“.
„Jungtinės Valstijos yra suinteresuotos ginti demokratines vertybes ir pasipriešinti diktatoriams. Mes suinteresuoti remti savo draugus, tokius kaip Ukraina“, – sakė viceprezidentė.
K. Harris pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra „atsparios ir veiksmingos kovos pajėgos, kurios daro ir toliau darys įspūdį pasauliui“.
„Šis karas Putinui tebėra visiška nesėkmė“, – pabrėžė ji.
Šeštadienio popietę Šveicarijoje buvo pradėtas inauguracinis viršūnių susitikimas dėl taikos Ukrainoje, kuriame dalyvavo 100 delegacijų iš 92 šalių ir aštuonių tarptautinių organizacijų.
14:402024 06 15
Italijos ministrė pirmininkė Putino reikalavimą dėl Ukrainos pavadino propaganda
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni šeštadienį sukritikavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimą, kad Ukraina iš esmės pasiduotų prieš rengiant bet kokias taikos derybas, pavadindama tai „propaganda“.
„Man toks derybinis pasiūlymas – pasakyti Ukrainai, kad ji turi pasitraukti iš Ukrainos – neatrodo itin veiksmingas“, – sakė ji baigiantis G7 viršūnių susitikimui Italijoje, kai tuo tarpu Šveicarijoje prasidėjo tarptautinė konferencija dėl konflikto užbaigimo.
„Tai atrodo labiau kaip propagandinė iniciatyva... sukurti naratyvą, kuriuo norima pateikti priešingą informaciją apie tai, kur slypi atsakomybė už konfliktą.
Putinas, kuris nebuvo pakviestas į susitikimą, penktadienį sukritikavo konferenciją ir pareikalavo, kad Kyjivas pasiduotų prieš svarstant bet kokias faktines taikos derybas.
G. Meloni šeštadienį į derybas atsiuntė savo užsienio reikalų ministrą Antonio Tajani, o sekmadienį ji turi dalyvauti pati.
Ketvirtadienį ir penktadienį Apulijoje vykusiame G7 viršūnių susitikime JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Kanados ir Italijos vadovai susitarė dėl naujos 50 mlrd. JAV dolerių paskolos Ukrainai, šitaip norėdami įrodyti, jog ketina teikti ilgalaikę paramą.
G. Meloni šeštadienį sakė, kad prie paskolos prisidės JAV, Kanada, Didžioji Britanija ir „tikriausiai“ Japonija, bet ne Europos Sąjungos šalys.
14:152024 06 15
„Ukrinform“: nuo dienos pradžios Ukrainos fronto linijose įvyko 60 kovinių susidūrimų
Nuo dienos pradžios Ukrainos fronto linijose įvyko 60 kovinių veiksmų, o Pokrovsko sektoriuje vyksta devyni mūšiai.
Pasak „Ukrinform“, tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas birželio 15 d., šeštadienį, 16 val.,
„Nuo dienos pradžios Rusijos ir Ukrainos karo fronto linijose įvyko 60 kovinių susidūrimų. Mūsų gynėjai atremia priešo atakas, laiko gynybos linijas ir griauna Rusijos agresoriaus planus. Okupantai ir toliau daro spaudimą daugiausia Pokrovsko sektoriuje“, – sakoma pranešime.
Generalinio štabo teigimu, agresorius atakų skaičių Charkivo sektoriuje šiandien padidino iki penkių. Kovos tęsiasi Vovchansko srityje. Rusijos kariai pradėjo išpuolius prieš šį sektorių iš Rusijos Belgorodo srities teritorijos.
Kramatorsko sektoriuje bendras priešo bandymų veržtis į priekį skaičius išaugo iki trijų, o aktyvūs karo veiksmai nevyksta.
Pokrovsko sektoriuje Novooleksandrivkos, Kalynovės ir Novoselivka Peršos srityse tęsiasi devyni koviniai susirėmimai. Šiandien priešas 24 kartus bandė padidinti spaudimą šioje vietovėje, padedamas orlaivių, ypač lėktuvais bombarduodamas Novohrodivkos, Oleksandropilio, Mirnės, Želanos, Jevhenivkos, Novoselivka Peršos ir Karlivkos rajonus. Šis sektorius išlieka karščiausias visoje fronto linijoje.
13:582024 06 15
Šveicarijos prezidentė: pasaulis turi parengti dirvą Ukrainos ir Rusijos taikos deryboms
Karas pamažu persikelia už Ukrainos sienų, todėl kuo greičiau pasiekti teisingą taiką Ukrainoje ir grįžti prie tarptautinės teisės yra visų interesas.
Tai, pasak „Ukrinform“ korespondento, Šveicarijos prezidentė Viola Amherd pareiškė prieš prasidedant taikos aukščiausiojo lygio susitikimui.
„Padėtis pasaulyje sudėtinga, karas peržengia Ukrainos ribas“, – sakė V. Amherd, pridurdama, kad Šveicarija pasisako už taiką ir dialogą.
Pasaulio tvarka turėtų būti kuriama ant JT Chartijos pamatų, o Rusijos invazija į Ukrainą ją „giliai pažeidė“, sakė politikė. Ji pažymėjo, kad žmonės okupuotose teritorijose labai kenčia jau beveik dvejus su puse metų, tačiau tarptautinės teisės pažeidimai kenkia ne tik jiems.
„Jei norime įkvėpti taikos procesą, Rusija turi kada nors prie jo prisijungti. Tai aišku visiems. Mes, kaip tarptautinė bendruomenė, galime prisidėti prie to, kad būtų parengta dirva taikos deryboms tarp dviejų kariaujančių pusių. Tam ir esame čia“, – sakė V. Amherd.
Ji priminė, kad taikos konferencijoje dalyvauja 92 šalių ir 8 tarptautinių organizacijų atstovai. Pasak jos, svarbu, kad prie aukščiausiojo lygio susitikimo prisijungtų ne tik Europa, kuriai susitikime yra plačiai atstovaujama, bet ir kiti regionai.
„Tikslas aiškus: norime pradėti teisingos taikos Ukrainoje, grindžiamos tarptautine teise ir JT Chartija, siekimo procesą“, – sakė Šveicarijos prezidentė.
13:292024 06 15
TATENA vadovas pareiškė nedalyvausiantis Ukrainos taikos viršūnių susitikime
Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi tiesiogiai nedalyvaus pirmajame Taikos viršūnių susitikime, kuris šeštadienį prasideda Burgenštoke (Šveicarija), nes nenori maišyti politinių aspektų su techniniu JT branduolinės priežiūros institucijos darbu.
R. M. Grossi tai sakė interviu agentūrai „Ukrinform“.
„Ne, aš tiesiogiai nedalyvausiu“, – sakė R. M. Grossi. Jis paaiškino, kad sprendimas nedalyvauti susitikime buvo TATENA noras „nemaišyti politinių sumetimų su mūsų techniniu darbu“.
Kartu jis pridūrė, kad rengiant susitikimą jis „palaikė ryšį“ su Ukrainos energetikos ministru Germanu Galuščenka ir šią savaitę susitiko su Šveicarijos užsienio reikalų ministru Ignazio Cassisu.
„Šveicarijos užsienio reikalų ministrui išreiškiau lūkestį, kad bus aptartas agentūros vaidmuo ir kad bus remiama jos nepriklausomo techninio darbo svarba ir stiprinimas“, – sakė R. M. Grossi.
Pirmasis Taikos aukščiausiojo lygio susitikimas oficialiai prasidės šeštadienio popietę Šveicarijos Burgenštoko kurorte, jame dalyvaus 100 delegacijų – iš 92 šalių ir 8 tarptautinių organizacijų. Kelios delegacijos atvyko diena anksčiau. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis irgi atvyko penktadienio vakarą.
Visas dalyvių sąrašas buvo paskelbtas tik susitikimo išvakarėse. Kai kurios šalys, kurios dar nebuvo priėmusios sprendimo, tai padarė paskutinę minutę. Ypač daug neaiškumų kilo dėl Brazilijos, PAR, Indonezijos, JAE, Indijos ir Turkijos atstovų dalyvavimo. Galiausiai pirmosios keturios šalys nusprendė siųsti savo atstovus pasiuntinių lygiu, o Naujasis Delis ir Ankara nusprendė siųsti savo užsienio reikalų ministrus.
Iš 92 šalių 57 šalims atstovauja valstybių ir vyriausybių vadovai, 29 – užsienio reikalų ministrai, o 6 – pasiuntiniai. Tai galima laikyti sėkme, turint omenyje dideles Maskvos pastangas užkirsti kelią konferencijai įvykti.
13:092024 06 15
Pirmosios sviedinių siuntos pagal Čekijos iniciatyvą jau keliauja į Ukrainą, teigia ministras
Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky pareiškė, kad pirmosios siuntos, įsigytos pagal Čekijos iniciatyvą padidinti šaudmenų tiekimą Ukrainai, jau atkeliavo ir bus gabenamos toliau. Tai jis sakė interviu Laisvosios Europos radijui.
Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky pareiškė, kad pirmosios siuntos, įsigytos pagal Čekijos iniciatyvą padidinti šaudmenų tiekimą Ukrainai, jau atkeliavo ir bus gabenamos toliau. Tai jis sakė interviu Laisvosios Europos radijui.
„Šiais metais galėsime įsigyti ir nuolat tiekti gana daug šaudmenų“, – sakė J. Lipavsky.
Jis nepatikslino, kada bus vykdomi pristatymai, tačiau sakė, kad Čekija įvairiais kanalais „iki šiol perdavė Ukrainai daugiau nei milijoną sviedinių“.
Ministras teigė, kad iš viso iniciatyvoje įsipareigojo dalyvauti 20 šalių, įskaitant penkias šalis, kurios jau skyrė pinigų tik pirkiniams finansuoti. Jis sakė, kad šiuo metu sandoriai baigiami Vokietijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Portugalijoje ir Kanadoje – penkiose šalyse, kurios sutiko finansuoti pirkimus.
Paklaustas apie kai kurių šalių finansines problemas, J. Lipavsky sakė, kad tikisi „pereiti nuo pažadų ir pritarimo“ prie sandorių pasirašymo ir finansavimo.
„Žinome, kad Ukrainai reikia daug didelio kalibro amunicijos, ir tai yra... didelė galimybė, – sakė jis. – Taigi tikimės [sudaryti] daugiau sandorių“.
„Ukrinform“ primena, kad Čekija jau kelis mėnesius dirba prie plano įsigyti artilerijos sviedinių iš ES nepriklausančių šalių ir tiekti juos Ukrainai.
10:582024 06 15
JAV: Ukrainai bus skirta daugiau nei 1,5 mlrd. dolerių
JAV viceprezidentė Kamala Harris šeštadienį paskelbė, kad prieš Rusiją kovojančiai Ukrainai bus skirta daugiau kaip 1,5 mlrd. dolerių naujos pagalbos, daugiausia energetikos sektoriui ir humanitarinei pagalbai.
K. Harris, dalyvaujanti dviejų dienų taikos aukščiausiojo lygio susitikime prabangiame Šveicarijos Burgenštoko kalnų kurorte, sakė, kad į šią pagalbą įeina 500 mln. dolerių naujas finansavimas energetinei paramai ir dar 324-ių mln. dolerių, apie kuriuos buvo paskelbta anksčiau, nukreipimas skubiam finansavimui energetikos srityje.
10:562024 06 15
Šveicarijoje suimtas Ukrainoje prie rusus kovojęs savanoris
Šveicarijos pilietis Jona Neidhartas, dvejus metus kovojęs Ukrainos pusėje prieš Rusijos okupantus, buvo suimtas Berne, pranešė Laisvosios Europos radijas, remdamasis Šveicarijos naujienų portalu „Blick“.
J. Neidhartas birželio 14 dieną savanoriškai pasidavė Šveicarijos policijai, norėdamas atkreipti dėmesį į Ukrainą per birželio 15 dieną Šveicarijoje prasidėjusį Taikos viršūnių susitikimą.
Pasak J. Neidharto, į viršūnių susitikimą nereikia žiūrėti rimtai, tačiau Ukrainai turėtų būti suteikta galimybė laimėti karą.
„Visi, kurie iš tikrųjų nori padėti Ukrainai, turi sudaryti sąlygas jai kariniu būdu nugalėti rusus. Pirmiausia reikia palaužti rusus, o tik po to derėtis su jais, o ne atvirkščiai“, – sakė jis.
J. Neidhartas kritikavo savo šalies vyriausybę dėl itin ribotos pagalbos Ukrainai.
Pagal Šveicarijos įstatymus jam gresia iki trejų metų kalėjimo už tarnybą svetimoje kariuomenėje.
Prasidėjus plataus masto Rusijos karui prieš Ukrainą, Ciuricho gyventojas įstojo į Tarptautinį Ukrainos gynybos legioną ir dalyvavo kovinėse operacijose Donbase ir Charkivo srityje, taip pat kontrpuolime ir Ukrainos žemių išvadavime.
J. Neidhartas yra vienintelis viešai deklaravęs savo tarnybą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Ukrainos pusėje kovoja dar keliolika šveicarų savanorių.
1/24
Karas Ukrainoje
Nuotraukos: Reuters / Scanpix
