Nors tokia raketa gali būti naudojama branduolinei kovinei galvutei gabenti, ketvirtadienio rytą įvykdyta ataka Ukrainos Dnipropetrovsko regione nebuvo branduolinė.
„Akivaizdu, kad rusai šiuo atveju nuėmė branduolines kovines galvutes nuo raketos ir paleido raketą arba kaip inertišką raketą be nieko ant jos, arba galbūt su kokia nors įprastine kovine galvute“, – CNN sakė Australijos strateginės politikos instituto vyresnysis analitikas Malcolmas Davisas.
Tačiau, pasak jo, galingo tolimojo nuotolio ginklo panaudojimu galėjo būti siekiama pasiųsti signalą Vakarams po to, kai Ukraina šią savaitę pirmą kartą giliai į Rusijos teritoriją paleido amerikiečių raketas ATACMS ir Jungtinėje Karalystėje bei Prancūzijoje pagamintas raketas „Storm Shadow“.
„Jie bando pasiųsti žinią. Jie bando masiškai pasakyti Vakarams: žiūrėkite, šių „Storm Shadow“ ir ATACMS raketų naudojimas galbūt kelia iššūkį Rusijos svarbiausiems interesams. Ir taip jie bando mus įbauginti, kad čia atsitrauktume“, – svarstė M. Deivisas.
Tačiau „svarbu“, kad Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės „nesitrauktų“, teigė ekspertas.
„Jei iš tiesų tai yra signalas Vakarams atsitraukti ir netiesioginis branduolinis grasinimas, tai jei mes atsitrauksime, rusai tik dar kartą tai padarys – ir vėl, ir vėl, ir vėl, ir vėl, ir vėl“, – sakė jis.
Priminimas apie Rusijos galimybes
Galimas Rusijos tarpžemyninės balistinės raketos panaudojimas – tai žinia Vakarams, kad po savaitę trukusių reikšmingų karinių operacijų ir politikos pokyčių tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje ji turi didesnių pajėgumų nei anksčiau, rašo CNN analitikas Nickas Patonas Walshas.
Vakarai jau kurį laiką nerimauja dėl atsakomojo Rusijos karo eskalavimo. Šią savaitę Ukraina į Rusiją paleido tiek JAV, tiek Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje pagamintas raketas po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas leido Kyjivui naudoti ilgesnio nuotolio amerikietiškas raketas.
Savo ruožtu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atnaujino Rusijos branduolinę doktriną – niuansuotai, bet vis dėlto patikslino jų politiką, kad sumažintų panaudojimo slenkstį.
Nėra jokių požymių, kad potenciali tarpžemyninė balistinė raketa, kurią Rusija paleido apie 5 val. ryto vietos laiku, buvo branduolinis ginklas, taip pat nėra jokių įrodymų, kad naktį įvyko branduolinis sprogimas. Toks įvykis Kyjive ir Vakaruose būtų sukėlęs visai kitokią reakciją.
N. P. Walshas pažymi, kad trečiadienį buvo uždarytos JAV, Graikijos ir Ispanijos ambasados Kyjive. Jo teigimu, gali būti, kad ambasadoms buvo pranešta apie galimą Rusijos tarpžemyninės raketos paleidimą ir jos ėmėsi atsargumo priemonių. Branduolinė galybė, naudodama tokią raketą, gali nuspręsti įspėti kitas branduolines galybes, kad jos nesupainiotų to su kitokio pobūdžio paleidimu.
Taigi dabar žinome labai nedaug: Ukrainos karinių oro pajėgų pareiškimą, kad buvo panaudota tarpžemyninė raketa, kitokius garsus Dnipro mieste. Tačiau poveikis išlieka apčiuopiamas. Rusija pabandė ir galbūt jai pavyko pasiųsti žinią, paleisdama greičiausiai naujo tipo įprastinę raketą, kad įveiktų Ukrainos oro gynybą.
Šis eskalavimas nebūtinai reiškia esminį Rusijos pajėgumų pasikeitimą ar karo baigtį, kuri ir taip klostėsi jos naudai, svarsto analitikas.
Jo teigimu, pagrindiniai klausimai, į kuriuos dar neturime atsakymo, yra šie: kokia tiksliai buvo ši raketa, ką ji gali padaryti ir ką ji padarė?
Kremlius nekomentuoja
Kremlius ketvirtadienį atsisakė komentuoti Ukrainos kaltinimus, kad Maskva pirmą kartą paleido į Ukrainą tarpžemyninę balistinę raketą.
Paklaustas, ar Maskva paleido raketą, galinčią nešti tiek įprastines, tiek branduolines galvutes ir pataikyti į taikinius už tūkstančių kilometrų, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad „šia tema neturi ką pasakyti“.
