Paskelbė šalis, kur laisva ir kur labiausiai varžoma žiniasklaida

Žiniasklaidos laisvė pernai pasaulyje patyrė „gilų ir nerimą keliantį nuosmukį“, ypač Pietų Amerikoje, paskelbė organizacija „Reporteriai be sienų“ (Reporters Sans Frontieres, RSF), trečiadienį pristačiusi savo metinę ataskaitą, kurioje įspėja apie „naują propagandos erą“.

RSF parengtas Pasaulio žiniasklaidos laisvės indeksas (World Press Freedom Index) rodo, kad žiniasklaidos laisvė sumažėjo visame pasaulyje, naujienų agentūrai AFP sakė Paryžiuje įsikūrusios organizacijos generalinis sekretorius Christophe'as Deloire'as, pridūręs, kad ypatingą susirūpinimą kelia situacija Lotynų Amerikoje.

„Visi požymiai rodo pablogėjimą. Įvairios valdžios institucijos mėgina susigrąžinti savo šalių kontrolę, bijodamos per daug atvirų viešų diskusijų“, – sakė jis.

RSF metinėje ataskaitoje rašo, kad daug pasaulio lyderių išsiugdė „paranoją“ dėl žurnalistikos ir imasi griežtų priemonių prieš žiniasklaidą. Tuo tarpu įvykių nušvietimui privačiose žiniasklaidos priemonėse vis didesnę įtaką daro įmonių interesai.

„Baimės atmosfera lemia, kad auga priešiškumas pliuralizmui ir diskusijoms“, – sakė Ch.Deloire'as.

„Savo vardo verta žurnalistika turi būti ginama nuo stiprėjančios propagandos ir tokio žiniasklaidos turinio, kuris kuriamas pagal užsakymą ar finansiškai remiamas suinteresuotų šalių“, – pabrėžė jis.

„Žengiame į naują propagandos erą, kai naujos technologijos leidžia pigiai ir betarpiškai skleisti jų (vyriausybių) žinią, jų informaciją. Kita vertus, žurnalistai yra tie, kas stoja skersai kelio“, – sakė RSF generalinis sekretorius.

„Šiandien valdžiai vis paprasčiau pasitelkus naujas technologijas kreiptis tiesiogiai į visuomenę, tuo pat metu esama ir daugiau prievartos prieš tuos, kurie pateikia nepriklausomą informaciją“, – pabrėžė jis.

Nors Europoje, pasak RSF ataskaitos, žiniasklaida yra laisviausia, kai kurios šalys, tokios kaip Lenkija, Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse smarkiai krito žemyn dėl sugriežtintos vyriausybės kontrolės.

Vengrijos vyriausybė taip pat ėmėsi žingsnių įvesti žiniasklaidos laisvės suvaržymus.

Tuo tarpu Estijai indekse skirta aukščiausia vieta tarp Baltijos šalių – 14, Latvija pakilo keturiomis pozicijomis ir dabar yra 24 vietoje, o Lietuvai atiteko 35 vieta.

Žurnalistams Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje didžiausią pavojų kelia terorizmas, ginkluoti konfliktai ir valdžios institucijų vykdomas bauginimas, o Lotynų Amerikoje – organizuotas nusikalstamumas, smurtas ir korupcija.

Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose žurnalistai susiduria su elektroniniu sekimu.

Situacija itin prasta Lotynų Amerikoje, pažymima RSF ataskaitoje, kurioje pagrindinėmis kliūtimis žiniasklaidos laisvei įvardijami „institucinė prievarta“ Venesueloje bei Ekvadore, organizuotas nusikalstamumas Hondūre, nebaudžiamumas Kolumbijoje, korupcija Brazilijoje ir žiniasklaidos koncentracija Argentinoje.

Žemiausias pozicijas 180 valstybių Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse užima Kinija (176 vieta), Sirija (177), Turkmėnija (178) ir Šiaurės Korėja (179), o paskutinėje vietoje yra Eritrėja.

Posovietinėse šalyse žiniasklaidos laisvė toliau mažėjo, nemažai daliai jų sekant Rusijos, kur vyriausybės kritikams gresia persekiojimas, pavyzdžiu.

Išimtis, pasak RSF ataskaitos, yra Ukraina, kur situacija žiniasklaidos srityje pagerėjo dėl sumažėjusio smurto ir kai kurių reformų, nors rimtų problemų vis dar esama.

Japonija, kurią RSF kritikuoja už „savicenzūrą“ ministro pirmininko Shinzo Abe (Šindzo Abės) atžvilgiu, indekse nukrito į 72 vietą.

Tuo tarpu indekso viršuje šeštus metus iš eilės yra Suomija, po kurios seka Nyderlandai ir Norvegija.

Indeksas sudaromas atsižvelgiant į žiniasklaidos pliuralizmą, nepriklausomybę, teisinį reglamentavimą ir žurnalistų saugumą. Tam pasitelkiami klausimynai, kuriuos pildo ekspertai visame pasaulyje, ir kiekybiniai duomenys apie teisių pažeidimus ir smurtą prieš žurnalistus.