Ukrainos sausumos pajėgos pranešė, kad per 30 valandų trukusią operaciją „išvadavo Nadijos kaimą Luhansko srityje“. Kad tai padarytų, joms teko atsikovoti trijų kvadratinių kilometrų teritoriją.
„Oficialu! Išlaisvintas Nadios kaimas Luhansko regione! Trečioji šturmo brigada praneša, kad jos pajėgos ir visų pirma 1-asis batalionas vėl perėmė Nadijos kontrolę“, – rašoma pranešime.
Susiję straipsniai
Per 30 valandų trukusią operaciją Ukrainos pajėgos išlaisvino kaimą Luhansko srityje
FOTO: Stopkadras
Kol kas nepriklausomai patikrinti šios informacijos nepavyko.
Nadijos kaimas yra maždaug už trijų kilometrų nuo Charkivo srities sienos. Rusija jį užėmė 2022 metų kovo mėnesį, praėjus mėnesiui po plataus masto invazijos pradžios. Tų pačių metų spalį Ukraina buvo jį trumpam atsikovojusi, tačiau Rusijos pajėgos jį okupavo antra kartą.
Per 30 valandų trukusią operaciją Ukrainos pajėgos išlaisvino kaimą Luhansko srityje
FOTO: Stopkadras
„Nadijos užėmimas priešui kainavo du mėnesius pastangų ir du sunaikintus mechanizuotuosius pulkus – 752-ąjį ir 254-ąjį 20-osios Rusijos armijos pulkus“, – sekmadienį sakė Trečiojo armijos korpuso vadas Andrijus Bileckis.
Visas iš okupantų rusų išlaisvintas plotas sudaro tris kvadratinius kilometrus.
Per 30 valandų trukusią operaciją Ukrainos pajėgos išlaisvino kaimą Luhansko srityje
FOTO: Stopkadras
Be to, brigada paviešino filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotos svarbiausios 30 valandų trukusios operacijos akimirkos, o daugiau medžiagos turėtų pasirodyti jos kanale platformoje „YouTube“.
Kovo 14 d. Ukrainoje minint savanorių karių dieną, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Trečioji šturmo brigada buvo oficialiai priskirta Trečiajam kariuomenės korpusui.
Per 30 valandų trukusią operaciją Ukrainos pajėgos išlaisvino kaimą Luhansko srityje
FOTO: Stopkadras
Pagrindiniai įvykiai:
20:53Prieš 5 val.
K. Budrys: Lietuva prisijungs prie visų tarptautinių iniciatyvų ir koalicijų, kurios stiprina Ukrainą
Kyjive besilankantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva prisijungs prie visų iniciatyvų, kurios stiprina Ukrainą.
Su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitikęs ministras akcentuoja, kad Kremlius supranta tik bendravimą jėgos kalba. Todėl, pasak jo, siekiant visaapimančių paliaubų, būtina tęsti ir stiprinti sankcijas Rusijai bei kitas tarptautinio spaudimo priemones.
„Tik pagarba Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui pagrįsta taika, išlaikant visas tarptautinėmis sutartimis pripažintas jos sienas, bus teisinga ir tvari. Lietuva palaikys visas tarptautines iniciatyvas ir koalicijas, kurios stiprina Ukrainą“, – pranešime spaudai teigia Lietuvos diplomatijos vadovas.
Susitikime su V. Zelenskiu taip pat kalbėta apie karinę paramą, investicijas į gynybos pramonę bei kritinių reformų įgyvendinimą siekiant Ukrainos narystės Europos Sąjungoje iki 2030 m.
Kaip skelbta anksčiau, K. Budrys antradienį darbo vizito atvyko į Kyjivą, kur oficialiai inauguruos Lietuvos ir Danijos įgyvendinamą ES integracijos paramos programą Ukrainai „Ukraine2EU“.
Tai jau antrasis K. Budrio vizitas Ukrainoje, pradėjus eiti Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas. Pirmąkart Lietuvos diplomatijos vadovas Ukrainoje lankėsi su Ministro Pirmininko Gintaro Palucko vadovaujama delegacija.
Kyjive besilankantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva prisijungs prie visų iniciatyvų, kurios stiprina Ukrainą.
Su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitikęs ministras akcentuoja, kad Kremlius supranta tik bendravimą jėgos kalba. Todėl, pasak jo, siekiant visaapimančių paliaubų, būtina tęsti ir stiprinti sankcijas Rusijai bei kitas tarptautinio spaudimo priemones.
„Tik pagarba Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui pagrįsta taika, išlaikant visas tarptautinėmis sutartimis pripažintas jos sienas, bus teisinga ir tvari. Lietuva palaikys visas tarptautines iniciatyvas ir koalicijas, kurios stiprina Ukrainą“, – pranešime spaudai teigia Lietuvos diplomatijos vadovas.
Susitikime su V. Zelenskiu taip pat kalbėta apie karinę paramą, investicijas į gynybos pramonę bei kritinių reformų įgyvendinimą siekiant Ukrainos narystės Europos Sąjungoje iki 2030 m.
Kaip skelbta anksčiau, K. Budrys antradienį darbo vizito atvyko į Kyjivą, kur oficialiai inauguruos Lietuvos ir Danijos įgyvendinamą ES integracijos paramos programą Ukrainai „Ukraine2EU“.
Tai jau antrasis K. Budrio vizitas Ukrainoje, pradėjus eiti Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas. Pirmąkart Lietuvos diplomatijos vadovas Ukrainoje lankėsi su Ministro Pirmininko Gintaro Palucko vadovaujama delegacija.
20:08Prieš 6 val.
Zelenskis įvardijo galimas priežastis, kodėl praėjusią naktį nebuvo „dronų teroro“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo du galimus veiksnius, kodėl praėjusią naktį rusai pirmą kartą šiemet masiškai dronais neatakavo Ukranos.
Per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock jis atsakė į UNIAN korespondento klausimą, ar dronų atakos nebuvimas rodo, kad Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo spaudimas Rusijai turėjo poveikį.
V. Zelenskis prisipažino nežinantis pagrindinių šio Rusijos okupantų sprendimo priežasčių, tačiau teigė, kad tolimojo nuotolio dronai negali būti paleisti dėl oro sąlygų. Kitas paaiškinimas galėtų būti išsamios informacijos apie Rusijos pažeidimus perdavimas Amerikos pusei.
„Galbūt todėl, kad mes perdavėme išsamią informaciją, o Amerikos pusė susisiekė su rusais ir kalbėjosi su jais. Negaliu aiškiai pasakyti, kuri iš priežasčių“, - teigė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo du galimus veiksnius, kodėl praėjusią naktį rusai pirmą kartą šiemet masiškai dronais neatakavo Ukranos.
Per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock jis atsakė į UNIAN korespondento klausimą, ar dronų atakos nebuvimas rodo, kad Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo spaudimas Rusijai turėjo poveikį.
V. Zelenskis prisipažino nežinantis pagrindinių šio Rusijos okupantų sprendimo priežasčių, tačiau teigė, kad tolimojo nuotolio dronai negali būti paleisti dėl oro sąlygų. Kitas paaiškinimas galėtų būti išsamios informacijos apie Rusijos pažeidimus perdavimas Amerikos pusei.
„Galbūt todėl, kad mes perdavėme išsamią informaciją, o Amerikos pusė susisiekė su rusais ir kalbėjosi su jais. Negaliu aiškiai pasakyti, kuri iš priežasčių“, - teigė V. Zelenskis.
18:34Prieš 7 val.
Pietuose kaupiamos pajėgos: Ukraina įvardijo priešo tikslą
Ukrainos pietuose Rusijos okupantai kaupia pajėgas puolimo operacijoms vykdyti ir naujiems tiltams užgrobti. Tai pareiškė Ukrainos pietų gynybos pajėgų atstovas Vladislavas Vološinas.
Jis taip pat pažymėjo, kad šių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinių atsakomybės srityje priešo veikla labai padidėjo.
„Jei vasarį vidutinis artilerijos apšaudymų skaičius per dieną buvo 260-300, tai kovo mėnesį jis jau buvo 350-370. Vasarį buvo 380–400 dronų smūgių per dieną, kovo mėnesį - 450, o iki pusės tūkstančio ... Tai reiškia, kad karo veiksmų intensyvumas pietuose auga. Be to, rusai kaupia pajėgas ir priemones tokiems puolimams vykdyti“, - sakė V. Vološinas.
Jis paaiškino, kad kalbama ne apie strateginio puolimo dalį, o apie mažų pėstininkų grupių puolimus. Tai reiškia, kad tai yra taktinio lygio veiksmai, skirti pagerinti jų pozicijas.
Ukrainos pietuose Rusijos okupantai kaupia pajėgas puolimo operacijoms vykdyti ir naujiems tiltams užgrobti. Tai pareiškė Ukrainos pietų gynybos pajėgų atstovas Vladislavas Vološinas.
Jis taip pat pažymėjo, kad šių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinių atsakomybės srityje priešo veikla labai padidėjo.
„Jei vasarį vidutinis artilerijos apšaudymų skaičius per dieną buvo 260-300, tai kovo mėnesį jis jau buvo 350-370. Vasarį buvo 380–400 dronų smūgių per dieną, kovo mėnesį - 450, o iki pusės tūkstančio ... Tai reiškia, kad karo veiksmų intensyvumas pietuose auga. Be to, rusai kaupia pajėgas ir priemones tokiems puolimams vykdyti“, - sakė V. Vološinas.
Jis paaiškino, kad kalbama ne apie strateginio puolimo dalį, o apie mažų pėstininkų grupių puolimus. Tai reiškia, kad tai yra taktinio lygio veiksmai, skirti pagerinti jų pozicijas.
16:49Prieš 9 val.
Ukrainos gynybos ministerija: Rusija per tris mėnesius ant Ukrainos numetė daugiau kaip 10 500 valdomų bombų
Per pirmuosius tris 2025 m. mėnesius Rusijos pajėgos ant Ukrainos numetė 10 577 valdomas aviacines bombas, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos spaudos tarnyba, skelbia BBC.
Rusijos aviacija kovo mėnesį padidino valdomų aviacinių bombų naudojimą – apie 4 800 (vasario mėn. – 3 370). Vos per tris 2025 m. mėnesius priešo taktinė aviacija numetė 10 577 KAB“, – „Ukrinform“ citavo Ukrainos gynybos ministerijos spaudos tarnybos pranešimą.
Gynybos ministerija taip pat nurodė, kad pernai Rusija prieš Ukrainą panaudojo apie 40 000 valdomųjų bombų.
Be to, pasak ministerijos, derybų dėl paliaubų proceso fone kovą, palyginti su vasario mėnesiu, padaugėjo karinių susirėmimų fronte.
15:02Prieš 11 val.
ES pervedė Ukrainai dar 3,5 mlrd. eurų finansinės paramos
Ukraina gavo dar 3,5 mlrd. eurų finansinės paramos iš Europos Sąjungos (ES). Apie tai antradienį paskelbė Ukrainos vyriausybė.
Ukrainos premjeras Denysas Shmyhalis pranešime socialinėje platformoje „Telegram“ rašė, kad ši parama yra „itin svarbi palaikant makroekonominį stabilumą“.
Ukrainos ekonomikos ministerija paskelbė, kad šią paramą sudaro 3,1 mlrd. eurų paskolų už mažas palūkanas ir 400 mln. eurų dotacijų.
Šis finansavimas yra dalis Europos Sąjungos Ukrainos priemonės programos, pagal kurią iki 2027 m. ES suteiks Ukrainai iki 50 mlrd. eurų. Pagal šią programą 2025 m. Ukraina jau gavo 16 mlrd. eurų.
Su Vakarų pagalba Ukraina jau ilgiau nei trejus metus ginasi nuo pilno masto Rusijos invazijos. Pasak Ukrainos vyriausybės, nuo karo pradžios šalies biudžetas gavo beveik 110 mlrd. eurų finansinės paramos iš užsienio.
14:28Prieš 11 val.
D. Jarvisas: Rusija kelia grėsmę
Jungtinės Karalystės saugumo ministras Danas Jarvisas paskelbė, kad Rusija bus įtraukta į sistemą, skirtą apsaugoti JK nuo žalingos užsienio įtakos.
D. Jarvisas teigė, kad tai „sustiprins“ Jungtinės Karalystės „atsparumą slaptai užsienio įtakai“.
Anot jo, Rusijos valstybės vadovas, vyriausybinės agentūros, ginkluotosios pajėgos ir politinės partijos bus nurodytos šioje sistemoje.
D. Jarvisas pranešė, kad Užsienio įtakos registracijos schema (FIRS) pradės veikti liepos 1 dieną.
„Rusija kelia tiesioginę grėsmę Jungtinės Karalystės nacionaliniam saugumui“, – sakė jis Bendruomenių Rūmuose.
14:24Prieš 12 val.
JAV analitikai: Rusijos pažanga Ukrainoje lėtėjo ketvirtą mėnesį
Kovo mėnesį Rusijos pajėgos Ukrainoje pažengė į priekį per 240 kvadratinių kilometrų. Tai reiškia, kad jų veržimasis ketvirtą mėnesį iš eilės lėtėjo, rodo JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė.
Tačiau Maskvos pajėgos beveik visiškai išstūmė ukrainiečius iš Rusijos teritorijos – Kursko srities.
Kovą Ukrainos operacijos zona Rusijoje buvo sumažinta nuo daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų iki maždaug 80 kvadratinių kilometrų, arba iki šešių procentų buvusio maksimalaus Ukrainos puolimo Rusijoje masto.
Ukrainos puolimas Kursko srityje prasidėjo 2024 m. rugpjūtį ir per dvi savaites apėmė maždaug 1300 kvadratinių kilometrų.
Maskvos pažanga lėtėjo kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. lapkričio, kai ji užgrobė 725 kvadratinius kilometrus, po reikšmingų Rusijos judėjimų fronte nuo praėjusios vasaros.
Kovo mėnesį Rusija užėmė beveik 150 kvadratinių kilometrų mažiau nei vasarį. Nepaisant šio sulėtėjimo, per pastaruosius 12 mėnesių Rusijos kariuomenė Ukrainoje veržėsi į priekį, o Ukrainos pajėgos nesugebėjo pasiekti reikšmingų laimėjimų.
Nuo 2024 m. balandžio iki 2025 m. kovo ukrainiečiai atgavo tik 77 kvadratinius kilometrus, o rusai užgrobė 4772 kvadratinius kilometrus, arba 0,78 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą ir Donbaso regioną.
13:56Vakar
MiG-29 smūgis Rusijos štabui Chersone
Neseniai vienas iš modifikuotų Ukrainos MiG-29 naikintuvų numetė bombą GBU-62 tiesiai į neveikiančio priešlėktuvinio bunkerio duris Chersono srityje, kurį Rusijos kariuomenė naudojo kaip lauko štabą. Apie tai pranešė Jungtinių Valstijų verslo žurnalas „Forbes“.
Šio ėjimo tikslas buvo atimti iš Rusijos galimybę valdyti įgulą, kuri vykdė atakas prieš Dniepro salas.
13:25Vakar
Švedija investuoja 10 mln. JAV dolerių į civilinės gynybos bunkerių modernizavimą
Švedijos valdžia, perspėjusi, kad šalis turėtų rengtis karui, paskelbė investuosianti 100 mln. kronų (10 mln. JAV dolerių) į civilinės gynybos slėptuvių patikrą ir atnaujinimą.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą ir pastarojo meto abejonių dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įsipareigojimo NATO Švedija ir kitos Europos valstybės ėmėsi planuoti išlaidų gynybai didinimą. Šiaurės šalyje yra 64 tūkst. gynybinių bunkerių – daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio valstybėje, jose iš viso telpa maždaug septyni milijonai žmonių.
Nuo 2024 m. kovo mėnesio, kai Švedija įstojo į NATO, jos Civilinių nenumatytų atvejų agentūra (MSB) ėmėsi slėptuvių patikros, kai kurios iš jų yra pakankamai didelės priglausti tūkstančius žmonių.
Pasak MSB, civilinės gynybos slėptuvės gali apsaugoti nuo smūgio bangų ir bombų skeveldrų, branduolinių ginklų sprogimo ir karščio bangų, radioaktyviųjų nuosėdų, cheminių ginklų dujų ir biologinių ginklų. Vyriausybė taip pat investuoja į pagalbos tarnybų gebėjimo veikti konfliktų metu gerinimą, kibernetinio saugumo stiprinimą ir vaistų atsargų papildymą.
MSB pirmadienį pranešė, kad pradėjo didžiulį branduolinių slėptuvių modernizavimo projektą ir tikisi jį užbaigti per „dvejus ar trejus metus“. Darbai jau pradėti 25 iš 80 ypač didelių slėptuvių.
2025 m. agentūra planuoja pakeisti filtrus, padedančius apsaugoti slėptuvėse esančius žmones nuo cheminių ir radiologinių ginklų.
Ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sausį pareiškė, kad Švedija „nekariauja, bet nėra ir taikos“. Jis paminėjo hibridinius išpuolius, įtariamą sabotažą Baltijos jūroje ir per trečiuosius asmenis jos teritorijoje vykstantį konfliktą. Praėjusią savaitę jis paskelbė apie planus per ateinantį dešimtmetį gynybos išlaidas padidinti 30 mlrd. dolerių.
Pasibaigus Šaltajam karui Stokholmas sumažino karines išlaidas, bet vėl pradėjo jas didinti, kai Rusija 2014 m. neteisėtai aneksavo Krymą. 2015 m. valdžia vėl suaktyvino Švedijos „visuotinės gynybos“ strategiją, derinančią tiek karinę, tiek civilinę gynybą, ir dar labiau ją sustiprino po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.
Be kita ko, vyriausybė sukūrė civilinės gynybos ministro pareigas. Šis ministras dirba išvien su gynybos ministru, kad būtų galima mobilizuoti ne tik kariškius, bet ir civilius.
Pirmadienį Švedijos kaimynė Danija paskelbė pirksianti neskelbiamą skaičių prancūzų firmos MBDA oro gynybos raketų „Mistral“ bei 130 Suomijos įmonės „Patria“ šarvuočių už 275 mln. dolerių.
11:09Vakar
Rusijos gamybos pramonė kovą susitraukė labiausiai per trejus metus
Rusijos gamybos pramonė kovą sulėtėjo labiausiai per beveik trejus metus, vėl sumenkus apimtims ir naujiems užsakymams, atskleidė antradienį „S&P Global“ paskelbta apklausa.
Praėjusį mėnesį gamybos sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) sumažėjo nuo vasarį fiksuoto 50,2 punkto iki 48,2.
Apklausos duomenimis, sektoriaus būklė pablogėjo pirmąkart nuo pernai rugsėjo. Tai didžiausias kritimas nuo 2022 m. balandžio.
Pranešama, kad gamybos apimtys mažėjo labiausiai nuo 2022 m. liepos. Naujų užsakymų skaičius smuko pirmą kartą per penkis mėnesius, nes krito tiek vidaus, tiek užsienio klientų paklausa.
Gamybos sąnaudų kainų infliacija sumažėjo iki mažiausio lygio nuo 2022 m. gruodžio, kadangi palankesni valiutų kursų pokyčiai apribojo importuojamų prekių kainų kilimą. Pardavimų kainos kovą taip pat augo lėčiau.
Nepaisant vangios vartotojų paklausos, Rusijos prekių gamintojai optimistiškiau prognozavo gamybos apimtis ateinančiais 12 mėnesių dėl planuojamų investicijų į naujų produktų kūrimą ir reklamą. Nepaisant visko, Rusijos gamintojai ir toliau samdė papildomus darbuotojus.
10:50Vakar
Budrys: Lietuva niekada nepripažins Rusijos nelegaliai okupuotų Ukrainos teritorijų
Kyjive besilankantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva niekada nepripažins Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų. Pasak jo, tebevykstant karui Ukrainoje, tarptautinė bendruomenė privalo ir toliau remti Kyjivą.
„Labai aiškiai matome kas yra kas. Lietuva nėra neutrali šalis, Lietuva yra Ukrainos pusėje. Matome, kad Rusija yra aiškus agresorius ir su ja turi būti elgiamasi kaip su agresoriumi. Ukraina yra agresijos auka, todėl visa tarptautinės bendruomenės parama turėtų keliauti Ukrainai“, – Kyjive kalbėjo K. Budrys.
„Mes pilnai gerbiame Ukrainos suverenitetą tarptautiškai pripažįstamose teritorijose. Lietuva niekada nepripažins jokios nelegalios Ukrainos teritorijų okupacijos. Taip yra šiandien, taip bus rytoj ir ateityje“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta anksčiau, K. Budrys antradienį darbo vizito atvyko į Kyjivą, kur oficialiai inauguruos Lietuvos ir Danijos įgyvendinamą ES integracijos paramos programą Ukrainai „Ukraine2EU“.
Vizito metu taip pat planuojamas Lietuvos diplomatijos vadovo susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Ministras taip pat susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha ir ministro pirmininko pavaduotoja euroatlantinės integracijos klausimams bei teisingumo ministre Olha Stefanišyna.
Daugiausiai dėmesio susitikimuose skirta aptarti situaciją fronte, pastangas sutarti dėl ugnies nutraukimo, saugumo garantijas Ukrainai, karinės, diplomatinės, finansinės paramos ir humanitarinės paramos Ukrainai prioritetus, Rusijos atgrasymo priemones, pažangą Ukrainos integracijos į ES procese.
Tai jau antrasis K. Budrio vizitas Ukrainoje, pradėjus eiti Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas. Pirmąkart Lietuvos diplomatijos vadovas Ukrainoje lankėsi su Ministro Pirmininko Gintaro Palucko vadovaujama delegacija.
10:20Vakar
Rusijos kariuomenė teigia užėmusi kaimą Rytų Ukrainoje
Rusija antradienį pareiškė, kad jos kariuomenė užėmė dar vieną kaimą Ukrainos rytuose, jos kariams toliau žengiant į priekį mūšio lauke.
Rusijos gynybos ministerija socialiniuose tinkluose teigė, kad jos pajėgos užėmė Rozlyvo kaimą Donecko srityje, kurią Rusija tvirtina aneksavusi, nors ir neturi visiškos jos kontrolės.
Rusija vis dar bando užimti visą Rytų ir Pietų Ukrainą, tačiau jos pažangos tempas, pasak nepriklausomų analitikų, pastaraisiais mėnesiais sulėtėjo.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai spalio mėnesį lankėsi Rozlyvo kaime, kai Rusijos kariai buvo už maždaug 20 kilometrų ir sparčiai stūmėsi į priekį. Su AFP tada kalbėję vietos gyventojai, daugelis kurių jau buvo pabėgę iš namų Rusijos užimtuose miestuose, abejojo, ar turi jėgų persikelti dar kartą.
Rusijos gynybos ministerija taip pat apkaltino Ukrainą surengus bepiločio orlaivio ataką prieš energetikos objektą Belgorodo srityje. „Nepaisant jo viešų pareiškimų apie paramą Rusijos ir JAV susitarimams dėl laipsniško konflikto Ukrainoje sureguliavimo, Kyjivo režimas ir toliau kasdien vienašališkai smūgiuoja į Rusijos energetikos objektus“, – nurodė ministerija.
Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos lyderiai susitarė stabdyti smūgius į energetikos objektus, tačiau nebuvo sudarytas oficialus susitarimas ar paliaubos, o abi pusės apkaltino viena kitą inicijavus naujas atakas.
08:06Vakar
Naktis be „Shahed“ bepiločių: Ukrainos oro gynybos pajėgos Zaporižios sektoriuje numušė dvi raketas
Pirmą kartą 2025-aisiais balandžio 1 d. naktis praėjo be didelio masto Rusijos bepiločių orlaivių atakos. Ukrainos oro gynybos pajėgos Zaporižios sektoriuje sėkmingai perėmė dvi raketas Ch-59/69.
Šią informaciją patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų statistika, kuria buvo pasidalinta tinkle „Telegram“, praneša „Ukrinform“.
Remiantis pranešimu, kovo 31 d. apie 21 val. priešas iš taktinių orlaivių paleido dvi Ch-59/69 raketas, kurios buvo nukreiptos į Zaporižios sektorių. Abi raketas numušė oro gynybos daliniai.
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka „Telegram“ kanale pateikė komentarą: „Nebuvo smogiamųjų bepiločių orlaivių. Atliekame tolesnę stebėseną, bet tai nieko nereiškia.“
Oro pajėgos pažymėjo, kad Rusija jau anksčiau, 2025 m. kovo 14 d. naktį, sulėtino bepiločių orlaivių „Shahed“ smūgių tempą – tada Ukrainos gynybos pajėgos numušė 16 bepiločių. Be to, tą naktį buvo neutralizuoti devyni priešo imitaciniai bepiločiai orlaiviai.
07:55Vakar
Baerbock su atsisveikinimo vizitu atvyko į Ukrainą ir ragina nepasitikėti Putinu
Kadenciją baigianti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėja Jungtines Valstijas derybose su Rusija dėl paliaubų Ukrainoje nepasitikėti prezidentu Vladimiru Putinu. „Tai Putinas vilkina laiką, nenori taikos ir tęsia savo neteisėtą karą“, – pareiškė politikė, antradienį atvykusi į Kyjivą su atsisveikinimo vizitu. Vokietija, anot jos, skirs Ukrainai dar 130 mln. eurų humanitarinės paramos ir stabilizavimo lėšų.
Ukraina pasirengusi neatidėliotinoms paliauboms, pažymėjo A. Baerbock. Apie V. Putiną ji sakė: „Jis imituoja pasirengimą derėtis, tačiau nė per milimetrą nenukrypsta nuo savo tikslų. Neturime leistis apakinami Putino ir jo klakos“. NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje ketvirtadienį ir penktadienį ir JAV pusei esą bus „aiškiai pareikšta, kad neturime įsitraukti į Putino vilkinimo taktiką“.
Ministrė į Kyjivą vyko specialiu traukiniu. Saugumo sumetimais apie vizitą iš anksto nebuvo skelbta. Tai jau devintasis A. Baerbock vizitas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį, siekiant pabrėžti Vokietijos solidarumą, ir vienuoliktasis nuo jos kadencijos pradžios 2021 m. Ministrė Kyjive akcentuos, kad ir naujoji Vokietijos vyriausybė tęs paramą Ukrainai.
07:32Vakar
Didelio masto ataka Dnipre: žuvusiųjų skaičius padidėjo iki penkių
Ligoninėje mirė vyras, kuris buvo sužeistas per didelio masto bepiločių orlaivių ataką Dnipre kovo 28 d., tad žuvusiųjų skaičius padidėjo iki penkių.
Kaip praneša „Ukrinform“, šia žinia tinkle „Telegram“ pasidalino Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Deja, priešo atakos Dnipre kovo 28 d. vakarą auka mirė ligoninėje. Gydytojai kelias dienas kovojo dėl 68-erių vyro gyvybės, tačiau sužalojimai buvo per sunkūs“, – parašė jis.
Anksčiau skelbta, kad per bepiločių orlaivių ataką Dnipre buvo sužeisti 28 žmonės.
06:13Vakar
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 540 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų balandžio 1 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 916 770 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 540 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 10 505 (+9) priešo tankus, 21 856 (+37) šarvuotas kovos mašinas, 25 552 (+15) artilerijos sistemas, 1 347 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 123 (+1) oro gynybos sistemas, 370 (+0) karo lėktuvų, 331 (+0) sraigtasparnį, 31 462 (+46) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 123 (+2) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 42 646 (+53) automobilius ir degalų cisternas, 3 787 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
04:22Vakar
Užsienio reikalų ministras Budrys atvyko į Kyjivą, susitiks su Zelenskiu
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį darbo vizito atvyko į Kyjivą, kur oficialiai inauguruos Lietuvos ir Danijos įgyvendinamą ES integracijos paramos programą Ukrainai „Ukraine2EU“.
Vizito metu planuojamas Lietuvos diplomatijos vadovo susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Ministras taip pat susitiks su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha ir ministro pirmininko pavaduotoja euroatlantinės integracijos klausimams bei teisingumo ministre Olha Stefanišyna.
Daugiausiai dėmesio susitikimuose bus skirta aptarti situaciją fronte, pastangas sutarti dėl ugnies nutraukimo, saugumo garantijas Ukrainai, karinės, diplomatinės, finansinės paramos ir humanitarinės paramos Ukrainai prioritetus, Rusijos atgrasymo priemones, pažangą Ukrainos integracijos į ES procese.
Tai jau antrasis K. Budrio vizitas Ukrainoje, pradėjus eiti Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas. Pirmąkart Lietuvos diplomatijos vadovas Ukrainoje lankėsi su Ministro Pirmininko Gintaro Palucko vadovaujama delegacija.
04:08Vakar
Zelenskis reikalauja nubausti Rusiją už karo nusikaltimus
Praėjus trejiems metams po to, kai buvo atkovotas žiaurumais paženklintas Bučos miestelis, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo nubausti Rusiją už karo nusikaltimus. „Už visą tai rusų nusikaltėliai būtinai turi būti patraukti atsakomybėn, – reikalavo jis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. – Negalima leisti, kad Putinas, kiti rusų nusikaltėliai ir pati Rusijos valstybė būtų atleisti nuo atsakomybės“.
Netoli Kyjivo esančią Bučą, kurioje prieš karą gyveno apie 50 000 žmonių, pirmosiomis karo dienomis 2022 m. pavasarį užėmė rusų daliniai. Ukrainos pajėgoms išlaisvinus miestą, gatvėse rasti nužudyti civiliai, kai kurie jų – surištomis rankomis. Taip miestas tapo Rusijos karo nusikalimų simboliu. Jungtinės Tautos vėliau ataskaitoje patvirtino dešimčių civilių mirtį. Rusijos pareigūnai iki šiol atmeta kaltinimus karo nusikaltimais ir kalba apie inscenizaciją.
Pasak V. Zelenskio, neįmanoma normalizuoti to, ką rusai padarė Bučoje, Mariupolyje ir daugelyje kitų miestų bei kaimų. „Mes ir toliau sieksime, kad Rusija būtų patraukta atsakomybėn dėl šio karo“, – pabrėžė jis. Ukrainos duomenimis, Bučoje registruota apie 1 400 negyvų civilių, įskaitant 40 vaikų. Daugiau kaip 170 žmonių palaikai rasti masinėse kapavietėse ir kankinimo kamerose.
21:062025 03 31
D. Trumpo dvasinis patarėjas: ukrainiečiams reikia ginklų, o ne pinigų
Ukrainos kariai nori gauti ginklų iš JAV, kad apsaugotų civilius, o ne pinigų. Pagalba reikalinga dėl nuolatinių rusų oro atakų.
Pasak RBC-Ukraine, JAV prezidento Donaldo Trumpo dvasinis patarėjas Markas Burnsas apie tai rašė socialiniame tinkle X.
M. Burnsas po vizito Ukrainoje pabrėžė, kad pamatęs žuvusių ukrainiečių vaikų ar pagyvenusių žmonių kūnų nuotraukas, taip pat išgirdęs istorijų apie jaunus Ukrainos karius, dėkojančius JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir prašančius papildomų sviedinių savo namams apsaugoti, jam „nerūpi, ar kam nors patinka prezidentas Zelenskis, ar yra noras skirti daugiau pinigų Ukrainai“.
„Šie kariai fronto linijoje neprašo pinigų. Jie prašo 1 000 tankų, 300 F-35 lėktuvų, priešlėktuvinių ginklų, kad numuštų bepiločius orlaivius, kurie vis dar apšaudo civilių pastatus ir žudo žmones“, – pabrėžė D. Trumpo dvasinis patarėjas.
Jis priminė, kad būtent D. Trumpas pradėjo tiekti Ukrainai „Javelin“ prieštankinių raketų sistemas „vietoj pagalvių“.
„Prezidentas Trumpas yra didžiausias nekaltų Ukrainos civilių gyventojų draugas. Jis padarys galą šiam karui. Visi Ukrainoje dėkoja prezidentui Trumpui ir Amerikai už paramą Ukrainai“, – pridūrė M. Burnsas.
Anksčiau tapo žinoma, kad asmeninis JAV prezidento Donaldo Trumpo dvasinis patarėjas Markas Burnsas lankėsi Ukrainoje. Visų pirma jis aplankė Bučą ir Irpinę.
Pasak Ukrainos vyriausiojo rabino Moshe Azmano, M. Burnsą sukrėtė Rusijos kariuomenės nusikaltimų šiuose miestuose pasekmės.
Pasak M. Azmano, asmeninis dvasinis patarėjas gali būti „išgirstas“ priimant svarbius sprendimus.
Ukrainos kariai nori gauti ginklų iš JAV, kad apsaugotų civilius, o ne pinigų. Pagalba reikalinga dėl nuolatinių rusų oro atakų.
Pasak RBC-Ukraine, JAV prezidento Donaldo Trumpo dvasinis patarėjas Markas Burnsas apie tai rašė socialiniame tinkle X.
M. Burnsas po vizito Ukrainoje pabrėžė, kad pamatęs žuvusių ukrainiečių vaikų ar pagyvenusių žmonių kūnų nuotraukas, taip pat išgirdęs istorijų apie jaunus Ukrainos karius, dėkojančius JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir prašančius papildomų sviedinių savo namams apsaugoti, jam „nerūpi, ar kam nors patinka prezidentas Zelenskis, ar yra noras skirti daugiau pinigų Ukrainai“.
„Šie kariai fronto linijoje neprašo pinigų. Jie prašo 1 000 tankų, 300 F-35 lėktuvų, priešlėktuvinių ginklų, kad numuštų bepiločius orlaivius, kurie vis dar apšaudo civilių pastatus ir žudo žmones“, – pabrėžė D. Trumpo dvasinis patarėjas.
Jis priminė, kad būtent D. Trumpas pradėjo tiekti Ukrainai „Javelin“ prieštankinių raketų sistemas „vietoj pagalvių“.
„Prezidentas Trumpas yra didžiausias nekaltų Ukrainos civilių gyventojų draugas. Jis padarys galą šiam karui. Visi Ukrainoje dėkoja prezidentui Trumpui ir Amerikai už paramą Ukrainai“, – pridūrė M. Burnsas.
Anksčiau tapo žinoma, kad asmeninis JAV prezidento Donaldo Trumpo dvasinis patarėjas Markas Burnsas lankėsi Ukrainoje. Visų pirma jis aplankė Bučą ir Irpinę.
Pasak Ukrainos vyriausiojo rabino Moshe Azmano, M. Burnsą sukrėtė Rusijos kariuomenės nusikaltimų šiuose miestuose pasekmės.
Pasak M. Azmano, asmeninis dvasinis patarėjas gali būti „išgirstas“ priimant svarbius sprendimus.
19:282025 03 31
Rusai naudoja nuodingąsias medžiagas Kupiansko kryptimi
Rusijos kariai fronte pradėjo aktyviai naudoti lašus su nuodingomis medžiagomis. Keli atvejai jau yra žinomi Kupiansko kryptimi.
Apie tai pranešė RBC-Ukraina, remdamasi Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovo Andrijaus Kovalenko įrašu „Telegram“ kanale.
Jis pažymėjo, kad Rusija iš tikrųjų naudoja uždraustas chemines medžiagas, pažeisdama visas įmanomas karo taisykles.
„Eiliniai teroristai, kokie jie visada buvo“, – pridūrė Kovos su dezinformacija centro vadovas.
Praėjusių metų gruodį buvo pranešta, kad Rusijos okupantai naudojo chemines medžiagas kare prieš Ukrainą. Nuo visiško karo pradžios priešas apnuodijo daugiau nei du tūkstančius Ukrainos gynėjų.
Tuomet Gynybos ministerijos Pagrindinis žvalgybos direktoratas pranešė apie galimą Rusijos okupantų cheminio ginklo panaudojimą laikinai okupuotose Zaporožės regiono teritorijose.
Taip pat buvo pranešimų apie tai, kad Rusijos kariai panaudojo cheminį ginklą Bakhmuto rajone.
Be to, Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) paskelbė ataskaitą, patvirtinančią nuodingos medžiagos buvimą mėginiuose, surinktuose kovos zonoje Dniepropetrovsko regione. Tyrimai buvo atlikti Ukrainos prašymu.
Rusijos kariai fronte pradėjo aktyviai naudoti lašus su nuodingomis medžiagomis. Keli atvejai jau yra žinomi Kupiansko kryptimi.
Apie tai pranešė RBC-Ukraina, remdamasi Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovo Andrijaus Kovalenko įrašu „Telegram“ kanale.
Jis pažymėjo, kad Rusija iš tikrųjų naudoja uždraustas chemines medžiagas, pažeisdama visas įmanomas karo taisykles.
„Eiliniai teroristai, kokie jie visada buvo“, – pridūrė Kovos su dezinformacija centro vadovas.
Praėjusių metų gruodį buvo pranešta, kad Rusijos okupantai naudojo chemines medžiagas kare prieš Ukrainą. Nuo visiško karo pradžios priešas apnuodijo daugiau nei du tūkstančius Ukrainos gynėjų.
Tuomet Gynybos ministerijos Pagrindinis žvalgybos direktoratas pranešė apie galimą Rusijos okupantų cheminio ginklo panaudojimą laikinai okupuotose Zaporožės regiono teritorijose.
Taip pat buvo pranešimų apie tai, kad Rusijos kariai panaudojo cheminį ginklą Bakhmuto rajone.
Be to, Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) paskelbė ataskaitą, patvirtinančią nuodingos medžiagos buvimą mėginiuose, surinktuose kovos zonoje Dniepropetrovsko regione. Tyrimai buvo atlikti Ukrainos prašymu.
18:462025 03 31
Vienas žmogus žuvo per ataką Zaporožės regione
Per ataką Zaporožės regione žuvo moteris, „Telegram“ kanale pranešė regioninės karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Pasak jo, nukentėjo gyvenamieji pastatai ir socialinės įstaigos.
Rusijos pusė kol kas nekomentavo atakos Zaporožės regione.
Per ataką Zaporožės regione žuvo moteris, „Telegram“ kanale pranešė regioninės karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Pasak jo, nukentėjo gyvenamieji pastatai ir socialinės įstaigos.
Rusijos pusė kol kas nekomentavo atakos Zaporožės regione.
17:272025 03 31
Syrskis įvardijo nuo metų pradžios Rusijos patirtus nuostolius
Per pastarąją savaitę Gynybos pajėgos sunaikino daugiau nei 400 Rusijos kariuomenės artilerijos sistemų, o iš viso šiais metais – daugiau nei 4 tūkst. Tai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis „Telegram“ kanale.
Kaip pranešė UNIAN, O. Syrskis pasidalino informacija apie sunaikintų priešo logistiką ir duomenis apie ukrainoje sunaikintas Rusijos kariuomenės transporto priemonės bei specialią įrangą. Jis pažymėjo, kad nuo 2025 metų pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino beveik 10 tūkstančių vienetų tokios įrangos.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per 2024 metus buvo sunaikintos 13 064 Rusijos okupantų kariuomenės artilerijos sistemos.
Taip pat per praėjusius metus Ukrainos gynėjai metalo laužu pavertė 40 rusiškų lėktuvų, 5 sraigtasparnius, 5 laivus/valtis, 3 691 tanką, 8 960 šarvuotų kovinių transporto priemonių, 409 oro gynybos sistemų, 14 490 dronų.
Darbo jėgos nuostoliai siekė apie 430 320 žmonių, kai 2023 m. jie buvo apie 253 tūkst. žmonių.
Per pastarąją savaitę Gynybos pajėgos sunaikino daugiau nei 400 Rusijos kariuomenės artilerijos sistemų, o iš viso šiais metais – daugiau nei 4 tūkst. Tai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis „Telegram“ kanale.
Kaip pranešė UNIAN, O. Syrskis pasidalino informacija apie sunaikintų priešo logistiką ir duomenis apie ukrainoje sunaikintas Rusijos kariuomenės transporto priemonės bei specialią įrangą. Jis pažymėjo, kad nuo 2025 metų pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino beveik 10 tūkstančių vienetų tokios įrangos.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per 2024 metus buvo sunaikintos 13 064 Rusijos okupantų kariuomenės artilerijos sistemos.
Taip pat per praėjusius metus Ukrainos gynėjai metalo laužu pavertė 40 rusiškų lėktuvų, 5 sraigtasparnius, 5 laivus/valtis, 3 691 tanką, 8 960 šarvuotų kovinių transporto priemonių, 409 oro gynybos sistemų, 14 490 dronų.
Darbo jėgos nuostoliai siekė apie 430 320 žmonių, kai 2023 m. jie buvo apie 253 tūkst. žmonių.
16:232025 03 31
Zelenskis: blogio negalima normalizuoti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pagerbdamas Bučą, paaiškino, ką turi omenyje kalbėdamas apie „orią taiką“.
„Tai reiškia, kad Rusija neturi gauti jokios naudos ar atlygio už šį karą ir negali išvengti atsakomybės už tai, ką padarė. Negali būti blogio normalizavimo – paprasčiausio grįžimo prie santykių, kokie su Rusija buvo iki to“, – pabrėžė jis.
Ukrainos prezidentas pranešė, kad jau yra užfiksuoti 100 183 nusikaltimai, susiję su Rusijos agresija. Jis taip pat pridūrė, kad Ukraina vis dar neturi prieigos prie didelės dalies laikinai okupuotų valstybės teritorijų.
„Ten dar tūkstančiai, gal dešimtys tūkstančių, o gal ir šimtai tūkstančių nusikaltėlių. Ir tikrai dešimtys tūkstančių aukų“, – sakė jis.
Anot jo, kalbama apie daugybę itin žiaurių nusikaltimų, tarp jų – belaisvių ir civilių egzekucijos, prievartavimai, kankinimai.
15:502025 03 31
Ukraina į frontą siųs daugiau robotų
Ukraina planuoja 2025 metais pasiųsti į frontą 15 tūkst. robotų. Apie tai pranešė Gynybos ministerijos atstovas pirkimams Glebas Kanevskis.
Kanevskis teigė, kad beveik visi robotai, kurie bus pristatyti į frontą 2025 metais, bus pagaminti Ukrainoje. Jis paaiškino, kad užsienio modeliai yra gerokai brangesni už ukrainietiškus.
15:352025 03 31
Rusijos pajėgos bando įsiveržti į Torecką
Rusijos pajėgos bando prasiskverbti į Torecko miestą, esantį netoli Bachmuto, naudodamos požemines kanalizacijos sistemas – pranešė Ukrainos atstovas spaudai Viktoras Trehubovas.
„Vakar gavome informacijos apie priešo bandymus naudotis požeminiais komunikacijos kanalais, kad tam tikrose gatvėse prieitų prie mūsų pajėgų netikėtai“, – sakė V. Trehubovas Ukrainos televizijai. „Jie bando prie mūsų prieiti ne tik iš šonų, bet ir iš apačios“.
Kadangi Ukrainos miestai stipriai priklauso nuo centrinio šildymo, po žeme yra daug tunelių, kuriuose įrengti šildymo vamzdžiai bei kanalizacijos sistema.
Kiek anksčiau, kovo mėnesį, Rusijos pajėgos pripažino pasinaudojusios dujotiekiu, kad patektų į Sudžą.
15:322025 03 31
V. Putinas padidino šauktinių į reguliariąją armiją skaičių
Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė iki liepos 15 d. pašaukti 160 tūkst. karių – kur kas daugiau nei anksčiau, Maskvai siekiant padidinti savo armiją.
Rusijos vyrai gali būti šaukiami į privalomąją karo tarnybą du kartus per metus. Kremlius ir Gynybos ministerija teigia, kad jie nėra siunčiami į mūšį ir kad šaukimai neturi nieko bendra su karu Ukrainoje.
Tačiau Kyjivas teigia, jog per visą konfliktą yra paėmęs į nelaisvę rusų šauktinius, o V. Putinas pradžioje irgi pripažino, kad kai kurie naujokai neva per klaidą buvo išsiųsti kovoti.
V. Putinas išdėstė šių metų pavasario šaukimo planus pirmadienį paskelbtame įsake. Planuojama pašaukti į tarnybą iki 160 tūkst. naujokų. 2024 m. jų buvo pašaukta 150 tūkst., o 2022 m., kai Rusija užpuolė Ukrainą, – 134 500, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Pernai V. Putinas įsakė padidinti Rusijos armiją iki 1,5 mln. aktyvių karių – per trejus metus kariuomenė padidės maždaug 180 tūkst. karių.
„Būsima kampanija niekaip nesusijusi su specialia karine operacija Ukrainoje“, – socialinėje žiniasklaidoje teigė Gynybos ministerija.
Be šaukiamų vyrų, Rusija puolimui Ukrainoje už pinigus pasamdė šimtus tūkstančių kareivių pagal sutartis, pasiūliusi didelius atlyginimus ir didžiules premijas.
Tradiciškai Rusijoje karo prievolininkai, 18–30 metų vyrai, šaukiami pavasarį ir rudenį. 2023 m. V. Putinas padidino viršutinę amžiaus ribą nuo 27 metų. Pagal V. Putino įsaką pavasario šaukimai vyks nuo balandžio 1 d. iki liepos 15 dienos.
Nepaisant pažado, kad šauktiniai nebus siunčiami į frontą, 2022 m. Rusija pasitelkė puolimui Ukrainoje daugiau nei 300 tūkst. „rezervistų“. Tai buvo vadinama „daline mobilizacija“ ir paskatino šimtus tūkstančių vyrų pabėgti iš šalies, kad išvengtų karinės tarnybos.
14:372025 03 31
Po ant Putino „labai supykusio“ Trumpo pareiškimo – atsakas iš Kremliaus
Rusija pareiškė, kad Vladimiras Putinas lieka „visiškai atviras“ kontaktams su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu.
Reaguodamas į D. Trumpo pasisakymus, Kremlius teigė, kad pokalbis tarp D. Trumpo ir V. Putino „gali būti surengtas, jei reikės“.
Tačiau kol kas šią savaitę joks skambutis neplanuojamas.
Kalbėdamas apie Trumpo pareiškimus, kad jis yra „supykęs“ ant Putino, Kremlius teigė: „Šie teiginiai buvo pateikti perfrazuotai, o ne cituojant tiesiogiai“.
Skaitykite daugiau čia
14:162025 03 31
Kamyšinas: vien tik gynyba karo laimėti nepavyks
Neturėdama pakankamos partnerių paramos, Ukraina sukūrė „savadarbes“ trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas, taip pat ginklus, skirtus smūgiams giliai Rusijos teritorijoje – teigė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas strateginiais klausimais Oleksandras Kamyšinas.
O. Kamyšinas sakė, kad Ukraina jau turi kelis būdus, kaip kovoti su valdomomis bombomis, kurios 2024 metais šaliai pridarė daug žalos. Taip pat sprendžiama oro gynybos sistemų trūkumo problema.
„Tai yra sudėtingiausia gynybos sritis. Visame pasaulyje tėra vos penki didelio nuotolio oro gynybos sistemų gamintojai ir ne visos šalys turi savų sprendimų. Kai kurios, pavyzdžiui, Prancūzija ir Italija tokias sistemas kuria bendradarbiaudamos. Mes sukūrėme tai, ką patys vadiname savadarbe oro gynyba“, – pranešė O. Kamyšinas.
Jis pridūrė, kad tai – trumpojo nuotolio sistemos, kurios dažniausiai naudojamos ne fronte, o svarbių infrastruktūros objektų apsaugai.
„Šis ėjimas yra puikus pavyzdys, kad mes nelaukėme ir nesiskundėme, jog mums tokios sistemos neprieinamos. Mes greitai radome sprendimą ir kartu toliau dirbame su didesniais projektais“, – sakė O. Kamyšinas.
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad Ukraina neįstengs laimėti šio karo vien gindamasi. Pasak jo, gynyba turi būti aktyvi – perkeliant karo veiksmus į agresoriaus teritoriją.
Net ir pasibaigus aktyviai karo fazei, Ukraina privalo toliau plėtoti ir modernizuoti savo gynybos pramonę, nes, O. Kamyšino manymu, konfrontacija su Rusija yra „karas visiems laikams“.
Neturėdama pakankamos partnerių paramos, Ukraina sukūrė „savadarbes“ trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas, taip pat ginklus, skirtus smūgiams giliai Rusijos teritorijoje – teigė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas strateginiais klausimais Oleksandras Kamyšinas.
O. Kamyšinas sakė, kad Ukraina jau turi kelis būdus, kaip kovoti su valdomomis bombomis, kurios 2024 metais šaliai pridarė daug žalos. Taip pat sprendžiama oro gynybos sistemų trūkumo problema.
„Tai yra sudėtingiausia gynybos sritis. Visame pasaulyje tėra vos penki didelio nuotolio oro gynybos sistemų gamintojai ir ne visos šalys turi savų sprendimų. Kai kurios, pavyzdžiui, Prancūzija ir Italija tokias sistemas kuria bendradarbiaudamos. Mes sukūrėme tai, ką patys vadiname savadarbe oro gynyba“, – pranešė O. Kamyšinas.
Jis pridūrė, kad tai – trumpojo nuotolio sistemos, kurios dažniausiai naudojamos ne fronte, o svarbių infrastruktūros objektų apsaugai.
„Šis ėjimas yra puikus pavyzdys, kad mes nelaukėme ir nesiskundėme, jog mums tokios sistemos neprieinamos. Mes greitai radome sprendimą ir kartu toliau dirbame su didesniais projektais“, – sakė O. Kamyšinas.
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad Ukraina neįstengs laimėti šio karo vien gindamasi. Pasak jo, gynyba turi būti aktyvi – perkeliant karo veiksmus į agresoriaus teritoriją.
Net ir pasibaigus aktyviai karo fazei, Ukraina privalo toliau plėtoti ir modernizuoti savo gynybos pramonę, nes, O. Kamyšino manymu, konfrontacija su Rusija yra „karas visiems laikams“.
12:572025 03 31
V. Zelenskis Bučoje pagerbė žuvusiųjų atminimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per trečiąsias Bučos išvadavimo iš okupantų rusų metines pagerbė žuvusiųjų atminimą.
Valstybės vadovas tai pranešė „Telegram“ kanale, rašo „Ukrinform“.
„Prieš trejus metus mūsų kariai išvadavo Bučą iš okupantų rusų. Ir pasaulis pamatė, kas yra rusų okupacija. Nužudyti žmonės gatvėse. Nukankinti žmonės. Kapai gyvenamųjų namų kiemuose. Nuo to laiko niekas pasaulyje negali pasakyti, kad nežino, ką gina Ukraina. Ukraina kovoja už savo žmonių gyvenimą. Už tai, kad niekas ir niekada mūsų žemėje nedarytų to, ką padarė okupantai rusai“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Prezidentas kartu su pirmąja ponia Olena Zelenska prie Atminimo sienos Bučoje padėjo žvakides.
„Amžinas visų, kurių gyvybes atėmė Rusijos karas, atminimas! Amžinas dėkingumas visiems mūsų žmonėms, kurie gina Ukrainą!“ – pareiškė valstybės vadovas.
„Ukrinform“ primena, kad Rusijos kariuomenė į Bučą įžengė 2022 metų vasario 27 d. Per 33 dienas Bučos rajone okupantai padarė daugiau kaip 9 tūkst. karo nusikaltimų ir nužudė daugiau kaip 1400 civilių, tarp kurių – 37 vaikai.
12:302025 03 31
Į Ukrainą atvyko 17 Europos šalių parlamentų vadovai
Pirmadienį, per trečiąsias Bučos išvadavimo metines, į Ukrainos sostinę atvyko 17 Europos šalių parlamentų pirmininkai ir vicepirmininkai.
Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien Kyjivas sveikina parlamentų atstovus iš visos Europos“, – informavo jis.
R. Stefančukas pažymėjo, kad į Ukrainos sostinę atvyko Belgijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Ispanijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Slovėnijos, Suomijos, Kroatijos, Čekijos, Švedijos parlamentų pirmininkai ir vicepirmininkai, taip pat Europos Parlamento atstovai.
Pasak jo, šis užsienio svečių vizitas – stiprus palaikymo, solidarumo ir pasitikėjimo ženklas.
„Esu dėkingas savo kolegoms už pasirengimą palaikyti Ukrainą. Vertiname kiekvieną gestą, kiekvieną susitikimą, kiekvieną žodį, kiekvieną veiksmą, kuris priartina teisingumo pergalę ir ilgalaikę taiką. Ukraina jaučia savo partnerių petį. Ir tai įkvepia“, – pabrėžė Aukščiausiosios Rados pirmininkas.
„Ukrinform“ primena, kad prieš trejus metus, 2022 metų kovo 31-ąją, Gynybos pajėgos išvadavo Kyjivo srities Bučos miestą. Per mėnesį Rusijos kariuomenės kontroliuojamame mieste mirė 381 žmogus, iš jų 281 žuvo dėl karo veiksmų.
12:002025 03 31
Į Ukrainą atvyko D. Trumpo dvasinis patarėjas
Į Ukrainą su vizitu atvyko JAV prezidento Donaldo Trumpo dvasinis patarėjas Markas Burnsas.
Tai pranešė Ukrainos vyriausiasis rabinas Moshe Asmanas, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“.
Pasak rabino, M. Burnsas atvyko į Ukrainą jo kvietimu. M. Asmanas apibūdino M. Burnsą kaip „gerai žinomą JAV religiniuose ir politiniuose sluoksniuose figūrą, kurios balsas šiandien yra svarbus formuojant naują Amerikos strategiją ir politiką“.
Vizito metu M. Burnsas lankėsi Bučoje, Irpinėje ir Borodiankoje, kad pamatytų Rusijos armijos nusikaltimų taikiems Ukrainos gyventojams padarinius ir pats išgirstų liudininkų prisiminimus.
„Tai, ką jis pamatė, jį labai paveikė – jis neslėpė savo skausmo, pasipiktinimo ir nuoširdžios užuojautos. Esu įsitikinęs, kad šios emocijos ir liudijimai neliks tik su juo. Pastorius M. Burnsas yra žmogus, turintis galimybę būti išgirstas ten, kur priimami dideli sprendimai. Ir aš tikiu, kad tiesos balsas iš Ukrainos pasieks pačią naujosios Amerikos vadovybės širdį", - pabrėžė M. Asmanas.
Nuo sausio 20 d., kai D. Trumpas grįžo į valdžią, Ukrainoje lankėsi nedaug jo administracijos narių. Tarp jų buvo D. Trumpo specialusis atstovas Keithas Kelloggas ir iždo sekretorius Scottas Bessentas.
10:332025 03 31
Mūšiai dėl Torecko: rusai kanalizacija bando patekti į Ukrainos gynėjų užnugarį
Torecke vykstant gatvių mūšiams, rusai požeminėmis komunikacijomis mėgina patekti į Ukrainos gynėjų užnugarį.
Tai per televiziją pareiškė Ukrainos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ atstovas spaudai Viktoras Trehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Priešas Torecke bando pasinaudoti požeminėmis komunikacijomis, kad patektų į mūsų karių užnugarį kai kuriose gatvėse. Kadangi tai prioritetinė kryptis, rusai stengiasi išnaudoti visas galimybes apeiti Ukrainos kariuomenę“, - pažymėjo V. Tregubovas, patikslindamas, kad turi omenyje ir kanalizaciją.
„Ukrinform“ primena, kad Rusijos kariškių bandymas dujotiekiu pasiekti Kursko srities Sudžos miestą žlugo dėl Rusijos karinės vadovybės klaidų ir kareivių išsekimo.
09:472025 03 31
Rusijos kariškiai smogė Kupjanskui, sužeisti du žmonės
Rusijos kariuomenė raketomis smogė Kupjanskui, sužeisti mažiausiai du žmones.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Raketų smūgis Kupjanskui! Priešas apšaudė miestą iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos. Preliminariais duomenimis, įvairaus sunkumo sužeidimus patyrė du žmonės: 63 metų vyras ir 35 metų moteris“, – rašoma pranešime.
Kaip jau buvo pranešta, kovo 30-ąją Rusijos kariškiai numetė ant Kupjansko fugasinę aviacinę bombą.
09:302025 03 31
Rusų dronas atakavo Chersoną, sužeisti trys žmonės
Pirmadienio rytą Rusijos kariškiai iš drono apšaudė žmones prie parduotuvės Chersono miesto Dnipro rajone. Trys gyventojai buvo sužeisti, tarp jų – gydytojas, kurio būklė sunki.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija.
„Apie aštuntą ryto Rusijos kariuomenė dronu smogė Chersono Dnipro rajonui“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad per priešo ataką buvo sužeisti trys prie parduotuvės buvę žmonės. 43 metų moteris nukentėjo nesunkiai, ji patyrė sprogimo sukeltą traumą ir buvo sužeista į nugarą. 44 metų vyro būklę medikai apibūdina kaip stabiliai sunkią. Jis patyrė sprogimo sukeltą traumą, buvo sužeistas į ranką ir liemenį. Dar vienas nukentėjusysis – 61 metų šeimos gydytojas. Vyro būklė sunki, jis paguldytas į chirurgijos skyrių dėl sprogimo sukeltos traumos, krūtinės ląstos ir rankos sužeidimų.
Srities karinė administracija taip pat informuoja, kad Rusijos kariškiai iš drono atakavo Beryslavo gyventoją. Jiems numetus sprogmenį, namuose buvęs 64 metų vyras patyrė sprogimo sukeltą traumą ir kontūziją. Jam buvo suteikta medicininė pagalba. Hospitalizacijos jis atsisakė.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą, kovo 30-ąją, Chersono srityje dėl Rusijos agresijos buvo sužeista 11 žmonių.
09:022025 03 31
Ukrainos pareigūnai sulaikė tris Rusijos agentus, kurie koregavo smūgius Kyjivui
Ukrainos saugumo tarnyba (UST) sulaikė dar tris Rusijos karinės žvalgybos agentus, kurių svarbiausia užduotis buvo koreguoti oro smūgius Kyjivui, pirmiausia – gynybos gamykloms bei ginklų ir amunicijos sandėliams.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė UST.
Agentai veikė atskirai, tačiau turėjo bendrą kuratorių – Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) darbuotoją. Jo tapatybė jau nustatyta.
Paaiškėjo, kad vienas iš agentų yra Rusijos pilietis. Ukrainoje jis gyveno „laukimo režimu“, o prasidėjus plataus masto karui Rusijos karinė žvalgyba jį „suaktyvino“.
Apšaudymams koreguoti rusas ant daugiaaukščio gyvenamojo namo stogo įsirengė stebėjimo postą. Kad patektų į „apžvalgos aikštelę“, jis naudojosi draugiškais ryšiais su butų savininkų bendrijos atstovu, kuris turėjo raktus nuo visų techninių patalpų.
Kiti du figūrantai – buvęs ir dar dirbantis Ukrainos gynybos kompanijų darbuotojai. Vienas jų rinko informaciją apie priešo raketų smūgių padarinius, gamyklų ir remonto bazių darbuotojų skaičių, o kitas kamantinėjo savo buvusius kolegas apie potencialių taikinių vietas.
UST kontržvalgyba užfiksavo nusikalstamą įtariamųjų veiklą ir juos sulaikė.
Per kratas buvo paimta kompiuterinė įranga ir mobilieji telefonai su agentų pranešimais bei dronas, su kuriuo vienas iš jų planavo šnipinėti gynybos objektus.
Sulaikytiesiems pareikšti įtarimai pagal atitinkamus Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius: valstybės išdavimas karinės padėties sąlygomis, neteisėtas informacijos apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų judėjimą ir dislokavimą platinimas, Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą teisinimas, jos dalyvių šlovinimas.
Du įtariamieji suimti be teisės būti paleistiems už užstatą. Dėl trečiojo teismui pateiktas prašymas skirti kardomąją priemonę.
08:192025 03 31
Smūgiai Charkivui: sužeisti trys žmonės, nukentėjo keliolika daugiaaukščių pastatų, du vaikų darželiai
Charkive per naktinius Rusijos smūgius nukentėjo mažiausiai 13 pastatų ir išbyrėjo daugiau kaip 130 langų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo miesto taryba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Kyjivo rajone mažiausiai 13 pastatų buvo apgadinti per bepiločių orlaivių ataką, surengtą kovo 31-osios naktį ir rytą. Butuose buvo išdaužta 120 langų, o dar 11 – viešose vietose“, – rašoma pranešime.
Miesto vadovas Ihoris Terechovas patikslino, kad nukentėjo 11 daugiaaukščių pastatų, du vaikų darželiai, mokslo ir gamybos įmonės patalpos.
Komunalinės tarnybos šalina stiklo duženas ir šiukšles, sandarina langų kontūrus.
Kaip pranešė Charkivo srities prokuratūros atstovas Dmytro Čubenka, nuo 2 iki 6 valandos ryto rusai smogė šešis smūgius pramoninei zonai Kyjivo rajone, sprogimai sukėlė didelį gaisrą. Nukentėjo trys žmonės, įmonių darbuotojai nuo 50 iki 60 metų. Du vyrai patyrė ūminę reakciją į stresą, dar vienas – nubrozdinimus, jiems visiems medikai pagalbą suteikė vietoje.
D. Čubenka pažymėjo, kad priešas atakavo miestą dronais „Geran-2“. Iškelta baudžiamoji byla pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalį (Karo įstatymų ir papročių pažeidimas).
Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos spaudos tarnyba pranešė, kad, 9.40 val. duomenimis, dėl Rusijos smūgių kilo gaisrai, kurių bendras plotas viršijo 3 900 kvadratinių metrų.
Priešo atakos padariniai likviduojami, gaisrus gesina 68 gelbėtojai ir 19 technikos vienetų, dirba kinologai ir išminuotojai.
07:382025 03 31
Rusai tikisi užimti visą Donecko sritį ir teritorijas, iš kurių jau buvo išvyti
Rusai pirmiausia bando užimti Donecko sritį, suprasdami, kad nepavyks to greitai padaryti, ir tikisi vėl perimti tų Ukrainos teritorijų, iš kurių juos išvijo Ukrainos kariuomenė, kontrolę.
Tai per televiziją pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos kariuomenės rezervistų tarybos vadovas Ivanas Tymočka, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Šiuo metu priešas daugiausia dėmesio skiria Donecko sričiai. Rusai bando užimti Donecko sritį, kad įvykdytų Putino įsakymą okupuoti regioną ir taip pagrįstų bent vieną iš Putino plano okupuoti Ukrainą punktų (jie visada pabrėžia, jog Putinas atvirai pareiškė, kad jam Donecko sritis - prioritetas). Atrodo, jog priešas, suprasdamas, kad jam nepavyks greitai užimti Donecko srities, tikisi susigrąžinti tų teritorijų, iš kurių turėjo gėdingai trauktis, kontrolę“, – sakė I. Tymočka.
Jo nuomone, gresia pavojus, kad rusai puls Sumų sritį (šis regionas anksčiau buvo viena iš svarbiausių Kyjivo puolimo krypčių).
Sausumos kariuomenės rezervistų tarybos vadovas priminė, kad rusai gėdingai spruko iš Charkivo srities.
„Dabartiniame etape daugiausia susirėmimų fiksuojama prie Pokrovsko. Per parą ten įvyksta 60-70 susirėmimų. Priešas bando prasiveržti Novopavlivkos kryptimi. Jie niekaip negali įvykdyti Rusijos karinės vadovybės užduoties pasiekti Kostiantynopilį ir perimti greitkelio M-15 kontrolę“, – sakė I. Tymočka.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija ruošiasi naujam Sumų, Charkivo ir Zaporižios sričių puolimui.
07:052025 03 31
Ukraina numušė 57 Rusijos bepiločius orlaivius
Ukrainos gynybos pajėgos nuo sekmadienio vakaro perėmė 57 Rusijos bepiločius orlaivius, o 45 bepiločiai dingo iš radarų ekranų, praneša Ukrainos oro pajėgos.
Kaip teigiama, nuo sekmadienio, kovo 30 d., 20 val. įsibrovėliai rusai puolė Ukrainą pasitelkdami dvi balistines raketas „Iskander-M“, paleistas iš Kursko srites, 131 puolamąjį bepilotį orlaivį „Shahed“ ir įvairaus tipo imitacinius bepiločius, paleistus iš Milerovo, Kursko, Briansko, Oriolo ir Primorsko-Achtarsko.
Iki pirmadienio, kovo 31 d., 9 val. šiaurinėje, rytinėje ir centrinėje Ukrainos dalyse iš viso buvo numušti 57 bepiločiai orlaiviai. Dar 45 priešo imitaciniai bepiločiai dingo iš radarų ekranų, nepridarydami žalos ant žemės.
Ataka paveikė Sumų, Donecko, Charkivo, Kyjivo ir Žytomyro sritis.
05:262025 03 31
Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko dar 1 230 karių ir vienos oro gynybos sistemos
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. kovo 31 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko apie 915 230 karių, įskaitant dar 1 230 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąją parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos taip pat sunaikino 10 496 Rusijos tankus (+4), 21 819 šarvuotųjų kovos mašinų (+3), 25 537 artilerijos sistemas (+30), 1 347 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, 1 123 oro gynybos sistemas (+1), 370 lėktuvų, 335 sraigtasparnius, 31 416 bepiločių orlaivių (+71), 3 121 kruizinę raketą, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 42 593 automobilius (+65) ir 3 787 specialiosios technikos vienetus.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
04:072025 03 31
Pirmadienio naktį Charkivą atakavo rusų bepiločiai lėktuvai
Charkivą pirmadienio naktį atakavo rusų bepiločiai lėktuvai, pranešė miesto meras Igoris Terechovas, skelbia BBC.
„Visi priešo bepiločių lėktuvų smūgiai kliuvo miesto Kyjivo rajonui. Smūgių vietoje kilo gaisrai. Visos atitinkamos tarnybos dalyvauja likviduojant smūgių Charkivui padarinius“, – rašė meras „Telegram“ kanale.
Anot A. Terechovo, naktį mieste nugriaudėjo trys sprogimai. Du žmonės patyrė ūmią reakciją į stresą – jiems suteikta medicinos pagalba, sakė jis.
Charkivo srityje dėl „šachedų“ atakos toliau veikia oro pavojus.
https://www.facebook.com/synegubov.oleg/posts/1201507847993234?ref=embed_post
https://www.facebook.com/synegubov.oleg/posts/1201507847993234?ref=embed_post
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (8)
