Dujų gavybos Arktyje nutraukimas yra rimtas smūgis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris objektą apžiūrėjo kartu su „Novatek“ vadovu Leonidu Michelsonu.
„The Telegraph“ nurodo, kad praėjusiais metais „Novatek“ išgavo 79 mlrd. kubinių metrų dujų, o V. Putinas ir L. Michelsonas gyrėsi, kad kompleksas Belokamenkoje yra pirmaujantis pramoninis objektas pasaulyje. Tiesa, netrukus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) finansų departamentas įvedė sankcijų „Arktik SGD 2“, analogiškų priemonių ėmėsi ir Europos Sąjunga (ES).
„Arktik SGD 2“ – tai suskystintų gamtinių dujų gamykla Vakarų Sibire, skirta eksportuoti dujas iš Salmanovsko bei Geofizinio telkinių, nurodoma publikacijoje.
Rusija pastatė didelio tonažo jūrinių konstrukcijų statybos centrą jūrinių platformų, reikalingų gamtinėms dujoms perdirbti, gamybai. „Arktik SGD 2“ suskystintas dujas buvo planuojama eksportuoti į Aziją.
Buvo pagamintos dvi iš trijų suplanuotų platformų – jas nutempė į Obės įlanką, kur yra dujų telkiniai.
„Platformos turėjo perdirbti 20 mln. tonų dujų, bet nė viena iš jų nėra eksploatuojama, o trečioji, regis, vargu ar apskritai kada nors bus pastatyta, vadinasi, kompleksas Belokamenkoje tapo nereikalingas“, – rašo „The Telegraph“.
Sankcijos taip pat sukėlė laivų deficitą – „Novatek“ reikėjo tanklaivių-ledlaužių dujoms gabenti, bet laivų statytojai neketino rizikuoti ir atsidurti sankcijų pažeidėjų sąraše. Ekspertų manymu, Rusijos SGD projektams įvestos sankcijos buvo itin veiksmingos. „Novatek“ – viena iš daugelio įmonių ir asmenų, kuriems JAV įvedė sankcijų prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą.
„Projektas „Arktik SGD 2“ ir jo SGD tiekimas tapo ypatingu taikiniu“, – teigiama „The Telegraph“ straipsnyje.
Vienas reikšmingiausių smūgių V. Putino planams dėl Rusijos veiklos Arktyje buvo suduotas tada, kai Indija pareiškė, jog nepirks SGD iš „Arktik SGD 2“.
Tiesa, kaip nurodo žurnalistai, Indija tebeperka gamtinius išteklius iš Rusijos – bendrovė „Rosneft“ sutiko Indijos privačiai naftos perdirbimo įmonei „Reliance“ tiekti beveik 500 tūkst. barelių naftos per dieną. Tai didžiausia energetikos srities sutartis, kada nors sudaryta tarp šių dviejų šalių.
Gruodžio 12 d. buvo skelbiama, kad po plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios šalis agresorė Rusija planavo pastatyti 108 keleivinių lėktuvų, bet pastatė tik maždaug septynis.
Remiantis BBC Rusijos tarnybos žurnalistų duomenimis, viena didžiausių visos aviacijos pramonės technologinių reformų pasaulio aviacijos istorijoje (aviacijos pramonės pritaikymas nacionalinei gamybai) gali baigtis krachu.
„Sankcijos pasirodė besančios tokios rimtos, kad aviacijos pramonė atsidūrė ant išlikimo ribos“, – pabrėžiama publikacijoje.
