Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) taip pat įspėtų Maskvą, kad atsisakymas derėtis dėl taikos priverstų Ameriką padidinti paramą Ukrainai, interviu metu sakė į atsargą išėjęs generolas leitenantas Keithas Kelloggas, buvęs D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Vadovaujantis planu, kurį parengė K. Kelloggas ir Fredas Fleitzas (jiedu buvo Nacionalinio saugumo tarybos administracijos vadovais 2017–2021 m. valdant D. Trumpui), derybų dėl taikos metu būtų paskelbtos paliaubos remiantis egzistuojančiomis fronto linijomis, skelbia „Reuters“.
Buvęs JAV prezidentas teigiamai sureagavo į pateiktą strategiją, nurodė F. Fleitzas: „Nesakau, kad jis jai pritarė visiškai ar iš dalies, tačiau esame patenkinti gautu grįžtamuoju ryšiu.“
Visgi D. Trumpo atstovas spaudai Stevenas Cheungas pareiškė, kad tik D. Trumpo ar įgaliotų jų kampanijos narių pareiškimai turėtų būti laikomi oficialiais.
K. Kelloggo ir F. Fleitzo pateikta strategija yra kol kas detaliausias D. Trumpo bendražygių planas. D. Trumpas yra sakęs, kad greitai užbaigtų karą Ukrainoje, jeigu laimėtų lapkričio 5 d. įvyksiančius prezidento rinkimus, tačiau smulkmenų neįvardijo.
Šis pasiūlymas reikštų dramatišką JAV pozicijos karo atžvilgiu pokytį ir sulauktų sąjungininkų Europoje bei Respublikonų partijos narių nepritarimo.
Nei Kremlius, nei Ukrainos užsienio reikalų ministerija neatsakė į prašymus pakomentuoti planą.
Sprendimo dėl narystės NATO pristabdymas
Su pagrindiniais plano punktais galima susipažinti atsivertus viešai prieinamą dokumentą, paskelbtą D. Trumpui palankaus analitinio centro „America First Policy Institute“ (AFPI). K. Kelloggas ir F. Fleitzas priklauso AFPI komandai ir eina vadovaujamas pareigas.
Anot K. Kelloggo, jeigu D. Trumpas laimėtų rinkimus, reikėtų ypač pasistengti, kad Rusija ir Ukraina susėstų prie derybų stalo.
„Reikia sakyti ukrainiečiams: „Jūs turite sėsti prie derybų stalo, o jei nesėsite, JAV parama nutrūks.“ O [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui reikia sakyti, kad jis privalo sėsti prie derybų stalo, kitaip suteiksime ukrainiečiams viską, ko jiems reikia, kad sugebėtų jį sutriuškinti“, – kalbėjo K. Kelloggas.
Paviešintame dokumente taip pat nurodoma, kad Maskvą prie derybų stalo galėtų pastūmėti pažadas ilgesniam laikui atidėti sprendimą dėl Ukrainos narystės NATO.
Į kaimyninę Ukrainą Rusija įsiveržė 2022 m. vasarį. Be kiek labiau apčiuopiamų Rusijos laimėjimų pastaraisiais mėnesiais, frontas mažai tepajudėjo nuo tų metų pabaigos, nors abi pusės skaičiuoja milžiniškus nuostolius ir vykstantys mūšiai yra kruviniausios kovos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
F. Fleitzas nurodė, kad pagal planą Ukraina neprivalo oficialiai užleisti Rusijai dalies savos teritorijos, tačiau suabejojo šalies galimybėmis artimiausiu metu susigrąžinti faktinę visos teritorijos kontrolę.
„Nerimą kelia tai, kad [konfliktas] peraugo į sekinamąjį karą, pražudysiantį ištisą jaunų vyrų kartą“, pasakė jis.
K. Kelloggas ir F. Fleitzas sutaria, kad ilgalaikei taikai Ukrainoje užtikrinti prireiks papildomų garantijų ir šalies „apginklavimas iki dantų“ veikiausiai būtų vienas būtinųjų punktų.
„Prezidentas D. Trumpas yra ne kartą sakęs, kad pagrindiniu prioritetu per antrąją kadenciją laikys operatyvias derybas, užbaigsiančias Rusijos ir Ukrainos karą, – priminė D. Trumpo atstovas spaudai S. Cheungas. – Karas tarp Rusijos ir Ukrainos nebūtų prasidėjęs, jeigu D. Trumpas būtų buvęs prezidentu. Dėl to labai liūdna.“
Joe Bideno pusė tvirtina, kad D. Trumpas nėra suinteresuotas priešintis V. Putinui.
„D. Trumpas menkiausiai progai pasitaikius žarsto V. Putinui pagyras ir aiškiai leidžia suprasti, kad nesipriešins ir negins demokratijos“, – pasakė J. Bideno kampanijos atstovas spaudai Jamesas Singeris.
Nelygiavertės pozicijos
Tikrai ne visi respublikonai sutiks, kad laikantis plano būtų skiriama dar daugiau išteklių Ukrainos reikmėms. Nuo Maskvos invazijos pradžios karinei pagalbai Ukrainai JAV jau išleido daugiau kaip 70 mlrd. dolerių.
„[D. Trumpo šalininkai] nori mažinti pagalbą, o gal net ją nutraukti“, – pareiškė Užsienio santykių tarybos narys Charlesas Kupchanas.
Remiantis V. Putino šį mėnesį pasakytais žodžiai, karas galėtų baigtis tik tuo atveju, jeigu Ukraina atsisakytų ambicijų prisijungti prie NATO ir perduotų Rusijai keturis rytinius bei pietinius regionus.
Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos ambasadoriai pakartojo nuomonę, kad taika įsigalėtų tik tada, jei Rusija pasitrauktų iš Ukrainos teritorijos. Tokio požiūrio laikosi ir Kyjivas.
Kai kurie analitikai būgštauja, kad K. Kelloggo ir F. Fleitzo parengtas planas gali suteikti Maskvai pranašumų per derybas.
„Pagal K. Kelloggo dėstomą scenarijų, Ukrainai tektų atsisakyti kone visos šiuo metu Rusijos okupuotos teritorijos“, – sakė Danielis Friedas, buvęs valstybės sekretoriaus padėjėjas, dirbęs Rusijos politikos srityje.
Per praeitą savaitę transliuotą interviu D. Trumpas atmetė galimybę pasiųsti į Ukrainą JAV karius ir skeptiškai sureagavo į Ukrainos perspektyvas tapti NATO šalimi. Jisai patikino, kad po išrinkimo skubiai pradėtų mažinti pagalbą šiai Rytų Europos šaliai.
J. Bidenas nuolatos ragino didinti pagalbą Ukrainai, o jo administracija palaiko Ukrainos siekį įstoti į NATO. Birželio pradžioje J. Bidenas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė 10 metų abipusio saugumo susitarimą.
