Tai nepaprastai unikali jo padėtis: dar niekada anksčiau į aukščiausią šalies postą Jungtinėse Valstijose (JAV) nebuvo išrinktas kaltinamasis, o buvęs prezidentas iki praėjusių metų niekada nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
D. Trumpas ne kartą yra sakęs, kad ketina atleisti specialųjį tyrėją Jacką Smithą ir nutraukti jam iškeltas federalines bylas dėl bandymo sužlugdyti 2020 m. prezidento rinkimus ir netinkamo įslaptintų dokumentų tvarkymo.
Nuo trečiadienio J. Smithas aktyviai derasi su Teisingumo departamento vadovybe dėl to, kaip užbaigti federalines bylas prieš D. Trumpą, CNN sakė su diskusijomis susipažinęs Teisingumo departamento pareigūnas.
„Akivaizdu, kad agresyviai siekti kuo ilgiau atidėti šias bylas apsimokėjo“, - sakė Lojolos teisės mokyklos konstitucinės teisės profesorė Jessica Levinson.
Tuo tarpu Niujorko teisėjas nuosprendį buvusiam prezidentui turėtų paskelbti vėliau šį mėnesį, prieš rinkimų dieną atidėjęs bausmės skyrimą, kad neatrodytų, jog tai gali turėti įtakos prezidento rinkimų varžybų rezultatams. Tikimasi, kad D. Trumpo advokatai paprašys teisėjo atidėti nuosprendžio paskelbimą ir dabar, kai jis yra išrinktasis prezidentas.
Niujorko teismo nuosprendis
D. Trumpas lapkričio 26 d. turi atvykti į teismą, kad išgirstų nuosprendį už tai, jog anksčiau šiais metais buvo nuteistas dėl 34 kaltinimų klastojant verslo dokumentus, siekiant nuslėpti 2016 m. rinkimų kampanijos metu sumokėtus pinigus pornografinių filmų žvaigždei Stormy Daniels, kuri teigė turėjusi su juo romaną. D. Trumpas tai neigia.
Ar šis nuosprendis apskritai bus paskelbtas, lieka atviras klausimas.
Trumpo teisininkų komanda stengsis, kad nuosprendis nebūtų paskelbtas. Anksčiau jie daugiausia dėmesio skyrė bylos nagrinėjimo vilkinimui, o dabar, pasak su šia strategija susipažinusio šaltinio, bandys pasiekti, kad jis būtų apskritai atšauktas.
Tikimasi, kad D. Trumpo advokatai artimiausiomis dienomis pateiks pareiškimą, kuriame teigiama, kad jis, kaip išrinktasis prezidentas, turi teisę į tokią pačią konstitucinę apsaugą kaip ir einantis pareigas prezidentas ir turėtų būti apsaugotas nuo bet kokių valstybės prokurorų veiksmų.
Manoma, kad pareiškimas bus pateiktas iki teisėjo Juano Merchano paties nustatyto termino – lapkričio 12 d., per kurį jis turi nuspręsti, ar panaikinti D. Trumpo apkaltinamąjį nuosprendį, nes šią vasarą Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, kuriuo prezidentui suteikiamas tam tikras prezidento imunitetas. Jei J. Merchanas nuspręs panaikinti nuosprendį, kaltinimai bus panaikinti, o Trumpas nebus nuteistas.
Tačiau jei teisėjas nuspręs palikti nuosprendį nepakeistą, tikimasi, kad buvusio prezidento advokatai prašys atidėti D. Trumpo nuteisimą, kad galėtų pateikti apeliaciją. O jei tai nebus patenkinta, jo advokatai planuoja apskųsti sprendimą dėl imuniteto valstijų apeliaciniams teismams ir galbūt iki pat JAV Aukščiausiojo Teismo prašyti teismų atidėti D. Trumpo nuteisimą, kol bus išnaudotos visos apeliacijos, o tai gali užtrukti kelis mėnesius.
Jei bus pradėtas nuosprendžio paskelbimą, D. Trumpui gali būti paskirta iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau teisėjas neprivalo nuteisti išrinktojo prezidento kalėti, jis gali skirti mažesnę bausmę, pavyzdžiui, lygtinį paleidimą, namų areštą, viešuosius darbus arba baudą.
Bet kokį nuosprendį, žinoma, apsunkins tai, kad D. Trumpas pradės eiti pareigas 2025 m. sausio 20 d. Tikėtina, kad D. Trumpo advokatai savo apeliacinius skundus formuos taip, kad juose būtų keliami konstituciniai klausimai, kuriais ginčijama, ar valstijos teisėjas gali skirti bausmę išrinktajam prezidentui, o tai gali ilgiems metams užtęsti bylos nagrinėjimą teismuose.
Kadangi tai yra valstijos byla, D. Trumpas neturi įgaliojimų kitais metais po prisaikdinimo suteikti sau malonę.
Federalinės bylos Vašingtone ir Floridoje
D. Trumpo pergalė rinkimuose gali turėti didžiausią poveikį dviem federalinėms baudžiamosioms byloms, kurias jam iškėlė J. Smithas Vašingtone ir Floridoje.
Byloje Vašingtone D. Trumpas kaltinamas dėl jo pastangų panaikinti savo pralaimėjimą 2020 m. rinkimuose. Byla buvo įstrigusi kelis mėnesius, nes D. Trumpas spaudė federalinius teismus suteikti jam prezidento imunitetą, o liepą Aukščiausiasis Teismas priėmė istorinę nutartį, kurioje nurodė, kad jis turi tam tikrą imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo.
Bylą prižiūrintis federalinis teisėjas sprendė, kiek bylos centre esančio D. Trumpo elgesio apsaugo imunitetas, po to, kai praėjusį mėnesį prokurorai išdėstė savo argumentus, kodėl sprendimas neturėtų turėti įtakos bylai.
Respublikonas kaltinamas ir neteisėtai paėmęs slaptus dokumentus iš Baltųjų rūmų bei pasipriešinęs vyriausybės bandymams susigrąžinti medžiagą. Šią bylą liepą atmetė teisėja Aileen Cannon, tačiau prokurorai apskundė jos sprendimą, kuriame teigiama, kad generalinio prokuroro Merricko Garlando paskyrimas Smith pažeidė Konstituciją.
Kadangi bylos buvo iškeltos 2023 m., pagrindinė D. Trumpo teisinė strategija buvo atidėti teisminius procesus iki rinkimų, kad išrinkimo atveju jis galėtų atleisti teisėją ir taip užbaigti abi bylas. Spalio pabaigoje buvęs prezidentas sakė, kad nedvejodamas žengtų tokį žingsnį.
„Aš jį atleisčiau per dvi sekundes“, – anksčiau sakė D. Trumpas.
Tikimasi, kad diskusijos tarp J. Smitho ir Teisingumo Teismo vadovybės truks kelias dienas.
Teisingumo departamento pareigūnai ieško galimybių, kaip užbaigti dvi baudžiamąsias bylas ir kartu laikytis 2020 m. departamento Teisės patarėjų biuro atmintinės dėl kaltinimų ar baudžiamojo persekiojimo prieš pareigas einančius prezidentus.
Džordžijos byla
Artimiausias D. Trumpo baudžiamosios bylos Džordžijos valstijoje likimas iš esmės priklauso nuo to, ar Fultono apygardos apylinkės prokurorė demokratė Fani Willis bus nušalinta nuo baudžiamojo persekiojimo dėl ankstesnių romantiškų santykių su kitu prokuroru. Tačiau net jei jai bus leista tęsti D. Trumpo baudžiamąjį persekiojimą, dabar, kai jis išrinktas, bylai beveik neabejotinai iškils pavojus.
Baudžiamieji kaltinimai D. Trumpui dėl bandymo panaikinti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus faktiškai sustabdyti, kol apeliacinis teismas nuspręs, ar diskvalifikuoti prokurorę, o šio sprendimo tikimasi ne anksčiau kaip 2025 m.
Ji F. Willis bus nušalinta, vargu ar kitas prokuroras norės imtis šios bylos, ir ji bus faktiškai nutraukta.
Su byla susipažinę šaltiniai teigė, kad mažai tikėtina, jog valstijos lygmens teisėjas leis tęsti bylos nagrinėjimą, kai D. Trumpas bus prezidentas, o tokiu atveju D. Trumpo advokatai tikrai sieks, kad byla būtų nutraukta.
Nėra aiškaus atsakymo, ar valstijos lygmens prokurorai gali patraukti baudžiamojon atsakomybėn pareigas einantį prezidentą. D. Trumpo pergalė dabar verčia F. Willis susidurti su šiuo konstituciniu klausimu, be jau esamų teisinių klausimų, kurie jau dabar kelia abejonių dėl Džordžijos bylos ateities.
Civiliniai ieškiniai
Buvęs prezidentas taip pat ginasi daugybėje civilinių bylų, įskaitant bylas dėl jo vaidmens 2021 m. sausio 6 d. išpuolio prieš JAV Kapitolijų, dvi E. Jean Carroll šmeižto bylas ir Niujorko generalinio prokuroro iškeltą civilinę sukčiavimo bylą, kurioje D. Trumpui buvo nurodyta sumokėti beveik 454 mln. dolerių kompensaciją.
Rugsėjį Niujorko valstijos ir federaliniai apeliaciniai teismai išklausė argumentus dėl dviejų D. Trumpo civilinių apeliacinių bylų.
2023 ir 2024 m. federaliniame teisme D. Trumpas pralaimėjo dvi bylas dėl šmeižto E. J. Carroll po to, kai prisiekusieji pripažino jį atsakingu už tai, kad jis seksualiai išnaudojo buvusią žurnalistę ir vėliau ją apšmeižė. Moteriai priteista 5 mln. ir 83 mln. dolerių.
Federalinis apeliacinis teismas rugsėjį išnagrinėjo D. Trumpo apeliacinį skundą dėl pirmojo E. J. Carroll nuosprendžio atmetimo. Teismas dar nepriėmė sprendimo.
Mėnesio pabaigoje valstijos apeliacinis teismas išklausė argumentus dėl D. Trumpo siekio atmesti jam skirtą 454 mln. dolerių civilinį sprendimą dėl sukčiavimo, kuriame teisėjas nustatė, kad D. Trumpas, jo suaugę sūnūs ir jo bendrovė apgaulingai padidino D. Trumpo turto vertę, kad gautų geresnes paskolų ir draudimo palūkanas.
Penkių teisėjų apeliacinis teismas atrodė atviras bent jau sumažinti D. Trumpui skirtą baudą, nors sprendimo taip pat dar nepriėmė. Šis sprendimas gali būti apskųstas Niujorko aukščiausiajam apeliaciniam teismui.
D. Trumpui taip pat vis dar gresia demokratų įstatymų leidėjų ir kitų asmenų civiliniai ieškiniai dėl jo vaidmens sausio 6 d. įvykdytame išpuolyje Kapitolijuje.
Gali būti, kad visos šios bylos tęsis. 1997 m. Aukščiausiojo Teismo sprendime, priimtame dėl civilinės bylos, kurioje dalyvavo tuometinis prezidentas Billas Clintonas, teisėjai vienbalsiai nusprendė, jog pareigas einantys prezidentai negali remtis prezidento imunitetu, kad išvengtų civilinių bylų, kol eina pareigas.
