Rodos, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebenori aštrinti konflikto su Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga dėl Ukrainos, rugsėjį naujienų agentūrai duotame interviu sakė aukšto rango separatistų atstovai.
Jų nuomone, tai gali reikšti, kad sukilusių Ukrainos regionų ateitis gali priminti Padniestrę – Rusijos remiamą atskilusią Moldovos teritoriją, kurios likimas neišsprendžiamas jau daugiau nei du dešimtmečius.
„Viskas laipsniškai juda link šios teritorijos lokalizacijos, – sėdėdamas savo biure separatistų sostine laikomame Donecke sakė aukšto rango saugumo pareigūnas Aleksandras Chodakovskis. – Aš matau, kad formuojasi antroji Padniestrė.“
A. Chodakovskis ir kiti separatistų lyderiai sako, kad jų rėmėjai Kremliuje jau kelis mėnesius siunčia labai aiškius signalus, kad jie nenori tolesnės konflikto eskalacijos, bent jau kurį laiką. Jie ragina separatistus kuo mažiau pažeidinėti paliaubų susitarimą ir dabartinę laikiną administraciją paversti normaliai funkcionuojančia valdžia padedant Kremliaus apmokytiems biurokratams.
Separatistų nežinioje
Separatistų lyderiai ir Kremliui artimi žmonės sako, kad Maskva siekia įšaldyti dabartinį konfliktą ir vengti tolesnės jo eskalacijos, kas leidžia manyti, kad šis konfliktas išspręstas bus dar labai negreitai. Toks įšaldymas sumažins spaudimą recesijos apimtai Rusijos ekonomikai, o taip pat bus savotišku palengvėjimu ir Ukrainai tuo metu, kai Rusija siekia daugiau dėmesio skirti kariniams veiksmams Sirijoje.
Dėl to separatistus yra apėmusi nežinia: jie nutraukė ryšius su Ukraina, tačiau savo tikslų dar nepasiekė. Pastarosiomis savaitėmis abiem pusėms gana neblogai laikantis paliaubų, karo ženklai nyksta ir daugelyje kelių patikros punktai vis dažniau panaikinami.
Konflikto įšaldymas reiškia, kad Kremlius pripažįsta, jog dėl tarptautinio spaudimo ir Ukrainos priešinimosi toliau remti separatistus Rusijai yra tiesiog per brangu. Kremlius siekia panaudoti sukilusius regionus, kad ir toliau spaustų Ukrainą.
Jungtinėms Valstijoms ir Europai tokia aklavietė reikštų, kad joms nepavyko atkurti kontrolės Ukrainoje. Šiaip ar taip, tokia išeitis bent jau iš dalies reikštų, kad sankcijų politika siekiant paspausti Kremlių buvo sėkminga, sako Vakarų diplomatai. Šaltiniai Kremliuje sako, kad dabar pagrindinis V. Putino tikslas – kad daugiau nebūtų jokių didelių apribojimų.
„Minimalūs nuostoliai“
„V. Putinui yra svarbu iš šios situacijos išsisukti su mažiausiais nuostoliais“, – sakė buvęs Kremliaus pareigūnas Aleksejus Česnakovas, kuris vis dar patarinėja aukščiausio rango pareigūnams strateginiais klausimais dėl Ukrainos konflikto.
Šių metų vasarį Minske pasiektas paliaubų susitarimas veikiausiai bus pratęstas ilgesniam laikotarpiui, negu jo terminas, kuris baigsis šių metų pabaigoje, ir lėtai bus siekiama politinio susitarimo, teigia deryboms artimi diplomatai.
„Abi pusės siekia ištempti laiko“, – sako A. Česnakovas.
Visgi daugelis separatistiniuose Ukrainos regionuose vis dar nepraranda vilties, kad Rusija šias teritorijas aneksuos taip pat, kaip ir Krymą. Praėjusią savaitę V. Putinui lankantis Kryme, kai kurie ten buvę Donecko gyventojai jam skandalo „pasiimk mus su savimi“. V. Putinas sureagavo kreivai šyptelėdamas. Kitą dieną paklaustas apie šį incidentą jis atsakė: „Tai klausimas, kuris nesprendžiamas gatvėje“.
Tiesa, Donecko ir Luhansko gyventojai skeptiškai vertina apsišaukėliškų „respublikų“ ateitį ir registruoti santuoką ar tvarkyti kitų dokumentų vyksta į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.
Tačiau nėra ženklų, kad Maskva trauktųsi. Ir su Rusijos pozicija susipažinę žmonės sako, kad jeigu Maskva pajustų grėsmę separatistinių anklavų išlikimui, ji veikiausiai nusiųstų karių, kad apsaugotų juos, ką, kaip jau pripažįsta separatistų atstovai, Maskva padarė praėjusių metų vasarą. Tiesa, pati Rusija neigia, kad siuntė savo karius.
Kovos slopsta
Bent jau kol kas šaudymas yra itin griežtai ribojamas, sako A. Chodakovkis.
Separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka taip pat sušvelnino savo toną ir dabar sako, kad strateginės reikšmės Mariupolio uostą siekia perimti politinėmis priemonėmis, o ne jėga.
Separatistams nėra didelio pasirinkimo. Visuomet regione dominuojančia jėga buvusi Rusija vis labiau kontroliuoja visus pagrindinius separatistinių regionų gyvenimo aspektus.
Politinės linijos neatitinkantys lyderiai buvo pakeisti Maskvos remiamais kandidatais. Maskvos nurodymų nesilaikantys kariniai vadai buvo pakeisti ar mirė mįslingomis aplinkybėmis. Ekonominiu požiūriu karo išsekintas regionas yra beveik visiškai priklausomas nuo Rusijos subsidijų, teigia separatistų atstovai.
Tačiau viešai Rusijos pareigūnai sako, kad separatistų valdžia yra nepriklausoma, o taip pat neigia bet kokį Rusijos karinį dalyvavimą konflikte. Jie teigia, kad Rusijos parama apsiriboja tik humanitarine pagalba.
Rinkiminė įtampa
Maskvos kontrolei per kelias ateinančias savaites gali tekti ištverti išbandymą prieš vietos rinkimus abiejuose regionuose, kuriuos JAV ir ES vadina Minsko susitarimų pažeidimu ir ragina juos atšaukti. Tačiau A. Zacharčenka teigia, kad rinkimai įvyks.
Separatistų lyderiai sako, kad iš Maskvos gautas įsakymas nešaudyti į Ukrainos karius.
„Kai vyrai ateina pas mane ir klausia, kaip jiems reaguoti, kai apšaudoma iš Ukrainos pozicijų, turiu jiems paaiškinti, kad gautas griežtas nurodymas laikytis paliaubų“, – sakė A. Chodakovskis.
Tačiau disciplina nėra geležinė. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija skelbia užfiksavusi paliaubų pažeidimų iš abiejų pusių.
Santykinės paliaubos pastaraisiais mėnesiais leido „savanoriams“ grįžti namo į Rusiją, dėl ko jų bendras skaičius sumažėjo nuo pernai buvusių 4 tūkst. iki maždaug 1500, sako A. Zacharčenka.
O Maskva dabar siunčia dešimtis apmokytų biurokratų, kad šie padėtų separatistams sustiprinti jų vyriausybes, kurias dabar daugiausia sudaro neprofesionalai, sakė vienas sukilėlių atstovas.
Sužlugdyta ekonomika
Donecko ir Luhansko ekonomikos yra sužlugdytos ir šios „valstybėlės“ yra beveik visiškai priklausomos nuo Maskvos finansavimo, sako separatistų atstovai.
Anot A. Chodakovskio, Kremlius nori, kad parama nebūtų afišuojama siekiant išvengti JAV ir ES kritikos.
„Bet jeigu mes apie tai atvirai nekalbėsime, žmonės manys, kad Rusija nuo mūsų nusisuko ir žaidžia kažkokį žaidimą siekdama iš šios situacijos išsisukti kaip galima paprasčiau“, – sakė A. Chodakovskis.