Limburgo vyskupija, kuriai vadovaujantį Franzą Peterį Tebartzą van Elstą žiniasklaida yra praminusi „vyskupu puošeiva“, yra kritikuojama dėl milijonų eurų, išleistų vienam naujam pastatui su asmeniniais vyskupo apartamentais.
Per pastaruosius 65 metus ši vyskupija gavo apie 300 mln. eurų (apie 1 mlrd. litų) bažnyčios mokesčio, o tie pinigai nukeliavo į neskaidrias finansų struktūras, praneša „Der Spiegel“.
Savaitraštis nurodė, kad ypač turtingų Kelno, Freizingo ir Miuncheno arkivyskupijų „finansų direktoriai patys nežino, kiek turto valdo jų arkivyskupijos“.
Skandalas dėl Limburgo vyskupo pastarosiomis dienomis paskatino kelias Vokietijos vyskupijas paviešinti duomenis apie savo aktyvus, siekiant pademonstruoti skaidrumą ir išsklaidyti įtarimus apie jų turtą.
Vokietijoje mokesčių mokėtojai privalo deklaruoti, jog priklauso katalikų arba protestantų bendruomenėms – arba nei vienai iš jų. Tikintieji turi papildomai sumokėti iki dešimtadalio savo pajamų mokesčio, o tos lėšos paskirstomos atitinkamoms Bažnyčioms. Vokietijos federalinės žemės taiko skirtingus bažnyčios mokesčio tarifus – jis svyruoja nuo 8 iki 10 procentų.
2012 metais 23 mln. vokiečių, kurie deklaravo esantys katalikai, sumokėjo Bažnyčiai 5,2 mlrd. eurų (beveik 18 mlrd. litų).
Limburgo vyskupo likimas dar nėra nuspręstas, tačiau popiežius Pranciškus praeitą savaitę buvo susitikęs su Vokietijos vyskupų konferencijos vadovu Robertu Zollitschu aptarti šio klausimo.