V. Zelenskio pasiūlymas nuskambėjo praėjus dienai po Ukrainos pranešimo apie nelaisvėn patekusius du Šiaurės Korėjos karius, sužeistus per susirėmimą su Kyjivo pajėgomis Rusijos Kursko srityje.
Sekmadienį Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba patvirtino Ukrainos pranešimą: naujienų agentūrai AFP nurodė, kad sausio 9 d. ukrainiečių nelaisvėn patekę du kovose Kursko srityje dalyvavę kariai tikrai yra Šiaurės Korėjos piliečiai.
„Ukraina yra pasirengusi perduoti Kim Jong Uno pasiųstus karius, jei jis galėtų suorganizuoti jų mainus į mūsiškius, laikomus Rusijoje nelaisvėje“, – parašė V. Zelenskis platformoje X.
Nekyla abejonių, kad Kyjivo perimtų Šiaurės Korėjo karių skaičius tiktai augs, pridūrė jis.
„Tie Šiaurės Korėjos kariai, kurie nepanorės sugrįžti, galės pasirinkti kitą variantą“, – pasakė V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, tiems, kurie sutiks korėjiečių kalba paskleisti tiesą apie šį karą ir taip paspartins taikos įsigalėjimą, bus suteikta tokia galimybė.
Kremlius pirmadienį atsisakė komentuoti V. Zelenskio pareiškimą. „Mes niekaip negalime to komentuoti [Zelenskio pareiškimo]. Mes nežinome, kas ten yra tiesa, kas kam ką siūlė. Tęsiame diskusijas dėl galimų mainų. Mus tai domina. Procesas nėra lengvas. Bet mums svarbi kiekvieno nelaisvėje esančio mūsų kario gyvybė“, – sakė D. Peskovas.
Maskva ir Pchenjanas lig šiol nepripažįsta, kad Šiaurės Korėjos kontingentas dalyvauja kovose prieš Ukrainą.
Nuo 2022 metasi Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą Rusija ir Šiaurės Korėja dėjo pastangas sustiprindamos bendradarbiavimą karybos srityje. V. Zelenskis sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „niekaip neapsieitų be Pchenjano karinės paramos“.
Ukrainos prezidentas savaitgalį paviešino kadrus iš dviejų belaisviais tapusių Šiaurės Korėjos karių apklausos. Vienas iš jų guli dviaukštėje lovoje, o kitas sėdi su sutvarstytu žandikauliu.
Paleidus įrašą galima išgirsti, kaip vienas iš karių, atsakydamas į ukrainiečių pareigūno klausimus (su juo bendrauja per vertėją), sako nežinojęs, kad vyksta kautis prieš Ukrainą: vadai, esą, nurodė, jog dalyvaus pratybose.
Vienas iš vyrų pareiškė, kad nori grįžti į Šiaurės Korėją, o kitas sakė darysiantis tai, kas jam bus liepta, tačiau nori gyventi Ukrainoje, jei gaus tokią progą.
Seulas: dalyvaudami Rusijos kare prieš Ukrainą žuvo 300 Šiaurės Korėjos karių, dar 2 700 buvo sužeisti
Dalyvaudami Rusijos kare prieš Ukrainą žuvo maždaug 300 Šiaurės Korėjos karių, o 2 700 buvo sužeisti, pirmadienį pareiškė vienas Pietų Korėjos įstatymų leidėjas, remdamasis Seulo Nacionalinės žvalgybos tarnybos duomenimis.
Seulas yra sakęs, kad, mainais už Rusijos techninę pagalbą Pchenjano ginkluotės ir palydovų programoms, kurioms taikomos griežtos sankcijos, Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas išsiuntė daugiau nei 10 000 karių kaip „patrankų mėsą“, jog padėtų Maskvai kariauti su Kyjivu.
„Pranešama, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimo Rusijoje mastas buvo išplėstas į Kursko regioną, o skaičiavimai rodo, jog tarp nukentėjusiųjų (…) yra maždaug 300 žuvusiųjų ir 2 700 sužeistųjų“, – žurnalistams sakė įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Pchenjanas nurodė savo kariškiams nusižudyti, jog jie nebūtų paimti į nelaisvę gyvi. „Ant žuvusių karių rastos atmintinės liudija, kad Šiaurės Korėjos valdžios institucijos spaudė juos nusižudyti arba susisprogdinti prieš paėmimą į nelaisvę“, – tvirtino Lee Seong-kweunas.
Įstatymų leidėjas pridūrė, kad kai kuriems kariams buvo suteikta „amnestija“ arba jie norėjo prisijungti prie Šiaurės Korėjos darbo partijos, tikėdamiesi pagerinti savo padėtį dalyvaudami kovose. Lee Seong-kweunas nurodė, kad vienas Šiaurės Korėjos kariškis, kuris netrukus turėjo būti paimtas į nelaisvę, sušuko „generolas Kim Jong Unas“ ir pamėgino susprogdinti granatą, tačiau jis buvo nušautas.
Nacionalinės žvalgybos tarnybos analizė taip pat parodė, kad Šiaurės Korėjos kariai „stokoja supratimo apie šiuolaikinę karybą“, o Rusija jais naudojasi taip, jog „nukenčia daug žmonių“, tikino įstatymų leidėjas.
