Pastarieji metai Žemei ir jos gyventojams sukėlė daugybę iššūkių. 2019 metais kilusi naujojo koronaviruso pandemija palaužė ne tik sveikatos sistemą, bet ir sutrikdė svarbiausių žemės ūkio produktų tiekimo grandines nuo ūkio iki stalo.
Šalyse įvesti griežti karantino ribojimai lėmė sutrikusį darbuotojų judėjimą, dėl trikdžių dalis maisto gamybos įmonių buvo priverstos užverti duris, sutriko krovinių pervežimas. Pavyzdžiui, 2020 m. lapkritį publikuotoje apžvalgoje pastebėta, kad nuo pandemijos pradžios Prancūzijoje maisto produktų gabenimas sunkvežimiais, kuris įprastai sudaro 30 %, po karantino apribojimo priemonių taikymo sumažėjo net 60 %. Tuo tarpu „Deloitte“ pateiktoje analizėje surinkti duomenys rodo, kad vien per pirmuosius 2020 metų mėnesius Kinijos eksporto apimtys susitraukė 17,2 %, lyginant su 2019 metais. Susirūpinus, kaip sveikatos krizė paveiks gyventojus šalių viduje, kai kurios valstybės uždraudė eksportuoti dalį maisto produktų. Pavyzdžiui, susirūpinę dėl galimo trūkumo, pagrindiniai tiekėjai, įskaitant Vietnamą, Tailandą, Rusiją ir Kazachstaną, uždraudė eksportuoti tokias prekes, kaip ryžiai ar kiaušiniai.
Suirutė netruko atsispindėti parduotuvių lentynose, kuriose ėmė trūkti kai kurių prekių, o vartotojams teko keisti vartojimo įpročius dėl mažesnio pasirinkimo ir išaugusių kainų. Pandemijos akivaizdoje nukentėjo ir ūkininkai, kurie, sutrikus maisto tiekimo grandinėms, buvo priversti naikinti savo greitai gendantį derlių ir kitus produktus. Socialinius tinklus užliejo vaizdo reportažai, kuriuose nufilmuoti didžiuliai kiekiai naikinamo maisto. Kaip rodo „Dairy Farmers of America“ duomenys, iki 2020 metų liepos mėnesio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ūkininkams tekdavo kasdien išpilti maždaug 14 mln. litrų pieno (3,7 mln. galonų). Iki šios datos taip pat buvo sunaikinta 107 000 vartoti tinkamų kiaušinių, o JAV nacionalinė kiaulienos gamintojų taryba apskaičiavo, kad dėl sumažėjusių gamyklų pajėgumų buvo eutanazuota daugiau kaip 10 mln. prekinių kiaulių.
Ir tai – ne vienintelė pastaruoju metu pasaulį ištikusi maisto krizė. 2022 metų vasario 24 dieną Rusija pradėjo plataus masto invaziją į suverenią Ukrainą, sukeldama didžiausią su karo veiksmais susijusią žemės ūkio sektoriaus krizę per pastarąjį šimtmetį. Strateginių ir tarptautinių studijų centro ataskaitoje samprotaujama, kad Rusija sąmoningai taikėsi pakenkti Ukrainos žemės ūkio sektoriui, nes tai – pagrindinis šalies pajamų šaltinis. Panašu, kad šią užduotį Kremliui pavyko įgyvendinti, nes Ukrainos BVP 2022 m., palyginti su 2021 m., sumažėjo daugiau kaip 29 %, o žemės ūkio vertė, kaip Ukrainos BVP dalis, 2022 m. buvo 39 % mažesnė nei 2021 m.
Toks itin svarbios žaidėjos pasaulio žemės ūkio srityje sutrikdymas atnešė globalių pasekmių. Remiantis Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 2022 m. kovo mėn. pasaulinės maisto kainos pasiekė visų laikų nominalias aukštumas. Tuo tarpu Pasaulinė maisto krizių ataskaita rodo, kad 2022 m. 258 mln. žmonių patyrė ūmų maisto stygių, o tai yra visų laikų rekordas.
Naujojo koronaviruso pandemija ir plataus masto invazijos į Ukrainą pradžia vyko kitos visą planetą apėmusios krizės akivaizdoje. Šylantis klimatas ir dažnėjantys ekstremalūs orų reiškiniai kasmet gilina maisto krizę ir didina bado grėsmę. Ypač stipriai nuo klimato kaitos padarinių kenčia Afrikos žemynas, kuriame net 95 % ūkininkų neturi įrengtų drėkinimo sistemų, todėl turi pasikliauti natūraliai iškrintančiais krituliais. JT duomenimis, dėl klimato kaitos visoje Afrikoje žemės ūkio našumas sumenko 34 %, daugiau nei bet kuriame kitame pasaulio regione. Tuo tarpu prognozės rodo, kad siekiant patenkinti būtiniausius žmonijos mitybos poreikius iki 2050 m. maisto gamybą reikėtų didinti 60 %.
Net menkiausi sutrikimai būtiniausių prekių tiekimo grandinėje, iš lentynų dingę mėgstami produktai ar atsiradę nauji ir neįprasti skatina naujų sąmokslo teorijų atsiradimą. Maisto temą subtiliai išnaudoja ir dezinformacijos skleidėjai, siekdami įžiebti baimes, formuoti nuomones ir didinti visuomenės poliarizaciją.
Metodologija
Šia ataskaita siekiama ištirti, kokie su maisto tema susiję dezinformacijos naratyvai buvo skleidžiami skirtingose Europose šalyse, ypatingą dėmesį skiriant lietuvių ir rusų kalbomis paskleistai dezinformacijai, kuria buvo siekiama paveikti Baltijos regiono gyventojus.
Analizės atskaitos tašku pasirinkta plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžia 2022 m. vasario 24 d. Tokia data pasirinkta neatsitiktinai. Statistiniai duomenys rodo, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sukėlė vieną didžiausių XXI a. pasaulinių maisto krizių. Dėl vykdomų karo veiksmų ūkininkai buvo nepajėgūs užtikrinti nuolatinio darbo ir nurinkti derlių, o kroviniai su žemės ūkio produkcija buvo užlaikomi ar sunaikinami. Dėl šios priežasties milijonai gyventojų susidūrė su bado grėsme. Įvertinus šios krizės mastą keliame hipotezę, kad nuo šios datos dezinformacinėse žinutėse turėjo pagausėti manipuliacijų maisto ir maisto produktų tema.
Analizuoti pasirinktas didžiausio Lietuvoje naujienų portalo „Delfi“ faktų patikros iniciatyvos „Melo detektorius“ archyvas, kuriame pateikiami patikrinti faktai lietuvių kalba, ir atskiro faktų patikros padalinio, kuriame pateikiami patikrinti faktai rusų kalba, „Детектор лжи“, archyvas.
Analizei tinkamais tekstais pripažinti tie, kuriuose kalbama apie maistą, gėrimus, maisto priedus, žemės ūkio produktus, maisto ar gėrimų gamybos įmones ar su jomis siejamas sertifikavimo organizacijas, viešojo maitinimo įstaigas, mitybos būdus bei patį valgymo faktą. Analizei nuspręsta nesirinkti tekstų, kuriuose kalbama apie vitaminus ar mikroelementus.
Atrinkus tematiškai tinkamus tekstus ir išanalizavus jų turinį jie pagal dominuojančias temas suskirstyti į 6 kategorijas.
Atliekant analizę iškelta hipotezė, kad su maistu susiję klausimai, taigi, ir šia tema sklindantys melagingi pranešimai, yra globalūs, todėl tikėtina, kad pagrindiniai naratyvai, sklidę Lietuvoje lietuvių kalba ir rusų kalba adresatu laikant Baltijos šalių regiono gyventojus, bus tokie patys arba labai panašūs į sklidusius kitose Europos valstybėse.
Hipotezei patikrinti surinkti duomenys iš šių kolektyvinių platformų: „Elections24Check“, „The Database of Known Fakes“, mėnesinių Europos skaitmeninės medijų observatorijos (EDMO) ataskaitų ir „EUvsDisinfo“ duomenų bazės.
Gretinant Lietuvoje pastebėtus dezinformacijos atvejus su kitų Europos faktų tikrintojų išanalizuotais atvejais pasitelkta raktažodžių paieška pagal šiuos raktažodžius anglų kalba bei nacionalinėmis kitų faktų tikrinimo organizacijų kalbomis: food; „Rainforest Alliance“; „edible insects“; „food additives“; „food colorants“; famine; starvation; eat; McDonalds; Coca-Cola; meat; grain; Ukraine AND grain; beef; graphene AND food; plastic AND food; cannibalism; synthetic AND meat; plastic AND rice. Gauti duomenys palyginti su lietuvių ir rusų kalbomis aptiktais atvejais.
Maistas kaip įrankis dezinformacijos skleidėjų rankose
Iš 1150 „Delfi“ faktų patikros iniciatyvos „Melo detektorius“ lietuvių kalba patikrintų faktų, publikuotų laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d., analizės temą atitiko 65 tekstai. Tai sudaro 5,6 % visų šiuo laikotarpiu publikuotų tekstų.
Per tą patį laikotarpį faktų patikros padalinyje rusų kalba buvo publikuotas 661 tekstas, iš kurių 49 buvo atrinkti tolimesnei analizei. Šis skaičius sudaro 7,4 % viso publikuotų tekstų skaičiaus.
Tematiškai daugelį abiejuose kanaluose patikrintų dezinformacijos atvejų galima suskirstyti į 6 temas, susijusias su valgomaisiais vabzdžiais, pasaulinio bado sąmokslu, prekių ženklais ir organizacijomis, karu Ukrainoje, dirbtiniu maistu ir maisto keliamais pavojais.
Beveik visos tos pačios tematinės linijos išryškėjo tiek lietuvių, tiek rusų kalba paskleistose žinutėse, tačiau pastebėtas ir vienas neatitikimas. Tarp išanalizuotų dezinformacijos atvejų lietuvių kalba aptiktas tik vienas, tiesiogiai siejantis maisto temą ir Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau daug tokių atvejų pastebėta analizuojant patikrintus faktus rusų kalba. Naratyvai, kuriuose apie maistą kalbama iš karo Ukrainoje prizės, buvo antri pagal populiarumą.
Nėra grūdų? Kaltink Ukrainą
Atsižvelgiant į pasirinktą analizės atskaitos tašką, pirmieji su maisto tema susiję dezinformacijos atvejai, kuriuos pavyko rasti lietuviškuose ir rusiškuose „Melo detektoriaus“ archyvuose, yra susiję su Rusijos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą.
Lietuvių kalba pastebėta tik viena sparčiai plitusi tokio pobūdžio melaginga žinutė, kai 2022 m. kovo mėnesį socialiniuose tinkluose paskelbta, esą Kanadoje įsikūręs restoranas iš norinčių į jį patekti klientų reikalavo pateikti palaikymo Ukrainai vykstančiame kare įrodymus. Nesugebėję įrodyti savo politinės pozicijos žmonės, esą, į viešojo maitinimo įstaigą negalėjo patekti. Melaginga žinute siekta formuoti įvaizdį, esą karas Ukrainoje yra naujas „mados klyksmas“, o visi, kurie viešai demonstravo palaikymą su naujojo koronaviruso pandemija susijusiems apribojimams ir paisė atsakingo elgesio gairių, dabar neva su tokiu pačiu įkarščiu iš visų reikalaus palaikymo Ukrainai įrodymų. Taip siekta sumenkinti patį Ukrainos palaikymo faktą, vaizduojant jį kaip priverstinį arba nenuoširdų, netikrą veiksmą.
Rusų kalba nuo invazijos į Ukrainą pradžios demaskuota daugiau su karo įvykiais susijusių dezinformacijos atvejų. Tarp išskirtų 6 tematinių kategorijų ši buvo antroji pagal dydį. Daugiausia su šiuo įvykiu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių dezinformacinių žinučių paskleista per pirmuosius karo metus, nuo vasario iki spalio mėnesio. Dezinformacijos skleidėjai mėgino nukreipti pasaulio pyktį dėl maisto krizės nuo Rusijos, kuri ir sukėlė didžiausią karinį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos bei užtraukė bado grėsmę rinkoms, gyvybiškai priklausomoms nuo Ukrainos grūdų eksporto, prie Ukrainos ir Vakarų šalių. Pastarosios vaizduotos kaip tyčia piktavališkai užlaikančios grūdų siuntas ir tokiu būdu didinančios bado riziką trečiojo pasaulio šalyse.
Analizuojant surinktus duomenis svarbus ir regioninis kontekstas. Per pirmuosius karo mėnesius Vakarų šalims Rusijai pritaikius precedento neturinčias sankcijas, Kremliaus valdomi žiniasklaidos kanalai puolė gąsdinti Europos, o ypač artimiausių kaimynių, pavyzdžiui, Lietuvos ir Lenkijos, gyventojus, esą pritaikiusios sankcijas šios šalys pačios sau pasirašė mirties nuosprendį, kuris lems žlungančią ekonomiką ir maisto produktų stygių, kai, tuo tarpu, sankcijų naštos užgriūta Rusija nejaučia jokio stygiaus ir mėgaujasi pilnomis prekybos centrų lentynomis.
Panašiais pareiškimais siekta kelti įtampas ir tarp kaimyninių šalių. Populiariausiu taikiniu tapo Ukrainos ir Lenkijos santykiai, mėginant sutrikdyti šalių vienybę aiškinimu, esą Lenkiją užplūdę ukrainiečiai karo pabėgėliai paliks lenkus be maisto.
Vis dėlto, dažniausiai Kremliaus ruporų kartotas naratyvas,susijęs su maisto tema – kaltės dėl kilusios globalios maisto krizės permetimas Vakarų valstybėms. 2022 m. vėlyvą pavasarį ir vasarą propagandiniai Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidos kanalai bei vietos politikai aiškino, kad dėl kilusios maisto krizės ir bado grėsmės derėtų kaltinti JAV ir Europos Sąjungos šalis, kurios, esą, sąmoningai užlaiko grūdų siuntas, skirtas trečiojo pasaulio valstybėms, arba jas išvagia ir išgabena grūdus į pasiturintį Vakarų pasaulį.
Šmeižto kampanija siekta įtikinti dėl Rusijos pradėtų karo veiksmų tiesiogiai kenčiančias mažiau pasiturinčias valstybes idėja, kad pati Rusija yra aplinkybių auka, nes dėl Vakarų mestų griežtų sankcijų jos ekonomika, įskaitant eksporto ekonomiką, susiduria su daugybe ribojamųjų priemonių ir problemų. Tačiau visuose šiuose pranešimuose nutylėtas esminis faktas, kad šalis buvo sankcionuota dėl savo pačios veiksmų – ginkluoto įsiveržimo į suverenią valstybę.
Istorijomis apie tai, kad Vakarų šalys grobia grūdus iš Ukrainos, siekdamos išprovokuoti badą nepasiturinčiose šalyse, siekta nukreipti dėmesį nuo fakto, kad pati Rusija iš Ukrainos ūkininkų grobė grūdus ir kitą žemės ūkio produkciją bei eksportavo ją į savo pačios teritoriją.
Ukrainos duomenimis, iki 2022 m. gegužės mėnesio iš okupuotos Ukrainos teritorijos į Rusiją išvežta maždaug 400 tūkst. tonų grūdų, o per 2023 m. iš šių teritorijų nelegaliai eksportuota dar maždaug 4 mln. tonų grūdų. Kad Rusija iš tiesų grobė grūdus iš okupuotų teritorijų liudija ir pasaulio žiniasklaidos surinkti duomenys. Pavyzdžiui, 2022 m. birželį „BBC“ paviešintame tyrime dokumentuotas pagrobtų grūdų kelias iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos teritoriją.
Panašūs naratyvai, kuriuose Vakarai arba Ukraina kaltinami dėl kilusios globalios maisto krizės, panašiu metu užfiksuoti ir pačioje Ukrainoje. Ukrainos faktų patikros organizacija „Stopfake“ demaskavo Kremliaus kontroliuojamos Rusijos žiniasklaidos ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtus teiginius apie tai, kad Ukrainos vadovybė, esą, pasmerkė kariaujančios šalies gyventojus badui, priėmusi „sprendimus, kurie sukėlė grėsmę šalies maisto produktų sodinimui ir net jų išsaugojimui“. Nuo nepagrįstų Kremliaus kaltinimų neišsisuko ir Vakarų šalys. Jos apkaltintos grūdais užkrautų laivų nukreipimu ne į badaujančias Afrikos šalis, o į pasiturinčių Vakarų valstybių jūrų uostus.
2023 m., artėjant pavasarinei sėjai, Rusija ir vėl atnaujino dezinformacijos kampaniją, siekdama įtikinti pasaulį, esą sėjai Ukrainoje iškilusi didžiulė grėsmė, todėl ši būsianti nepajėgi aprūpinti badaujančių pasaulio valstybių. Žinoma, ir šį kartą Kremliui palanki žiniasklaida nepaminėjo, kad maisto krizės priežastis – Rusijos grobikiški tikslai Ukrainoje. Kaltė dėl sunkumų sėjos metu ir vėl suversti Vakarų valstybėms, tvirtinant, esą dėl jų kaltas „grūdų koridorius“, kurio užtikrinimu siekta saugiai eksportuoti Ukrainos grūdus į šalis, kurioms jų reikia labiausiai, nes dėl eksporto, esą, pačioje Ukrainoje neliko grūdų ir ūkininkai neturi kuo užsėti laukus.
„EUvsDisinfo“ duomenų bazėje nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios pagal raktažodžius „Ukraine AND grain“ užfiksuoti 35 su šia tema susiję dezinformacijos atvejai. Visuose juose dėl kilusios maisto krizės kaltinta pati Ukraina arba Vakarų valstybės. Absoliuti dauguma melagingų naratyvų buvo paskelbti Kremliaus valdomų žiniasklaidos kanalų ir naujienų agentūrų pačioje Rusijoje bei jų satelitų kitose šalyse bei Arabų šalių žiniasklaidoje.
Siekiant sumenkinti Ukrainos, kaip patikimos pasaulio grūdų eksporto lyderės, įvaizdį šalis Kremliaus buvo pavaizduota kaip nesugebanti išspręsti kilusios maisto krizės, užtikrinti sklandaus grūdų eksporto, taip pat – kaip piktavalė, kuri tyčia naikina grūdus, kad šie nepasiektų nepasiturinčių valstybių, o tokius nurodymus, esą, duoda pati Ukrainos valdžia.
Tuo tarpu Vakarų valstybėms Kremliaus dezinformacijos naratyvuose teko visus procesus kontroliuojančio plėšiko vaidmuo. Aiškinta, kad visi eksportuojami Ukrainos grūdai patenka į Europos valstybes, jais, esą, atsiskaitoma už Vakarų suteiktą karinę paramą Ukrainai.
Kaip rodo „EuvsDisinfo“ surinkti duomenys, pagrindinis naratyvas, susijęs su maisto tema ir karu Ukrainoje, plintantis iki dabar (paskutinis toks dezinformacijos atvejis fiksuotas šių metų rugpjūčio mėnesį) yra Vakarų pasaulio kaltinimas dėl kilusios maisto krizės, žlungančio žemės ūkio, bado grėsmės ir nesugebėjimo užtikrinti saugumo pasaulinio maisto tiekimo srityje. Tematiškai šis naratyvas glaudžiai siejasi su dar anksčiau, naujojo koronaviruso pandemijos metu, imta skleisti pasaulinio bado sąmokslo teorija.
Bado lenktynės
Pasaulinio bado tema socialiniuose tinkluose buvo eksploatuojama dar iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, tačiau Ukrainoje susiklostę geopolitiniai įvykiai dezinformacijos skleidėjams suteikė daugiau galimybių išnaudoti šią temą ieškant atpirkimo ožio ir kurstant baimę dėl neužtikrintos planetos bei jos gyventojų ateities.
Tyčinio maisto trūkumo sąmokslo teoriją įkvėpė naujojo koronaviruso pandemijos metu sutrikdytos pasaulinės tiekimo grandinės. Dėl daugelio pasaulio valstybių įvestų griežtų karantino ribojimų dalis verslų nesugebėjo tęsti įprastos veiklos. Įvedus judumo ribojimus iš vienos valstybės į kitą sutriko prekių tiekimas, o trumpo galiojimo maisto produktus ūkininkai buvo priversti sunaikinti.
Pandemijos metu internetą užplūdo ne tik milijonai vaizdo reportažų iš ligoninių ar, vėliau, skiepijimo centrų, bet ir šokiruojantys kadrai, kuriuose užfiksuota, kaip žmonės į laukus išpila didžiulius kiekius maisto produktų.
Kaip rodo „Dairy Farmers of America“ duomenys, iki 2020 metų liepos mėnesio JAV ūkininkams tekdavo kasdien išpilti maždaug 14 mln. litrų pieno (3,7 mln. galonų). Iki šios datos taip pat buvo sunaikinta 107 000 vartoti tinkamų kiaušinių, o JAV Nacionalinė kiaulienos gamintojų taryba apskaičiavo, kad dėl sumažėjusių gamyklų pajėgumų buvo eutanazuota daugiau kaip 10 mln. prekinių kiaulių.
Šie vaizdai ir ištuštėjusios parduotuvių lentynos, kai kurių įprastų prekių trūkumas sąmokslo teorijų mėgėjus galutinai įtikino, kad pasaulyje siekiama dirbtinai sukelti badą, o produktai tyčia naikinami vyriausybių įsakymu. Plisti šioms spekuliacijoms padėjo ir jau anksčiau socialinius tinklus apėmęs skeptiškumas dėl Covid-19 ligos kilmės, patikimos informacijos trūkumas ir pasaulyje tvyranti suirutė.
Ankstyvų sąmokslo teorijos apraiškų galima aptikti dar 2021 m., kai vienas JAV tinklaraštininkas, nepateikdamas jokių įrodymų, paskelbė žinią apie tai, kad amerikiečiai ūkininkai iš Žemės ūkio departamento, esą, sulaukia pasiūlymų už sutartą sumą pinigų atsisakyti savo pragyvenimo šaltinio ir sunaikinti pasėlius. Tokiu būdu vyriausybės neva kontroliuoja maisto tiekimo grandinę ir nieko neįtariančius civilius tampo už nematomų virvučių.
Panašūs melagingi pranešimai netruko pasklisti tarp dešiniojo sparno JAV sąmokslo teorijų mėgėjų, o vėliau ir išplisti po visą pasaulį. Teoriją skleidusių asmenų įsitikinimą, kad pasaulio šalių vyriausybės yra suinteresuotos pasmerkti gyventojus bado mirtimi dar labiau sustiprino jau anksčiau aptarta Rusijos įsiveržimo į Ukrainą sukelta maisto krizė.
„Delfi“ atlikta analizė parodė, kad Lietuvoje tyčinio maisto trūkumo sąmokslo teorija, nors nebuvo itin dažnai pastebima, socialiniuose tinkluose pasirodė nuosekliai bent kas keletą mėnesių. Dažniausiai dezinformacijos skleidėjai platino trumpus vaizdo siužetus, kuriuose nufilmuoti didžiuliai kiekiai naikinamų maisto produktų arba kritę gyvuliai. Šie vaizdai klaidingai susieti su, neva, vyriausybių dedamomis pastangomis sukurti dirbtinį maisto trūkumą. Populiariausi pastebėti dezinformacijos atvejai buvo nesofistikuoti, bet pasiekė didelį susidomėjimą, veikiausiai dėl manipuliacijai pasitelktų dėmesį patraukiančių ir smalsumą kurstančių vaizdo siužetų.
Lietuvoje sąmokslo teorijai skleisti pasitelkti vaizdai iš Italijos, kur 2022 m. rugpjūčio mėnesį išgaišo 50 karvių. Nors faktai rodo, kad karvės žuvo dėl apsinuodijimo ciano vandenilio rūgštimi, sąmokslo teorijų skleidėjams tai nesutrukdė tvirtinti, esą „jie ir toliau vykdo programą, pavadinimu „badas“, formuojant nuomonę, neva aukštesnės jėgos, pasaulį valdantys asmenys specialiai marina galvijus.
Dezinformacijos skleidėjai taip pat pasinaudojo vaizdais iš Argentinos paukštyno, kur dėl paukščių gripo 2023 m. teko sunaikinti 350 tūkst. kiaušinių, ir Rusijos miestų, kur mėgėjiškuose vaizdo reportažuose nufilmuoti dėl šalies viduje įvesto vakarietiškų prekių embargo sutraiškomi didžiuliai kiekiai vartoti tinkamų obuolių. Filmuotais vaizdais pasidalinę socialinių tinklų vartotojai šį įvykį taip pat susiejo su dirbtinai keliamu badu.
Lietuvoje tokio pobūdžio melaginga informacija daugiausia plito socialiniuose tinkluose. Ją skleidė į faktų tikrintojų akiratį dažnai pakliūnantys asmenys, savo socialinių tinklų anketas išnaudojantys dezinformacijai skirtingomis temomis skleisti. Paprastai šie asmenys paskyrose dalinosi ir prieš Covid-19 vakcinas nukreipta informacija, spekuliavo dėl pandemijos kilmės, išreiškė simpatiją Kremliaus režimui arba platino neva pacifistines žinutes tiesiogiai arba ne perduodami idėją, kad dėl karo Ukrainoje yra atsakinga pati Ukraina arba Vakarų valstybės.
Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse aptikti naratyvai, kuriuose skleidžiama pasaulinio bado sąmokslo teorija, dažnai buvo siejami su Vakarų valstybėmis ar oficialiomis institucijomis.
Pavyzdžiui, 2023 m. vasarą Europoje plačiai nuskambėjo melaginga žinia, kurioje kalbama apie Jungtinių Tautų neva aukštinamą „alkio naudą“ ir užmačias pavergti žmoniją. Europos faktų tikrinimo organizacijos ir iniciatyvos „Poligrafo“, „AFP“, Delfi „Детектор лжи“ išaiškino šią manipuliaciją, paaiškindamos, kad melagingą žinutę įkvėpė Jungtinių Tautų žurnale 2008 m. pasirodęs straipsnis pavadinimu „Pasaulinio bado nauda“. Nors tik išleista publikacija didelio dėmesio nesulaukė, vis dėlto, vėliau straipsnis apaugo sąmokslo teorijomis, todėl JT priėmė sprendimą 2022 m. iš savo svetainės jį pašalinti. Svarbu tai, kad straipsnio autorystė nepriklausė JT, jo autorius buvo politikos mokslų profesorius George’as Kentas, vėliau pats pripažinęs galimą straipsnio dviprasmiškumą ir pateikęs atsakymą, kas iš tiesų juo norėta pasakyti.
Pastaraisiais mėnesiais aikštėn iškilo dar viena globaliu mastu išplitusi melaginga žinutė, kurioje užmačiomis sukelti pasaulinį badą apkaltintos 13 pasaulio valstybių – Argentina, Australija, Brazilija, Burkina Fasas, Čilė, Čekija, Ekvadoras, Ispanija, JAV, Panama, Peru, Urugvajus ir Vokietija. Šalims mestas kaltinimas dėl sutarties, kurioje žadama sunaikinti maisto atsargas tam, kad kiltų pasaulinis badas, pasirašymo.
Europą ši melaginga žinia pasiekė iš JAV, kai ja pasidalino nuolat dezinformaciją ir sąmokslo teorijas platinantis portalas „Natural News“. 2020 m. gegužės mėn, „Facebook“ uždraudė įrašus su nuorodomis į šį portalą, todėl socialinių tinklų vartotojai dezinformacijai platinti pasitelkė straipsnio ekrano nuotraukas.
Kaip rodo surinkti duomenys, 2021 m. JAV kraštutinės dešiniosios pakraipos sąmokslo teoretikų pradėta skleisti tyčinio maisto trūkumo sąmokslo teorija vėliau, prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, Kremliaus buvo sustiprinta ir išnaudota savo reikėms, siekiant įtikinti žmones, kad dėl kai kurių maisto prekių trūkumo ir kai kuriose šalyse išaugusios bado grėsmės kalti būtent Vakarų šalių lyderiai.
2024 m. pradžioje per Europą nuvilniję masiniai ūkininkų protestai įkvėpė dar daugiau gyvybės šiai teorijai, praturtindami ją teiginiais apie vyriausybių užmačias susidoroti su žemės ūkio sektoriumi, kad ūkininkų kuriama produkcija užleistų vietą rinką, o vėliau ir europiečių šaldytuvus, užvaldysiantiems naujiems neįprastiems maisto produktams.
Europiečio dieta: vabzdžiai, žmogiena ir plastikiniai kiaušiniai
„Delfi“ atlikta analizė rodo, kad, nors nerimas Lietuvos informacinėje erdvėje dėl vadinamųjų sintetinių maisto produktų kilo dar 2022 m. vasarą, socialiniuose tinkluose gurmaniškos idėjos tikrąjį pagreitį įgavo 2023 m. pradžioje, kai Europos Komisija patvirtino leidžianti kai kurių valgomųjų vabzdžių kilmės produktų vartojimą ES šalyse.
Visoje Europoje kelis mėnesius vykusi prieš šį naująjį maisto produktą nukreipta dezinformacijos kampanija patraukė Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijos (EDMO) dėmesį. Pirmą 2023 m. mėnesį pasirodžiusioje apžvalgoje analizuojami pagrindiniai su vabzdžių valgymu susiję naratyvai ir kaip jais buvo siekiama pakenkti visos ES įvaizdžiui.
Analizėje išskirti trys pagrindiniai naratyvai Europos informacinėje erdvėje lydėję naujo EK reglamento priėmimą. Dezinformacijos skleidėjai siekė įtikinti, esą Europos institucijos ES šalių narių gyventojus vers valgyti vabzdžius prieš jų valią. Europiečiai gąsdinti tuo, kad maisto produktų ingredientų sąrašuose nebus aiškiai įvardijama ar juose yra vabzdžių ar jų dalių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, o vėliau ir Lietuvoje, paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad iš vabzdžių pagaminti ingredientai maisto produktų etiketėse bus žymimi tik lotynų kalba, siekiant suklaidinti vartotojus ir priversti juos įsigyti tokių produktų.
Tokios versijos siejasi ir su kiek anksčiau, dar 2022 m., paskelbtais melagingais pranešimais, kuriuos paneigė daugelis Europos faktų tikrinimo organizacijų. Juose teigiama, kad Nyderlandų mokyklose vaikai prievarta maitinami sliekais ir vabalais. 2023 m. pavasarį internete pasirodė panaši melaginga informacija, tik šį kartą joje buvo minima Lenkija, esą šioje šalyje veikiančiame darželyje vaikams be tėvų sutikimo buvo leista valgyti vabzdžius.
Kai kurių sąmokslo teorijomis įtikėjusių žmonių baimė netyčia prisivalgyti vabzdžių ir vabalų išaugo į maniakišką produktų etikečių tikrinimą ir viešą įtarimų sukėlusių gaminių atsisakymą.
Lietuvoje žinia apie naujuosius maisto produktus socialinių tinklų vartotojus paskatino burtis į bendraminčių grupes. Jose viešai reikštas nepritarimas vabzdžių kilmės produktams ir prekėms, kuriose šių ingredientų gali būti, dažnai peraugantis į atvirą konfrontaciją ES, globalistams ar Vakarų vertybėms.
Kai kuriose grupėse, pavyzdžiui, aptariamu laikotarpiu aktyviai veikusioje „Facebook“ socialinio tinklo grupėje „Maistas turintis sudėtyje svirplių/vabalų/lervų“, dalintasi įvairių maisto produktų etikečių nuotraukomis, tvirtinant, esą jų sudėtyje yra svirplių miltelių. Svirplių miltelių kategorijai neretai klaidingai buvo priskiriami su šiuo ingredientu nesusiję maisto priedai, pavyzdžiui, žymimi raidėmis ir skaičiais E120 ir E904, kurie, nors ir yra susiję su vabzdžiais, iš tiesų nežymi svirplių miltelių ar kitokių iš konkretaus vabzdžio – naminio svirplio – kilusių ingredientų. Pamirštas ir faktas, kad šie maisto priedai maisto pramonėje pradėti naudoti dar praeitame šimtmetyje ir yra pripažįstami saugiais vartoti.
Melagingos informacijos skleidėjai taip pat rūpinosi, kad valgomieji vabzdžiai iš tiesų yra nuodingi ir sukels rimtų sveikatos sutrikimų, nepaisant to, kad dabar turimi duomenys rodo, kad toks produktas, jei tinkamai paruoštas, žmogaus sveikatai nekenkia.
Nors Lietuvoje melagingą informaciją apie svirplių produktų keliamus pavojus dažniausiai skleidė dėl savo ir artimųjų sveikatos suklaidintos namų šeimininkės, kai kuriuos šios temos aspektus savo tikslams išnaudojo ir dezinformacijos skleidėjai. Pavyzdžiui, Kremliaus kontroliuojamuose žiniasklaidos kanaluose atvirai svarstyta, kad europiečiai bus priversti valgyti vabzdžius dėl to, kad ES šalyse dėl nesėkmingo derliaus trūksta maisto, o prieš Rusiją mestos sankcijos neva atsisuko prieš pačią Europą. Vabzdžių valgymą taip pat buvo siekiama pavaizduoti, kaip išsigimstančios Europos kultūros, tikrojo Vakarų veido, Vakarietiškų vertybių, kurioms reikėtų priešintis, simbolį. Tokia manipuliacijos taktika ypač pasiteisino, siekiant savo pusėn patraukti tradicines vertybes ir tradicinės šeimos modelį puoselėjančius konservatyvius asmenis.
Nors dezinformacijos kampanija, nukreipta prieš naujuosius maisto produktus ir tam tikrus vabzdžių kilmės ingredientus leidžiantį vartoti sprendimą buvo itin intensyvi, praėjus keliems mėnesiams po to, kai įsigalėjo EK reglamentas, dezinformacijos atvejų vabzdžių tema ėmė mažėti, o socialiniuose tinkluose audringomis diskusijomis ir revoliucinga dvasia įkurtos vabzdžių nekentėjų grupės užsidarė arba tapo vis mažiau aktyvios.
Tačiau dezinformacija, susijusi su neįprastais maisto produktais ar mitybos praktikomis, nenuslūgo. Vis dažniau viešoje erdvėje keliamas klausimas, kaip žmonės turėtų maitintis ateityje, siekdami sumažinti klimato kaitos padarinius ir apsaugoti planetą, lėmė sąmokslo teorijų apie sintetinius maisto produktus ir jų privalomą įtraukimą į žmonių mitybos racioną atsiradimą.
Pavyzdžiui, teiginiai apie tai, kad gyvulių mėsa palaipsniui bus pakeista į sintetinę mėsą iki dabar nuosekliai kartojami socialiniuose tinkluose, tvirtinant, kad ateityje ūkininkų tiesiog nereikės, nes maistas bus kuriamas laboratorijose. Dažniausiai šie teiginiai sujungiami su kitomis panašiomis sąmokslo teorijomis, pavyzdžiui, įpinant tvirtinimus, esą ateities žmonių dietą sudarys ne tik sintetinė mėsa, bet ir vabzdžiai, o ir tų bus galima valgyti gerokai mažiau, nes Pasaulio ekonomikos forumo rengėjų nurodymu ateities žmonės, esą, privalės maitintis 40 % mažiau nei dabartiniai.
Pas pastaruosius du metus socialiniuose tinkluose taip pat pastebėta dezinformacijos atvejų, kuriuose minimas kanibalizmas, neretai kitų žmonių valgymą siejant su iškrypusiais pasaulio elito įpročiais ar supuvusiomis Vakarų vertybėmis. Pavyzdžiui, 2024 m. pradžioje internete pasirodė kaltinimų Suomijai, esą vietiniai smaginasi valgydami žmogienos mėsainius, nors minėti mėsainiai iš tiesų buvo pagaminti iš veršienos, suteikiant jiems intriguojantį pavadinimą, nes patiekalas buvo patiektas garsaus amerikiečių serialo apie zombius „Vaikštantys numirėliai“ gerbėjams.
Į dezinformacijos skleidėjų akiratį taip pat pateko satyrinis „Channel 4“ kanalo siužetas, kuriame pašiepiamai rodoma netikra dokumentika apie laboratorijoje užaugintą žmogieną. Siužeto ištraukos vėliau socialiniuose tinkluose išplatintos kaip tikra informacija, akcentuojant, kad tokiu būdu žmonės pratinami ateityje valgyti savo gentainius.
Dažniausiai panašiems melagingiems pranešimams skleisti socialiniuose tinkluose buvo pasitelkiami su išsakytu teiginiu iš tiesų nesusiję vaizdo įrašai, pavyzdžiui, kino filmų ar TV reklamų kadrai, satyrinis turinys ar visai ką kita vaizduojantys reportažai, kurie juos paviešinusiems vartotojams pasirodė vaizduojantys tai, ko iš tiesų nevaizduoja.
Pavyzdžiui, 2024 m. pradžioje lietuviškose socialinių tinklų paskyrose imtos platinti senos sąmokslo teorijos apie plastikinius ryžius, kiaušinius ir ledus, kurie, esą, prekybos centruose užims tikrų produktų vietas. Panašius ar tokius pačius teiginius skirtingu laiku demaskavo ir kitos Europos faktų patikros organizacijos, tačiau svarbu pabrėžti, kad šie dezinformacijos atvejai nukeliavo ilgą kelią iki Europos, nes Azijos šalyse, kuriose ir buvo nufilmuoti klaidingai informacijai skleisti panaudoti vaizdo įrašai, šie teiginiai buvo paneigti gerokai anksčiau. Pavyzdžiui, melagingi pranešimai apie plastikinius kiaušinius Kinijoje buvo paneigti dar 2017 m., Indijoje – 2018 m., o tuo tarpu Lietuvoje jais pasidalinta tik 2024 m.
Dėl naujų neįprastų maisto produktų ir jų įvedimo į rinką dezinformaciniuose scenarijuose dažniausiai kaltinti JAV, Vakarai, globalistai, Pasaulio ekonomikos forumas ir jo vadovas Klausas Schwabas arba filantropas milijardierius Billas Gatesas, kuris, esą, siekia užtvindyti pasaulį sintetine laboratorijoje pagaminta mėsa ir pakeisti įprastą stalo druską, prisodrinant ją vakcinomis nuo Covid-19 ligos. Tačiau be šių asmenų dezinformacijos skleidėjai nusitaikė ir į kitus taikinius – populiarius prekės ženklus ir nevyriausybines organizacijas.
Saugokitės varlės
Lietuviškose socialinių tinklų paskyrose maždaug nuo praeitų metų vasaros ėmė sklisti tarptautinę nevyriausybinę organizaciją „Rainforest Alliance“ juodinantys pranešimai. Juose teigta, kad žalią varlę vaizduojančiu organizacijos logotipu pažymėtuose maisto produktuose slapta įšvirkšta iRNR tipo vakcinų nuo Covid-19 ligos, pridėta paslaptingos medžiagos, grafeno, arba, kad šiuo ženklu žymimi produktai purškiami pavojingais endokrininę sistemą ardančiais herbicidais, o pati organizacija siejama su Billo Gateso įkurtu fondu. Dezinformacijos kampanijai įsisiūbavus netgi teigta, esą žmonėms sužinojus visą tiesą apie „Rainforest Alliance“ logotipu žymimus produktus B. Gatesui teko logotipą pakeisti į tokį, kuris būtų sunkiau atpažįstamas.
Už tvaresnį verslą, aplinkos apsaugą ir sąžiningo užmokesčio užtikrinimą kovojanti amerikiečių aplinkosaugos aktyvisto Danielio Katzo įkurta nevyriausybinė organizacija akimirksniu išpopuliarėjo visoje Europoje, tačiau ne už savo nuopelnus, o už pramanytas kaltes.
Patikrintų faktų duomenų bazėje „Database of Known Fakes“ laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. galima rasti 44 skirtingų Europos faktų patikros organizacijų patikrintus teiginius apie „Rainforest Alliance“ 17 skirtingų kalbų. Šių straipsnių analizė parodė, kad pagrindinės apie organizaciją skleistos melagingos žinutės sutampa su tomis, kurias „Delfi“ faktų patikros padaliniams, tikrinantiems informaciją lietuvių ir rusų kalbomis, pavyko aptikti sklindant Lietuvos regione ir rusiškai kalbančiose šalyse.
Socialinių tinklų vartotojai visoje Europoje dalinosi griežtais raginimais jokiu būdu nepirkti žalios varlės ženkliuku pažymėtų maisto produktų, nes šie, esą, gali apnuodyti organizmą arba netikėtai papildyti tokio vartotojo dietą slapta pridėtais vabzdžių produktais.
Nuo šmeižto kampanijos neišsisuko ir kiti maisto prekių tvarumą liudijantys ženklai, pavyzdžiui, „Cocoa Life“ tvarios kakavos tiekimo programa, kuria siekiama stiprinti kakavos bendruomenes ir įkvėpti naują kakavos augintojų kartą.
2023 m. spalį šaltiniuose rusų kalba pasirodė melagingų pranešimų, kuriuose „Cocoa Life“ ženkliukas, vaizduojantis kakavos ankštį, įvardytas kaip naujas „Rainforest Alliance“ logotipas, kuris, esą, reiškia, jog organizacija atlieka bandymus su žmonėmis.
Siekdama išsklaidyti abejones dėl savo logotipo ir juo žymimų produktų, „Rainforst Alliance“ šių metų balandį oficialioje svetainėje paviešino pranešimą, kuriame paaiškinama, kas ir už kokius nuopelnus gali gauti „Rainforest Alliance“ programos sertifikatą.
Sunku pasakyti, kas buvo pirminis dezinformacijos kampanijos, nukreiptos prieš tvarumo praktikas remiančias sertifikavimo programas, šaltinis, tačiau aišku, kad dalis žmonių išlieka skeptiški skambiais šūkiais besigiriančių tvarumo programų atžvilgiu.
Dar 2016 m. tiriamosios žurnalistikos centras „Reveal“ pasidalino straipsniu, kuriame akcentuojama „Rainforest Alliance“ programą supanti kontraversija dėl organizacijos nesugebėjimo užtikrinti patikimo sertifikatą gavusių verslų audito. Pavyzdžiui, 2015 m. „BBC“ atliktas tyrimas atskleidė, kad „Rainforest Alliance“ patvirtintose Indijos arbatos plantacijose darbuotojai gyvena prastose patalpose ir gauna neleistinai mažus atlyginimus. Žurnalistai taip pat rado įrodymų, kad plantacijose dirbo vaikai. 2021 m. organizacija turėjo teisintis dėl pasirodžiusių kaltinimų apie nederamą seksualinį elgesį vienoje iš sertifikuotų arbatos plantacijų Malavije, o dar po dviejų metų „BBC“ tyrėjai sukūrė dokumentinį filmą apie seksualinį priekabiavimą ir smurtą lyties pagrindais sertifikuotoje arbatos plantacijoje Kenijoje.
Vis dėlto, tvarumą užtikrinti siekiančios sertifikavimo programos – ne vienintelės patraukusios dezinformacijos skleidėjų dėmesį. „Delfi“ archyvų analizė atskleidė, kad socialiniuose tinkluose neretai pasirodo dezinformacijos ir apie įvairius prekės ženklus, dažniausiai – didžiuosius greitojo maisto ar gaiviųjų gėrimų gamintojus. Nors tokių dezinformacijos atvejų užfiksuota palyginti nedaug, svarbu atkreipti dėmesį, kad atakos prieš tam tikrus prekės ženklus, ypač tapusius savotiškais konkrečios kultūros simboliais, gali turėti paslėptą potekstę.
Dažniausiai melaginguose pranešimuose lietuvių ir rusų kalbomis buvo minimi „McDonald’s“ ir „Coca-Cola“ prekių ženklai, dažnai siejami su vakarietišku laisvumu, JAV vertybėmis. „Coca-Cola“ produkcija pranešimuose nepelnytai vaizduota kaip itin pavojinga, bandyta įrodinėti, kad kompanijos gaminamų gaiviųjų gėrimų sudėtyje yra vabzdžių produktų. Lietuviškose socialinėse paskyrose paviešinta ir seniai JAV faktų tikrintojų paneigta melaginga informacija apie tai, kad „Coca-Cola“, esą, išleido skardines su rasistiniu užrašu, kviečiančiu „būti mažiau baltaodžiu“.
Šis prekės ženklas buvo įpintas ir į Kremliaus platinamą melagingą istoriją, kurioje teigiama, kad Ukraina yra įsivėlusi į prekybos vaikais tinklą ir pardavinėja mažus ukrainiečius pasiturintiems iškrypėliams iš Vakarų šalių. Tokius kaltinimus 2023 m. rudenį pažėrė Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotoja Ana Kuznecova, spaudos konferencijos metu pareiškusi, kad „Coca-Cola“ iš Ukrainos našlaičių namų perka vaikus. Ukrainai metami nepagrįsti kaltinimai vaikų ir jų organų prekyba – nėra naujas Kremliaus peršamas naratyvas, tačiau amerikiečių bendrovės sąsaja su juo gali būti vertinama kaip keršto akcija dėl bendrovės skiriamos paramos Ukrainai. Netrukus po to, kai prasidėjo plataus masto invazija, 2022 m. kovo mėnesį, bendrovė „The Coca‑Cola Company“ oficialioje svetainėje pranešė pasitraukianti iš Rusijos. Panašiu metu taip pat pasirodė pranešimas apie įmonės ketinamą skirti 30 mln. JAV dolerių vertės paramą užpultai šaliai.
Kardifo universiteto profesorius Giandomenico Di Domenico moksliniame darbe analizavo, kaip melagingos naujienos gali keisti vartotojų įpročius. Pasak jo, paprastai melagingos informacijos skleidėjai nusitaiko į konkrečius prekės ženklus, siekdami keisti vartotojų įpročius ir paraginti juos atsisakyti tam tikrų prekių ar paslaugų. Paskleistos melagingos naujienos gali smarkiai pakenkti bendrovės reputacijai, ypač jei ši laiku nepateikia gerai apgalvoto atsako.
Tiesa, meistriškai suręsti melagingi scenarijai gali atbaidyti ne tik nuo konkrečių prekės ženklų produkcijos, bet ir nuo tam tikrų maisto produktų ir gėrimų kategorijų.
Grafenas, vėžys ir šizofrenija lėkštėje
Viena plačiausių tematinių grupių, kurią pavyko išskirti išanalizavus „Delfi“ archyvus, yra melagingi pranešimai, kuriuose kalbama apie įvairius pavojus, kuriuos žmogui gali sukelti vienas ar kitas produktas, mitybos stilius ar maisto apdorojimo būdas. Pavyzdžiui, perspėjančios žinutės apie tai, kad mikrobangų krosnelėje ruošiamas maistas, esą, tampa nuodingas ir netinkamas vartoti ar įspėjimai apie aliejaus, kavos, kiaušinių ar migdolų pieno daromą žalą ar net gebėjimą sukelti vėžį.
Daugumą į šią kategoriją patekusių žinučių galima laikyti misinformacijos, o ne dezinformacijos, atvejais arba dar kitaip vadinti maisto saugos misinformacija. Jos socialiniuose tinkluose pasirodydavo atsitiktinai, bet dėl universalių paliečiamų temų sulaukdavo nemažai dėmesio ir reakcijų. Tokiais melagingais pranešimais buvo linkusios dalytis homeopatinį gydymą, alternatyvias medicinos praktikas bei sveiką mitybą propaguojančios socialinių tinklų paskyros bei grupės ir pavieniai asmenys, kuriuos domina sveikatingumo ar dvasingumo temos, bet nebūtinai nuolatiniai dezinformacijos skleidėjai.
Bene populiariausias su šia tematine grupe sietinas naratyvas – tvirtinimai, esą įprastuose maisto produktuose yra paslaptingos medžiagos grafeno. Stebuklinga XXI a. medžiaga vadinamas grafenas socialiniuose tinkluose pradėtas linksniuoti naujojo koronaviruso pandemijos metu, vos atsiradus pirmosioms vakcinoms. Tuo metu platinta dezinformacija apie tai, kad grafeno, esą, yra vakcinų sudėtyje.
Vėliau grafeno sąmokslo teorija iš gydytojų kabinetų persikėlė ant žmonių stalo. Dezinformacijos skleidėjai tikino, esą grafeno yra įvairiuose įprastuose maisto produktuose, pavyzdžiui, sausų pusryčių dribsniuose, šokolade, arbatoje ir kitur. Tokiems teiginiams įrodyti pasitelkti namų sąlygomis atlikti eksperimentai, kai pabėrus vieno ar kito produkto ant paviršiaus po jį vedžiojama magnetu, demonstruojant, kad prie magneto yra pritraukiamos tamsios spalvos mikrodalelės, kurios daugeliu analizuotų atvejų iš tiesų buvo tik smulkios geležies oksido dalelės.
Net jei daugeliu atvejų maisto saugos misinformacijos negalima laikyti planuotomis dezinformacijos atakomis, kuriomis siekiama aiškių tikslų, tai nereiškia, kad tokios melagingos žinutės yra mažiau svarbios. Atvirkščiai, dažnai kartojami su maistu susiję mitai gali turėti tiesioginę reikšmę žmonių sveikatai.
Didelės apimties tyrimu, vykdytu Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje, siekta nustatyti, ar maisto saugos mitai gali turėti realių pasekmių žmonių sveikatai. Tyrimo metu apklausti 3110 namų ūkiai, kuriuos sudarė 7366 asmenys. Anketoje tyrimo dalyviai turėjo pažymėti, kaip vertina su maisto sauga susijusius teiginius (sutinka su jais ar ne).
Išanalizavus apklausos rezultatus ir įvertinus apklaustųjų sveikatos būklę, paaiškėjo, kad mokslu neparemti įsitikinimai gali turėti įtakos gastroenterito paplitimui ir sergamumui. Taip pat nustatyta, kad nemoksliniai įsitikinimai yra gana paplitę visose trijose šalyse, kuriose buvo vykdytos apklausos.
Analizuojant „Delfi“ archyvus taip pat aptikta nemažai populiarių su maisto sauga susijusių mitų, pavyzdžiui, skirtingose klaidinančiose žinutėse bandyta įrodyti, kad mikrobangų krosnelėje ruošiamas maistas keičia maisto DNR struktūrą ir žmonėms gali sukelti vėžį, taip pat – kad maisto ruošimas naudojant aliuminio foliją negrįžtamai pažeidžia žmogaus DNR.
Pastebėta ir melagingų pranešimų, siejančių tam tikrą mitybą su rimtais susirgimais, pavyzdžiui, šizofrenija. Šaltiniuose rusų kalba aiškinta, neva šizofreniją sukelia gyvūninės kilmės produktų vartojimas.
Misinformacijos skleidėjų akiratyje taip pat dažnai atsiduria maisto priedai. Pavyzdžiui, net ir ES leidžiami naudoti ir pripažįstami saugiais konservantai ar kitas funkcijas atliekantys E raide žymimi priedai vadinami nuodais, aiškinama, esą daugelis jų gali sukelti vėžinius susirgimus ar endokrininės sistemos sutrikimus. Tokio pobūdžio misinformacija ypač dažnai pastebėta homeopatinę mediciną propaguojančiose socialinių tinklų paskyrose, taip pat vadinamuoju „supermaistu“ ar natūralia produkcija prekiaujančiose internetinėse parduotuvėse ar paskyrose.
Išvados
Maisto tema gali būti reikšmingu ginklu dezinformatorių rankose. Universalios su maistu, mityba ir gyvybiškai svarbių resursų paskirstymu susijusios temos patraukia žmonių dėmesį ir provokuoja emocingą atsaką. „Delfi“ atlikta analizė parodė, kad dezinformacijos ir misinformacijos atvejai, susiję su žmogaus mityba, yra globalūs. Beveik visi Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse lietuvių ar rusų kalba paskleisti naratyvai panašiu metu buvo demaskuoti ir kitose Europos valstybėse. Remiantis šia informacija, galima daryti išvadas, kad siekiant mažinti su maistu susijusios dezinformacijos poveikį būtinas globalus atsakas, kurį galima pasiekti skatinant faktų patikros organizacijų tarptautinį bendradarbiavimą.
Maisto temą melagingos informacijos skleidėjai išnaudoja įvairiuose kontekstuose. Dažnai ji neatsiejama nuo klaidinančios informacijos sveikatos tema ir informacinėje erdvėje sklando maisto saugos misinformacijos pavidalu, pavyzdžiui, mitų apie vieno ar kito maisto produkto ar jo apdorojimo būdo poveikį sveikatai. Iki šiol surinkti duomenys rodo, kad iš pažiūros nekalti įsitikinimai apie maisto saugą gali daryti realų poveikį žmonių sveikatai, todėl itin svarbu šviesti visuomenę maisto bei maisto higienos temomis tam, kad neigiamas nemokslinių įsitikinimų poveikis būtų sumažintas.
Dezinformacijos skleidėjai mitybos temą aktyviai išnaudoja įvairių kritinių situacijų metu, pavyzdžiui, geopolitinės įtampos, sveikatos ar klimato krizės fone. Kadangi maisto prieinamumas yra būtina žmonių išgyvenimo sąlyga, be to, daugelis individų turi susiformavusius maisto vartojimo įpročius ir net menkiausias pasikeitimas įprastame racione gali sukelti stiprias negatyvias emocijas, maisto ar jo trūkumo temos tampa itin galingu informacinio karo ginklu.
Atlikus analizę ir užfiksavus, kaip ir kada maisto temos pasitelkiamos, siekiant išprovokuoti europiečių emocijas, sužadinti baimę ar pyktį, galima daryti išvadą, kad ateityje didėjant žmonių poliarizacijai, kaistant geopolitiniam fonui ir susiduriant su klimato kaitos pasekmėmis manipuliacijų maisto tema Europos žemyne ir už jo ribų daugės, o žmonių atsakas į tokią dezinformaciją gali būti dar audringesnis. Ypač šios temos griaunantis potencialas gali atsiskleisti šylant klimatui, kai išaugs atskirtis tarp labiausiai klimato kaitos paveiktų valstybių ir pažangesnių, sparčiau prisitaikančių prie pokyčių visuomenių. Vieniems regionams tapus mažiau derlingais, o išgyvenimo galimybėms juose žmonėms mažiau palankiomis, bus lengviau manipuliuoti nukentėjusių visuomenės narių emocijomis ir nuomonėmis, pasitelkiant maisto temą.
