Teiginiai
Politikai diskutuoja, kokio dydžio vakcinų dozės turėtų būti maiste.
Verdiktas
Manipuliacija. Platinamame vaizdo įraše Tenesio, JAV, įstatymų leidėjas siūlo bet kokį maistą, kuriame yra vakcina ar vakcinos dalių, kvalifikuoti kaip vaistą, pagal vaistus valstijoje reglamentuojantį įstatymą. Vakcinos maiste pasaulyje vis dar yra tik tyrimų stadijoje, jos nėra naudojamos maisto produktuose žmonėms.
Melo detektoriaus komentaras
Socialiniuose tinkluose platinamas vaizdo įrašas, kuriuo esą įrodomos politikų diskusijos dėl vakcinų įvedimo į maistą.
Pirmieji vaizdo įrašo kadrai neturi nieko bendro su maisto vakcinavimu. Tai vaizdo įrašas iš automatizuoto salotų ūkio Kinijoje (čia).
Tolesni kadrai yra JAV Tenesio valstijos, kur kongresmenas respublikonas Scottas Cepicky pristato įstatymo projektą HB1894 (čia nuo 6:45).
Socialiniuose tinkluose kongresmeno kalba išimta iš konteksto. Nors gali pasirodyti, kad jis siūlo įstatymo projektą, susijusį su vakcinų naudojimu maiste, jų įteisinimu, iš tikrųjų įstatymų leidėjas siūlo įteisinti tvarką, pagal kurią bet koks maistas, kuriame yra vakcina ar vakcinos medžiagos, būtų laikomas vaistu pagal Tenesio Maisto, vaistų ir kosmetikos įstatymą (čia).
Šis perkvalifikavimas reiškia, kad toks maistas turi atitikti tuos pačius reguliavimo standartus ir priežiūrą kaip ir farmacijos vaistai valstijoje. Įstatymas įsigaliojo 2024 m. balandžio 22 d. (čia).
Įstatymu nedraudžiama valstijoje prekiauti vakcinomis maiste, tačiau bus reikalaujama, kad valgomos vakcinos būtų ženklinamos tokiu pat medicininiu ženklu kaip ir švirkščiamosios vakcinos ar vaistai.
Pristatydamas įstatymo projektą Atstovų rūmų Sveikatos komitetui, S. Cepicky sulaukė klausimų, ar šiuo metu Tenesio parduotuvėse galima įsigyti vakcinuotų maisto produktų. Jis pripažino, kad įstatymo projektas siūlomas kaip apsauga, kad ateityje, jei prekyba tokiais produktais bus leidžiama, pirkėjai būtų tinkamai informuoti.
Kas yra valgomos vakcinos?
Valgomos vakcinos gaminamos įterpiant tam tikrus norimus genus į augalus, kurie vėliau pradeda gaminti apsauginius baltymus. Paprastai tariant, valgomos vakcinos yra genetiškai modifikuoti augalai, kurie stiprina imunitetą nuo ligų, tokių kaip hepatitas B, viduriavimas, pneumonija, lytiškai plintančios infekcijos ir kt. (čia). Esama bandymu sukurti ir valgomą vakciną nuo COVID-19 (čia).
Valgomos vakcinos turi baltymų, kurie sukelia imuninį atsaką, tačiau neturi patogeninių genų, todėl negali sukelti infekcijos ir yra saugios naudoti. Tokios vakcinos ypač pasitarnautų besivystančiose šalyse, nes padarytų vakcinas labiau prieinamas. Ir nors jau yra sukurta valgomų vakcinų, jos kol kas bandomos su gyvūnais, atliekami keli klinikiniai tyrimai su žmonėmis, tačiau žmonėms jos nėra prieinamos.
Mokslininkai pripažįsta, kad kol kas valgomos vakcinos vis dar yra tyrimų stadijoje. Pavyzdžiui, kyla iššūkių genetiškai modifikuojant augalus, kurie galėtų būti auginami visame pasaulyje, reikalautų mažai išteklių ir būtų vartojami minimaliai apdorojus (čia).
Taip pat neišspręsti klausimai, kaip užtikrinti stabilią antigeninių baltymų koncentraciją ir patikimą imuninį atsaką, standartizuoti dozę, sureguliuoti teisinę bazę, užtikrinti tinkamą priežiūrą. Galiausiai, keliami klausimai, kokios gali būti ilgalaikės šių vakcinų pasekmės (čia).
Europos Komisija (EK) yra sulaukusi klausimo, ar imsis reglamentuoti vakcinas maiste, turint omenyje mokslininkų atliekamus tyrimus. 2019–2024 m. sveikatos ir maisto saugos eurokomisarės pareigas ėjusi Stella Kyriakides patikino, kad maistinės vakcinos yra medicininis produktas, kuris į Europos Sąjungos (ES) rinką galėtų patekti tik gavęs leidimą pagal farmacijos teisę (čia). Leidimą prekybai ES turėtų suteikti EK, o prekybai šalies viduje – narės savarankiškai.
„Leidimas prekiauti vaistu suteikiamas tik įvertinus jo kokybę, saugumą ir veiksmingumą bei nustačius teigiamą naudos ir rizikos santykį, susijusį su jo vartojimu“, – atsakyme rašė S. Kyriakides.
