Teiginiai
Verdiktas
Nuotraukoje matomi paukščiai žuvo atsitrenkę į autobuso stotelės stiklą, o vaizdo įraše matomų bičių mirtį sukėlė pesticidais apdirbti greta avilių esantys laukai. Gyvūnų žūčių nesukėlė 5G mobilusis ryšys ar „chemtreilai“. Mokslininkai jau ne kartą paneigė „chemtreilų“ egzistavimą, tai – tik sąmokslo teorija. Tuo tarpu tyrimų, atskleidžiančių kaip 5G ryšys veikia gyvūnus, yra per mažai, kad būtų galima daryti aiškias išvadas. Daugiausia esamų tyrimų gilinosi į tai, kaip elektromagnetinė spinduliuotė veikia peles ar žiurkes. Juose prieita išvados, kad mobiliųjų įrenginių skleidžiamos radijo bangos gali pažeisti gyvūnų DNR ir nervų sistemą. Tuo tarpu 2020 m. atlikto tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškint elektromagnetinių bangų poveikį šliužams ir sraigėms, rezultatų nepakako tiksliai įvardyti, ar spinduliuotė padarė neigiamą poveikį tirtiems gyvūnams. Tiesa, svarbu paminėti tai, kad elektromagnetinę taršą aplinkoje kelia ne tik naujosios kartos mobilusis ryšys, bet ir apskritai visos mobiliųjų telefonų bazinės stotys, TV antenos, radijo stotys.
Melo detektoriaus komentaras
Socialiniuose tinkluose išplatinta fotografija, kurioje matyti ant šaligatvio sukritę negyvi paukščiai, svirbeliai, o šalia – ir mėgėjiškas vaizdo įrašas, jame vyras rodo šalia avilių pastebėtas negyvas bites. Abu vaizdai buvo susieti su 5G ryšio ir „chemtreilų“ poveikiu, kuris esą ir pražudė gyvūnus.
Pasinaudojus „InVID We Verify“ įrankiu ir atlikus atvirkštinę vaizdų paiešką paaiškėjo, kad nė vienas iš panaudotų atvaizdų nėra susijęs su 5G mobiliuoju ryšiu ar „chemtreilais“.
Nuotrauka, kurioje užfiksuoti negyvi paukščiai, padaryta Ukrainoje, Černihivo mieste. Šių metų sausio 8 d. rytą ta pačia fotografija ukrainietiškoje „Facebook“ grupėje, skirtoje Černihivo gyventojams, norintiems pagelbėti beglobiams gyvūnams, pasidalino socialinio tinklo vartotoja Olga. Ji pranešė prie Černobylio autobusų stotelės pastebėjusi 14 galimai sušalusių paukščių ir paprašė pagalbos (ČIA).
Tą pačią dieną po vidurdienio toje pačioje grupėje kita vartotoja Tina pasidalino nauja žinute su istorijos tęsiniu (ČIA). Šalia jos pridėtos dvi nuotraukos, vienoje – ant grindų suguldyti 14 negyvų paukščių, o kitoje – ant pakloto stovintis gyvybingas paukščiukas. Žinutėje nurodyta, kad liudininkai matę, kaip sausio 7 d. grupė paukščių atsitrenkė į autobusų stotelės stiklą, taigi, šioje vietoje iki pamatant Olgai jie gulėjo jau kurį laiką. Kaip pranešė savanorės, dalis paukščių buvo stipriai sužaloti, patyrę sparnų ir kojų lūžius, kad rodo, jog praeiviai sumuštus paukščius tiesiog sumindė. Tik vienam šalia stotelės pamatytam paukščiui pavyko išgyventi.
Socialiniuose tinkluose netruko pasklisti kritusių paukščių nuotraukos, nurodant, kad jų mirtį sukėlė apsinuodijimas alkoholiu dėl suvartotų uogų, kurios matyti šalia svirbelių. Šią istoriją vėliau išplatino ir Ukrainos žiniasklaida (ČIA), tačiau, kaip pastebėjo Lenkijos faktų tikrintojai fakenews.pl (ČIA), nors paukščiai gali apsinuodyti etanoliu, kuris dėl cukraus fermentacijos susidaro ant medžių per žiemą likusiose, o pavasarėjant atitirpstančiose, uogose, paprastai toks apsinuodijimas tik šiek tiek sutrikdo gyvūnų reakciją, bet jų nepražudo. Vis dėlto, sutrikus paukščių reakcijai padidėja rizika atsitrenkti į kliūtis, o smūgis gali tapti mirties priežastimi, kaip greičiausiai nutiko ir šį kartą.
Įvairios skaidrios pertvaros, pavyzdžiui, stikliniai pastatų fasadai ar skaidrios autobusų stotelių panelės, kiekvienais metais pražudo daugybę paukščių. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose tokie susidūrimai kasmet pražudo iki milijardo sparnuotųjų.
Dėl Ukrainoje žuvusių paukščių nėra kaltas 5G ryšys, nei sąmokslo teorijų skleidėjų dažnai minimi „chemtreilai“. Jie nepražudė ir vaizdo įraše nufilmuotų bičių, dėl kurių likimo ukrainietiškai skundžiasi įraše girdimas vyras. Nors nėra aišku, kas yra tikrasis šio reportažo autorius, įrašas balandžio 29 d. buvo patalpintas „TikTok“ platformoje, o šalia jo užvirė audringa diskusija (ČIA). Išvertus tai, apie ką kalba bites filmuojantis vyras, nesunku suprasti, kad vyras skundžiasi, jog bites pražudė greta esančių laukų purškimas pesticidais. Siužetą komentavę vartotojai taip pat svarstė, kad tokių situacijų būtų galima išvengti pasiekus susitarimą su ūkininkais, kokiu laiku laukus apdoroti kenksmingomis medžiagomis, kad vabzdžiai nenukentėtų.
Kad tam tikri pesticidai, o ne „chemtreilai“, kurių egzistavimą jau prieš kurį laiką paneigė mokslininkai, kasmet pražudo daugybę naudingųjų vabzdžių jau seniai nėra naujiena. 2019 m. publikuotame tyrime prieita išvados, kad JAV žemės ūkio keliamas pavojus vabzdžiams per daugiau nei du dešimtmečius išaugo 48 kartus, o dėl to, visų pirma, kalti neonikotinoidų grupei priklausantys pesticidai.
Europos Sąjungos šalyse šių pesticidų naudojimas nuo 2013 m. apribotas, tačiau Ukrainai, kuri nėra Sąjungos narė, šie ribojimai ir draudimai netaikomi, o ir ES narėse ūkininkams nuolat skiriamos išimtys, kuriomis pasinaudoję jie gali apdoroti laukus draudžiamomis medžiagomis. Pavyzdžiui, kaip suskaičiavo aplinkosauginė organizacija „PAN Europe“, vien per pastaruosius 4 metus ES šalyse buvo suteiktos net 236 išimtys, leidžiančios nukrypti nuo draudimų.
- Šaltiniai
- An assessment of acute insecticide toxicity loading (AITL) of chemical pesticides used on agricultural land in the United States
- Banned pesticides still widely used: How EU Member states abuse emergency authorisations
- Neonikotinoidai: prancūzams ir belgams draudžiama, britams – leidžiama
- Використовувати не можна забороняти: чому в Україні досі застосовують заборонені в ЄС пестициди?
- Birds and Windows
- „Facebook“ grupės „Зооволонтеры Чернигова-помощь бездомным животным“ informacija (ČIA ir ČIA)
- Evaluation of the genotoxicity of cell phone radiofrequency radiation in male and female rats and mice following subchronic exposure
- The effects of 30 mT electromagnetic fields on hippocampus cells of rats
- The Influence of Electromagnetic Pollution on Living Organisms: Historical Trends and Forecasting Changes
- Radiation: Electromagnetic fields