Ar naujas tyrimas parodė, kad namų sodas kelia grėsmę klimatui?

Pasirodė melaginga informacija apie vieną mokslinį tyrimą.

Teiginiai

Naujame tyrime teigiama, kad konvencinis žemės ūkio vaisių ir daržovių auginimas yra kur kas geresnis nei daržovių lysvė nuosavame sode. Įrašai pasirodė čia ir čia.

Verdiktas

Melas. Minėtame tyrime kalbame apie miesto žemės ūkio praktikas, o ne lysves nuosavuose soduose.

Melo detektoriaus komentaras

Sapereaude.lt teigiama, kad tyrime „argumentuojama prieš nedidelius sodus ir (dažniausiai ekologinį) savarankišką maisto produktų auginimą: Bulvės iš nuosavo daržo kenkia klimatui“ (archyvas).

Miesto žemės ūkis – praktika, kai augalai auginami miestuose – dažnai lysvės įkuriamos ant stogų, namų sienų, balkonų, terasų. Į šį terminą įeina ir bičių auginimas mieste (čia, čia). Taigi tai nėra tiesiog kažkam priklausantis sodas, o lysvės, įrengtos miesto erdvėse.

Aptariamas tyrimas pasirodė žurnale „Nature cities“, jis vadinasi „Comparing the carbon footprints of urban and conventional agriculture“ (čia). Jame naudojamas terminas „urban argiculture“ (liet.: miesto žemės ūkis, miesto agrikultūra). Tyrimo autoriai, Mičigano universiteto mokslininkai, teigia, kad miesto žemės ūkis yra plačiai siūloma praktika, kuria siekiama, kad miestai ir miesto maisto sistemos taptų tvaresni. Tačiau iki šiol trūko išsamaus aplinkosauginio veiksmingumo įvertinimo, palyginti su tradiciniu žemės ūkiu, o ankstesnių tyrimų rezultatai buvo skyrėsi.

Nei tyrime, nei su tyrimu susijusioje Mičigano universiteto komunikacijoje nėra kalbama apie žmonių sodus ar daržus, ar kad „bulvės iš nuosavo daržo“ kenkia klimatui. Tačiau tokia melaginga komunikacija plinta melagienų portaluose.

„Nature“ publikuotas tyrimas parodė, kad nors 43 proc. tokių miesto ūkių turi mažesnį anglies pėdsaką nei įprasti ūkiai, likusių 57 proc. miesto ūkių ir sodų maistas palieka žymiai didesnį anglies pėdsaką – iki 6 k. didesnį nei tradicinių ūkių. Tyrime naudotus duomenis rinko piliečiai mokslininkai arba visuomenės nariai, apmokyti reikalingų metodų. Duomenys pateikti iš 73 miestų ir žemės ūkio vietovių Prancūzijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV.

Kaip teigė vienas iš tyrimą atlikusių mokslininkų Jason Hawes, didesnis anglies pėdsakas susidaro dėl infrastruktūros, kuri pastatyta, tačiau bet, kuriuo atveju, nereiškia, kad toks žemės ūkio tipas nėra reikalingas ir neturi naudos (čia ir čia).

• Šaltiniai
• Comparing the carbon footprints of urban and conventional agriculture
• Miesto žemės ūkis Issy-les-Moulineaux
• Urban agriculture
• UMich study finds most urban farms have greater carbon footprints than conventional agriculture
• Food from urban agriculture has carbon footprint six times larger than conventional produce, study shows