Teiginiai
Jupiteris karštėja dėl Saulės, Merkurijuje atsiranda nauji įtrūkimai dėl aktyvaus branduolio, Marse skystas vanduo egzistuoja, nes „šildomas iš apačios“. Ne žmogaus veikla sukelia klimato kaitą.
Verdiktas
Melas. Jupiteris karštas, Merkurijaus paviršius įtrūkinėja, o Marse atrastas galimai poledinis skysto vandens ežeras ne dėl priežasčių, išvardintų vaizdo siužete. Klimato kaitą sukelia žmogaus veikla.
Melo detektoriaus komentaras
Vaizdo siužete teigiama, kad Jupiteris yra 37 proc. karštesnis, nuo tada, kai jį pradėjo tyrinėti zondas „Voyager“, o taip yra dėl Saulės energijos. Merkurijaus branduolys aktyvus, todėl ant jo paviršiaus atsiranda nauji įtrūkimai. Marse yra skysto vandens, nes jis tirpdomas iš apačios taip pat, kaip ir Žemėje. Teigiama, kad visa tai susiję su klimato kaitos katastrofomis Žemėje, todėl reikia dalyvauti specialioje tam skirtoje konferencijoje. Po kiekvieno teiginio apie planetą keliami klausimai apie maistą, važiavimą į darbą ir kt. – kitaip tariant, minimi žmogaus veiklos pavyzdžiai, kurie sukelia klimato kaitą.
Visų pirma, visame vaizdo siužete išsakomiems teiginiams nepateikiami šaltiniai ir moksliniai įrodymai, todėl „Melo detektorius“ negali dar tiksliau išanalizuoti vaizdo įrašo, tik jame išsakytus teiginius.
Per pastaruosius 50 metų Saulės išskiriama šiluma šiek tiek sumažėjo. Tai galima pamatyti stebint viršutinius Žemės atmosferos sluoksnius (čia) – nes jiems tenka mažiau šilumos, tuo metu kaista apatiniai atmosferos sluoksniai. Taip mokslininkai žino, kad Žemėje klimato kaitą sukelia ne Saulė (čia). Stebimas ir bendras Saulės aktyvumas (čia), kuris truputį sumažėjo.
Jupiteris yra dujinė planeta, didžiausias Saulės sistemoje. Planetos vidus šildomas jos svorio, o išorę šildo Saulė. Kadangi Jupiteris gauna tik apie 4 proc. šviesos vienam kvadratiniam metrui, palyginus su Žeme, buvo galvojama, kad jo viršutinė atmosfera bus gana šalta. Tačiau naujausi matavimai rodo, kad viršutinėje atmosferoje yra daugiau nei 400 laipsnių Celsijaus, o poliariniuose regionuose – net 700 laipsnių Celsijaus. Taip tikriausiai vyksta todėl, kad Jupiterio magnetinis laukas yra daug intensyvesnis nei Žemės, ten auroros taip pat stipresnės – tokios stiprios, kad gali net sušildyti (kas neįmanoma Žemėje) (čia).
Nuo 8 deš. mokslininkai žino, kad Merkurijus pamažu traukiasi, nes vėsta jo branduolys. Nors manoma, kad šis terminis susitraukimas prasidėjo maždaug prieš 3 milijardus metų, nebuvo aišku, ar tai vis dar vyksta. Tačiau dabar mokslininkai atrado įrodymų, kad Merkurijus susitraukė dar palyginus (planetos gyvavimo mastais) neseniai – prieš maždaug 300 mln. metų. Tai gali reikšti, kad Merkurijus tarsi razina traukiasi ir dabar – todėl jo paviršiuje su laiku atsiranda daugiau įtrūkimų (čia).
2018 m. Marse buvo galimai atrastas 20 km pločio vandens ežeras po storu ledo sluoksniu pietiniame poliuje. Vanduo, manoma, išliko nesušalęs dėl to, kad yra labai druskingas ir kartu dėl ledo slėgio (čia). Apie tai, kad kažkas šildo Marsą iš vidaus, nekalbama.
Taigi su šiais reiškiniais klimato krizė Žemėje neturi nieko bendro. Klimato kaitą sukelia žmogaus veikla, daugiausiai – iškastinio kuro (naftos, anglies, dujų) deginimas. Todėl atmosferoje daugėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų (kaip anglies dvideginio), kurios sulaiko Saulės šilumą, todėl atmosfera kaista. Todėl Žemėje vyksta reiškiniai, kurie susiję su tuo šiltėjimu. Antropogeninė, tai yra žmogaus veiklos sukelta, klimato kaita yra mokslinis faktas, įrodytas daugybe mokslinių duomenų ir tyrimų (čia).
- Šaltiniai
- Global warming on Jupiter
- Is the Sun causing global warming?
- Jupiter’s Atmosphere is Surprisingly Hot
- Mercury was shrinking for at least 3 billion years — and it still might be today
- Shrinking Mercury is all it’s cracked up to be
- Liquid water under Mars' southern ice cap
- How Do We Know Climate Change Is Real?