Teiginiai
Billas Gatesas, Johnas Kerry, Alas Goras ir Greta Thunberg nieko nesako dėl Kinijos išmetamo CO2 kiekio.
Verdiktas
Melas. Billas Gatesas, Johnas Kerry, Alas Goras ir Greta Thunberg yra kritikavę Kiniją dėl šalies išmetamo CO2 kiekio. Kalbose ir pasisakymuose jie atkreipė dėmesį į Kinijos vaidmenį globalinio atšilimo procese ir ragino šalį imtis ryžtingesnių veiksmų sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Kai kurie iš jų ne tik kritikavo, bet ir gyrė teigiamus šalies žingsnius, pavyzdžiui, Kinijos pažangą plečiant atsinaujinančios energetikos tinklą.
Melo detektoriaus komentaras
„Kinija patvirtina, kad kas savaitę būtų pastatytos dvi naujos anglies jėgainės ir išmetama daugiau CO2 nei visas išsivystęs pasaulis kartu paėmus. Kodėl niekada negirdite, kad Billas Gatesas, Johnas Kerry, Alas Gore’as, Greta Thunberg ar kiti klimato sukčiai tai mini?“, – teigiama identiškose socialinių tinklų žinutėse.
Pradėkime nuo Gretos Thunberg. 2021 m. gegužę Greta Thunberg „X“ paskyroje rašė, kad Kinija, nors ir priskiriama besivystančių šalių kategorijai, vis dar išmeta daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Anot jos, tai nepateisina Kinijos veiksmų, kurie gali sugriauti esamas ir būsimas gyvenimo sąlygas.
„Negalime išspręsti klimato krizės, jei Kinija drastiškai nepakeis kurso“, – sakė ji (čia).
Tada Kinijos internautai G. Thunberg išvadino „Vakarų politikų marionete“ ir „selektyvia aplinkosaugininke“, teigdami, kad nors ji kalbėjo apie Kinijos anglies dioksido pėdsaką, ji nekalbėjo apie kitų šalių išmetamą CO2 kiekį. Tačiau G. Thunberg žinoma dėl savo kritikos Vakarų šalių lyderiams, kurie, jos manymu, imasi per mažai veiksmų kovoti su klimato kaita (čia).
Buvęs JAV viceprezidentas Alas Goras yra kritikavęs Kinijos atsaką į klimato kaitą. 2007 m. savo Nobelio premijos kalboje A. Goras paragino JAV ir Kiniją spręsti klimato kaitos problemas arba, jo žodžiais tariant, „atsakyti prieš istoriją už savo neveiklumą“ (čia).
Nuo tada A. Goras kalba apie būtinybę atsisakyti iškastinio kuro ir pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, kad būtų sušvelnintas klimato kaitos poveikis. Tokia pozicija iš esmės kritikuoja nuolatinę priklausomybę nuo iškastinio kuro tokiose šalyse kaip Kinija, kurios energetiniai poreikiai vis dar labai priklauso nuo anglies.
Tačiau A. Goras yra ir pagyręs Kiniją už kai kurias jos kovos su klimato kaita iniciatyvas, pavyzdžiui, Kinija yra viena iš nedaugelio šalių, kuri ketina įgyvendinti Paryžiaus įsipareigojimus ir jau viršijo kai kuriuos savo atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus. Kinija į atsinaujinančius energijos šaltinius visame pasaulyje investavo daugiau nei 40 mlrd. dolerių (čia).
JAV pasiuntinys klimato klausimais Johnas Kerry ne kartą išreiškė nuomonę apie Kinijos vaidmenį globaliniame atšilime. 2021 m. J. Kerry pavadino Kinijos pastangas mažinti išmetamų dujų kiekį nepakankamomis ir sakė, kad jei ši šalis nesustiprins savo įsipareigojimų, šalys, kovojančios su klimato kaita, „praras pasitikėjimą [Kinija]“ (čia). Tačiau jis taip pat neseniai pagyrė Kiniją už tai, kad ji naudoja daugiau vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminamą energiją, nei visas likęs pasaulis kartu sudėjus.
J. Kerry teigimu, svarbu pabandyti rasti būdą, kuris leistų Kinijai ir Jungtinėms Valstijoms dirbti kartu ir sumažinti pasaulinį išmetamųjų dujų kiekį, nepaisant įtampos tarp šalių dėl prekybos, žmogaus teisių ir kitų klausimų. (čia).
Billas Gatesas yra išreiškęs susirūpinimą dėl Kinijos pastangų kovoti su klimato kaita. Kalbėdamas su „Yahoo Finance“, jis pažymėjo, kad Kinija ir toliau naudoja daug anglies dioksido išskiriančias akmens anglis (čia). Buvęs „Microsoft“ generalinis direktorius siūlo surasti kompromisą ir paskatinti Kiniją anksčiau atsisakyti anglies.
Nuo 2008 m. Kinija kasmet pirmauja išmesdama didžiausią kiekį anglies dioksido. Paskutiniais metais ji išmeta apie 30 proc. viso pasaulio CO2 emisijų. Pekinui tenka svarbus vaidmuo prisiimant atsakomybę kovoje su klimato kaita (čia).
Kinija, kaip ir kai kurios Europos šalys, įsipareigojo pasiekti nulines CO2 emisijas iki 2060 m.