Teiginiai

Cheminius debesis (debesų sėjimo technologija – red.) už gerus pinigus dabar beveik visose šalyse gamina senos elektrinės, apleistos gamyklos ir ne tik.

Verdiktas

Melas. Debesų sėjimo technologijai senos elektrinės ir apleistos gamyklos tikrai nenaudojamos. Šiai technologijai reikalingų medžiagų sklaida dažniausiai atliekama iš orlaivių ar antžeminių generatorių, iš kurių paleidžiamos raketos.

Melo detektoriaus komentaras

Socialiniuose tinkluose platinamas vaizdo įrašas, kuriame rodoma, kaip iš gamyklos rūksta balti dūmai, kurie pakyla į debesis. Įprastai dūmai rūksta iš daugelio pramonės gamyklų, o jų sudėtį dėl taršo kontroliuojama atitinkamos institucijos. Šis vaizdo įrašas komentuojamas, kad taip vyksta debesų sėjimas ir tai už gerus pinigus daroma beveik visose šalyse senose elektrinėse ir apleistose gamyklose.

Tai yra melas, nes tokiu būdu įgyvendinti debesų sėjimo technologiją būtų tiesiog neįmanoma.

Melaginga žinutė

Nevados pelno nesiekiantis tyrimų institutas (DRI), įkurtas 1959 m., išaiškino, kad debesys susideda iš mažyčių vandens lašelių arba ledo kristalų, kurie susidaro, kai atmosferoje esantys vandens garai vėsta ir kondensuojasi aplink atmosferoje plūduriuojančią mažytę dulkių ar druskos dalelę. Be šių dalelių, žinomų kaip kondensatas arba ledo branduoliai, negali susidaryti lietaus lašai ar snaigės ir nebus kritulių.

Debesų sėjimas yra orų modifikavimo technika, kuri pagerina debesų gebėjimą gaminti lietų ar sniegą, į tam tikrų tipų debesis įvedant mažyčius ledo branduolius. Šie branduoliai sudaro pagrindą snaigėms formuotis. Po debesų sėjimo, naujai susidariusios snaigės greitai auga ir krenta iš debesų atgal į Žemės paviršių, padidindamos sniego sankaupas ir srautą.

Daugumoje debesų sėjimo operacijų, įskaitant tas, kurias vykdo DRI, naudojamas junginys, vadinamas sidabro jodidu (AgI), kad padėtų susidaryti ledo kristalams. Sidabro jodidas natūraliai egzistuoja aplinkoje mažomis koncentracijomis ir nėra žinomas kaip kenksmingas žmonėms ar laukinei gamtai.

Kai audros sistemos juda per vieną iš DRI debesų sėjimo projekto sričių, tirpalas, kuriame yra nedidelis kiekis sidabro jodido, sudeginamas iš antžeminių generatorių arba išleidžiamas iš orlaivių. Pasiekęs debesį, sidabro jodidas veikia kaip ledą formuojantis branduolys, padedantis susidaryti snaigėms (čia).

Pirmuosius eksperimentus su debesų sėjimu 1946 metais atliko amerikiečių chemikas ir meteorologas Vincentas J. Schaeferis, nuo tada sėjama iš lėktuvų, raketų, pabūklų ir antžeminių generatorių. Buvo panaudota daug medžiagų, tačiau kietas anglies dioksidas (sausas ledas) ir sidabro jodidas buvo veiksmingiausias (čia).

Debesų sėjimo technologija

Šiuo metu daugiau nei 50 pasaulio šalių (įskaitant JAV, Australiją, Kiniją, JK, JAE, Vokietiją ir Rusiją) naudoja debesų sėjimą, kad galėtų išspręsti su kritulių trūkumu susijusias problemas ar suvaldyti daug žalos žemės ūkiui pridarančią krušą. Tačiau kai kurie mokslininkai, aplinkosaugos aktyvistai ir meteorologai taip pat kelia abejonių dėl šios technikos autentiškumo, pagrįstumo ir efektyvumo (čia).

Daugelis žmonių vis dar nesupranta debesų sėjimo technologijos, todėl atsirado svetainių, kuriose pateikiami klaidingi teiginiai ar sąmokslo teorijos apie šią techniką, apie ją plinta ir melagingi įrašai.

Neseniai socialiniuose tinkluose buvo dalijamasi vaizdo įrašu, kaip iš karo mašinų purškiami garai ir teigiama, kad „Štai taip gaminami cheminiai debesys. Kad uždengtų tokį plotą, kaip Lietuva, užtenka 15–20 min. Tokių kilnojamųjų ir stacionarių bei plaukiojančių platformų žemėje yra apie 2 000 vnt. Štai čia yra atsakymas, kodėl mes matome taip mažai saulės“.

Tačiau ir šis teiginys buvo melas, nes vaizdo įraše buvo užfiksuota dūmų mašina, skirta paslėpti karinį personalą ir kovinę techniką. Šie dūmai susidaro iš specialių aerozolių, kuriuose yra smulkių metalo dalelių, dėl kurių kariuomenė paslepiama ne tik vizualiai, bet ir infraraudonųjų spindulių spektre. Portalo „Defence Express“ teigimu, 2023 m. gegužės 24 d. Rusija surengė saugumo pratybas prie Krymo tilto, kurių metu buvo sukurta dūmų uždanga, iš dalies maskuojanti tiltą. Dūmų uždangą sukūrė sunkvežimiuose montuojami dūmų generatoriai TDA-3, būtent tokie, kokie matomi ir vaizdo klipuose (čia).