debesys

Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ viena narė pasidalijo nuotrauka, kurioje tarp debesų užfiksuotas įspūdingas reiškinys. „Neįprastai spalvinga debesies irizacija“, – tai, kas matyti nuotraukoje, socialinio tinklo puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paaiškino meteorologas Gyti...

Ketvirtadienio popietę socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ jos nariai aktyviai ėmė dalytis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotas lyg prieš audrą atrodantis dangus. Viename vaizdo įrašų besisukantis debesis sukėlė klausimų, ar tai – besiformuojantis viesulas.

Pirmadienio vakarą Elektrėnuose buvo užfiksuotas retai pastebimas reiškinys – išraiškingi fluctus debesys. Meteorologas Gytis Valaika paaiškino, kaip šis reiškinys susidaro ir kodėl ne visiems pavyksta jį pamatyti.

Pastaraisiais vakarais pakėlus akis į dangų, galima stebėti sidabriškuosius debesis. Jie unikalūs tuo, kad susiformuoja ne apatinėje, kaip įprasti mums debesys, o viršutinėje atmosferos dalyje, apie 80 km aukštyje.

Šiandien, penktadienį, Lietuvos orus lems anticiklono šiaurinė dalis.

Sekmadienį gyventojai fiksavo įspūdingų dydžių ir formų debesis. Vaizdai gniaužia kvapą.

Socialiniuose tinkluose vėl pasipylė melagingos žinutės apie debesų sėjimo technologiją. Ją neteisingai interpretuojantys internautai aiškina, kad šia technologija kuriami debesys, tačiau ties ta, kad jos tikslas yra jau esančių debesų išgauti kritulius.

Lietuvos gyventojai socialiniuose tinkluose ėmė dalintis įspūdingomis debesų nuotraukomis. Šie atrodė tarsi danguje pakibę kosminiai erdvėlaiviai.

NASA palydovas „Terra“, praskridęs virš Meksikos įlankos, užfiksavo neįprastą reiškinį – atmosferoje susiformavęs vientisas debesų šydas buvo nusėtas skylėmis. Kas tai buvo?

Ketvirtadienį Lietuvoje buvo užfiksuotas neįprastas vaizdas danguje. Atrodė lyg juo viena linija plauktų bangos. Tokių vaizdų, kurie yra gana reti, galima išvysti ir kitose planetose.

Sekmadienio dieną Lietuvos orus lems aukštos slėgio srities pietvakarinis pakraštys. Pietų Lietuvoje dangų temdys tankūs debesys, o ties šiauriniais šalies rajonais pragiedrulių bus nemažai.

Pusiaujinė sraujymė Jupiteryje. Jupiteris, kaip ir Žemė, turi sluoksniuotą atmosferą, kuri susideda iš „ląstelių“ – cirkuliacijos regionų. Žemėje ląstelės yra šešios – po vieną ašigaliuose, vidurinėse platumose bei apibus pusiaujo; Jupiteryje – 20. Kaip giliai jos siekia, nėra visiškai aišku, nes ne...

Šiandien virš Lietuvos nutįs ciklono slėnis. Dangų dengs pakankamai tankių debesų sluoksnis, tačiau retsykiais ji praplėš saulė.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame teigiama, kad mums siunčiami dirbtiniai blogi orai su „chemija“.

Visiškai neįtikėtinais vaizdais rugpjūčio 3-iosios vakarą gamta apdovanojo Šiaulių rajono gyventojus, kurie gausiai jais dalinosi socialiniuose tinkluose, ypatingai orus sekančių Orų entuziastų grupėje. Vieniems prieš akis išdygę vaizdai priminė apokalipsę, baugius vaizdus lyg iš siaubo filmo, kitie...

Trečiadienio vakarą Lietuvos padangėje buvo galima išvysti išskirtinį vaizdą – štai tokius banguojančius debesis.

NASA marsaeigis „Perseverance“ viena iš savo navigacinių kamerų užfiksavo, kaip atrodo Marso atsmosfera prieš pat aušrą. Vaizdus marsaeigis įamžino šių metų kovo 18 dieną (Žemės laiku).

Nors daugelis žmonių apie tai retai kada pagalvoja, ore tvyrančio garų kondensato masės yra labai susijusios su pasauliniu atšilimu.

Sekmadienį Vilniuje Jovita Uzdraitė nufotografavo itin neįprastus debesis. Specialistai sako, kad toks reiškinys turi savo pavadinimą ir susidaro net labai įdomiai.

Šeštadienio rytą malūnsparnį danguje fotografavusi Gražina netyčia užfiksavo ir kur kas įspūdingesnį dalyką. Pasirodė vaivorykštiniai debesys.