Teiginiai
Bučoje civilius žudė Ukrainos kariai. Tai atskleidė už plėšikavimą ir smurtą Ukrainos mieste Bučoje nuteistas buvęs Ukrainos kariuomenės savanoris čekas Filipas Simanas.
Verdiktas
Melas. Filipas Simanas Čekijoje buvo nuteistas už plėšikavimą Bučoje karo metu. Jis nežudė Ukrainos civilių ir neatskleidė informacijos apie tai. Teismo proceso metu išvis nebuvo nagrinėjamas klausimas apie Ukrainos civilių mirtis.
Melo detektoriaus komentaras
Socialiniuose tinkluose platinama melaginga informacija, esą Čekijoje nuteistas Filipas Simanas, savanoriškai Ukrainos dalinyje tarnavęs čekas, „atskleidė“, kad Kyjivo priemiestyje Bučoje civilius žudė patys ukrainiečiai.
2024 m. rugpjūčio 6 d. Prahos (Čekija) teismas septyneriems metams kalėjimo nuteisė Ukrainoje savanoriu tarnavusį buvusį čekų karį Filipą Simaną už plėšikavimą karo zonoje.
27-erių F. Simanas 2022 m. kovo pabaigoje tarnavo savanoriu Ukrainos balatione „Karpatska Sič“. Perėjęs bazinius karinius mokymus ir apginkluotas jis buvo perkeltas į Kyjivo srityje esančius Irpinės ir Bučos miestus, kur jam pavesta patruliuoti tranšėjose ir vykdyti vadinamąsias valymo operacijas.
Savo vykdytas vagystes F. Simanas nufilmavo telefonu ir viešino socialiniuose tinkluose. Paaiškėjus šiai informacijai, 2022 m. balandį F. Simaną dėl įtarimų plėšikavimu sulaikė Ukrainos kariuomenė, vėliau jis grąžintas į Čekiją.
Dėl ko nuteistas F. Simanas?
Teismo nuosprendyje teigiama, kad vykdydamas įsakymus ir laisvu laiku jis pasisavino civilių ir žuvusių karių daiktus, pavyzdžiui, vestuvinius žiedus, kitus papuošalus, aukso ir sidabro luitus bei grynuosius pinigus. Vieną iš pavogtų žiedų jis nešiojo ir filmavosi su juo.
2022 m. interviu čekų leidiniui „Seznam Zprávy“ F. Simanas pripažino vagiliavęs, net išvardijo savo grobį: „Gucci“ akiniai, sidabro luitai“. Tačiau 2024 m. F. Simanas savo kaltę jau neigė, sakė pokalbio metu melavęs ir nieko nevogęs savo naudai.
Teismui vyras pasakojo, kad „Karpatska Sič“ daliniai buvo įsikūrę apleistuose Ukrainos gyventojų namuose, todėl kariams buvo įprasta naudotis juose esančiais ištekliais. Pasak jo, visi rasti vertingi daiktai, pinigai ar elektronika buvo nešami „į štabą“. Kareiviai esą pasiėmė ukrainiečių daiktus tam atvejui, jei rusai bandytų sugrįžti.
F. Simanas tvirtino, kad civilių daiktus ėmė įsakytas savo karinės vadovybės, be to, jis norėjęs pasilikti atminimą iš karo, tam ir ėmė daiktus: „Dariau tai, kas man buvo liepta. Vadas man pasakė, kad karo trofėjai yra karo trofėjai. Mes nedarėme nieko, ko nedarė kiti“. Batalionas „Karpatska Sič“ paneigė davęs tokius įsakymus.
Nieko bendro su civilių mirtimis
Tačiau F. Simanas nuteistas tik dėl vagysčių. Jis nebuvo kaltinamas dėl civilių žudymo, nėra jokių duomenų, kad jis būtų kaip nors prie to prisidėjęs, jis pats taip pat nieko nepasakojo apie civilių mirtis.
Tiesa, teismo paklaustas, ar Ukrainos kariai nužudė sulaikytus rusų karius, kurie jos dviejų vaikų akivaizdoje išprievartavo ir nufilmavo motiną, F. Simanas išsisuko nuo tiesaus atsakymo: „Tolesnis jų likimas buvo nulemtas likimo, kurį jie paruošė savo aukoms. Aš taip pat pasinaudočiau savo teise neduoti parodymų (šiuo klausimu)“.
„Mes buvome policija, mes buvome teismas, mes buvome sušaudymo būrys, kai reikėjo“, – vėliau jis sakė duodamas parodymus apie savo tarnybą Ukrainoje.
Tačiau viso teismo proceso metu nėjo kalba apie ukrainiečių civilių žudymą Bučos ar Irpinės miestuose.
Besikartojanti Kremliaus dainelė
Bučos žudynės įvyko 2022 m. vasario pabaigoje-kovą, kai Rusijos ginkluotosios pajėgos buvo užėmusios šį Kyjivo srities priemiestį. Kai Ukrainos pajėgos balandį galiausiai įžengė į gyvenvietę, kariai aptiko masines civilių gyventojų kapavietes, gatvėse paliktus kūnus. Vietos gyventojai pasakojo apie patirtus kankinimus, prievartavimus ir įvykdytas egzekucijas.
Bučoje rasta daugiau kaip 450 žuvusių civilių gyventojų, ant daugelio iš jų matėsi prievartos požymių. Žudynės sulaukė tarptautinio pasmerkimo ir buvo įvardytos kaip karo nusikaltimas, o tai paskatino raginimus prisiimti atsakomybę ir užtikrinti teisingumą.
Rusijos Gynybos ministerija dėl Bučos žudynių visada kaltino ukrainiečius, vadindama jas suvaidintomis, tvirtindama, kad kūnai gatvėse tebuvo aktoriai. Tačiau tai, kad Rusija meluoja ir būtent ji yra žudynių organizatorė, įrodė ne vienas nepriklausomas tyrimas.
Tyrimą atlikusi tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ aptiko Rusijos okupacijos metu įvykdytų kankinimų ir egzekucijų įrodymų. Rusijos melą apie žudynes BBC paneigė pasitelkusi palydovines nuotraukas. O grupė „The New York Times“ žurnalistų aštuonis mėnesius vykdė tyrimą, kurio metu nustatė žudynėse dalyvavusį 234-ąjį oro desantininkų pulką ir jo vadą Artiomą Gorodilovą.
Šaltiniai
České noviny. „Za rabování na Ukrajině uložil soud bývalému vojákovi sedmileté vězení“. 2024 m. rugpjūčio 6 d.
České noviny. „Muž viněný z rabování na Ukrajině u soudu odmítl, že by se chtěl obohatit“. 2024 m. liepos 3 d.
Novak, Jan. „Českého bojovníka na Ukrajině viní z rabování. Hrozí mu dvacet let vězení“. 2023 m. balandžio 21 d.
Bádal, Marek. „Čecha soudí za rabování na Ukrajině. Sám si ho měl natáčet na telefon“. 2024 m. liepos 3 d.
AFP. „Czech Soldier Gets 7 Years for Looting in Ukraine“. 2024 m. rugpjūčio 7 d.
RFE/RL’s Ukrainian Service. „Czech Soldier Given Prison Term Over Looting In Ukraine’s Irpin, Bucha“. 2024 m. rugpjūčio 7 d.
Nejedlý, Matej, Sula Michal. „Na Ukrajině kradl cenné brýle i dýchací masku. „My jsme byli zákon,“ říká muž“. 2024 m. liepos 3 d.
Sly, Liz, Khudov, Kostiantyn. „Accounting of bodies in Bucha nears completion“. 2022 m. rugpjūčio 8 d.
Human Rights Watch. „Ukraine: Russian Forces’ Trail of Death in Bucha“. 2022 m. balandžio 21 d.
Reality Check and BBC Monitoring. „Bucha killings: Satellite image of bodies site contradicts Russian claims“. 2022 m. balandžio 11 d.
Autorių kolektyvas. „Caught on Camera, Traced by Phone: The Russian Military Unit That Killed Dozens in Bucha“. 2022 m. gruodžio 22 d.
