DELFI kreipėsi papildomų duomenų į Finansų ministeriją, Valstybės kontrolę bei Valstybinę mokesčių inspekciją. Taip pat remtasi Finansų ministerijos paruošta Lietuvos 2019 m. stabilumo programa. Žvelgiant į šiuos duomenis matyti, kad visgi dėl geresnio mokesčių administravimo praeitais metais pavyko surinkti 171 mln. eurų.
Kilmė
Finansų ministras Vilius Šapoka gegužės 20 d. akcijoje „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ kalbėjo apie šešėlinės ekonomikos problemas ir jos mažinimo priemonių veikimą. Keliose skirtingose žiniasklaidos priemonėse pasirodė finansų ministro citatos apie tai, kad pokyčiai šešėlinėje ekonomikoje jau vyksta.
„Tikiuosi, kad netrukus taps gėda ne tik būti šešėlyje, bet ir jį toleruoti. O tie, kurie dirba su šešėliu, – viduje supras, kad yra nevykėliai. Jeigu sąžiningai veiki ir esi geriausias – tai didžiausias pasididžiavimas.
Nėra institucijos ar žmogaus, kuris būtų atsakingas už šešėlį, – atsakingi esame visi. Pokyčiai nėra greiti, bet vyksta ir pernai mūsų išsikeltas tikslas – ištraukti iš šešėlio 200 mln. eurų – pavyko. Šiemet taip pat turime planą ir po keturių mėnesių jį viršijome 72 mln. eurų. Tai rodo, kad su šešėliu kovoti tikrai įmanoma“, – buvo cituojamas V. Šapoka.
Lietuvos stabilumo 2019 metų programoje, kalbant apie mokesčių administravimą 2018 metais, rašoma: „Dėl 2018 metais vykdytų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų administravimo gerinimo priemonių gauta apie 171 mln. eurų pajamų“.
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė gegužės 29 dienos Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje taip pat teigė: „Dėl šešėlio pernai mūsų tikslai buvo pakankamai arti, iš 200 surinkome 171 mln., tai pakankamai arti. Dėl šių metų darome viską, kad surinktume. Ginčytis su tuo, kas bus po gero pusmečio, neapdairu būtų plėšytis „maikes“, kad tikrai surinksime. Priemonės tam yra, darom, kad surinktume“, – kalbėjo ji.
DELFI kreipėsi į Finansų ministeriją su klausimais, kuo remiantis buvo teigta, kad iš šešėlio pavyko ištraukti 200 mln. eurų, į kokius duomenis atsižvelgta. Taip pat teirautasi apie šių metų jau „72 mln. Eur viršytą planą“, kaip teigė finansų ministras. Teirautasi, ar įtakos turėjo ne geresnis mokesčių administravimas, o spartesnis ekonomikos augimas
„Finansų ministerija, skaičiuodama, kiek pajamų buvo surinkta dėl geresnio mokesčių administravimo, vertina kiek atitinkamo mokesčio pajamų augimas viršijo to mokesčio bazės augimą (pvz., PVM atveju – kiek PVM prievolės augimas viršijo galutinio vartojimo išlaidų augimą). Vertinant kiek pajamų gauta dėl spartesnio, nei prognozuota, ekonomikos augimo, atsižvelgiama į tai, kiek atitinkamo mokesčio bazės faktinis augimas viršijo biudžeto sudarymo metu prognozuotąjį.
Šių metų pirmųjų mėnesių plano viršijimas, atsižvelgiant į tai, jog į pajamų planą taip pat įtraukta administravimo gerinimo užduotis, leidžia daryti prielaidą, jog užduotis taip pat yra vykdoma. Tačiau identifikuoti kiek daugiau pajamų gauta dėl geresnio mokesčių administravimo, o kiek dėl spartesnio ekonomikos augimo, bus galima tik pasibaigus metams, kai bus žinomas metinis ekonomikos augimo tempas“, – gautas toks Finansų ministerijos atsakymas į keltus klausimus.
Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento laikinoji vadovė Saulė Skripkauskienė DELFI nurodė, kad vis dėlto programoje yra minimi 171 mln. eurų, o ne 200 mln. eurų. Taip pat nurodyta, kad Valstybės kontrolės vertinimu, kai kurie Finansų ministerijos vertinimai nėra visiškai tikslūs, pavyzdžiui papildomoms pajamoms iš PVM įtakos turėjo ne geresnis mokesčių administravimas.
„Stabilumo 2019 m. programoje nurodyta, kad dėl mokesčių administravimo gerinimo priemonių poveikio 2018 m. gauta 171 mln. Eur, 18 mln. eurų mažiau nei buvo planuota. Šis įvertis gautas sudėjus šias sumas: 70 mln. Eur iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 56 mln. Eur iš „Sodros“ administruojamų pajamų, 20 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 15 mln. Eur iš akcizų, 10 mln. Eur iš pelno mokesčio. Didžiausias administravimo gerinimo poveikis, Finansų ministerijos vertinimu, tenka PVM.
Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkciją, vertinimu labiausiai pervertinama administravimo gerinimo įtaka PVM. 2018 m. yra pirmieji metai, kai neaugo PVM ir galutinio vartojimo išlaidų santykis. Projektuojant 2018 m. PVM pajamas, Finansų ministerija darė prielaidą, kad dėl mokesčių administravimo gerinimo, nekoreguoto PVM ir galutinio vartojimo išlaidų santykis sudarys 10,37 proc.
PVM plano paklaidos išskaidymas rodo, kad PVM planas 100 proc. įvykdytas dėl PVM permokos išaugimo, sparčiau nei prognozuota augusių galutinio vartojimo išlaidų ir sausio mėn. korekcijos. Todėl vertinti, kad 70 mln. Eur PVM pajamų papildomai gauta dėl mokesčių administravimo pagerinimo, vargu ar pagrįsta“, – DELFI komentavo S. Skripkauskienė.
DELFI taip pat pasiteiravo Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų, kokių priemonių imtasi ir kokių rezultatų sulaukta siekiant „ištraukti“ pinigus iš šešėlio. VMI nurodė, kad 2018 m. į šalies biudžetą bendrai sumokėta beveik 50 proc. (28,8 mln. eurų) daugiau mokesčių nei 2017 m. Tokie rezultatai gauti vykdant didesnę kontrolę prioritetiniuose sektoriuose – statybų, viešojo maitinimo, naudotų automobilių prekybos ir remonto bei autodetalių prekybos, mėsos ir jos gaminių gamybos ir prekybos sektoriuose iš viso buvo atrinkti 1,7 tūkst. mokesčių mokėtojų.
„Prioritetiniuose sektoriuose dirbantys verslininkai 2018 metais į biudžetą bendrai sumokėjo net 28,8 mln. eurų (beveik 49 proc.) daugiau mokesčių nei 2017 metais. Bendra prioritetinių sektorių atstovų sumokėtų mokesčių suma pernai, lyginant su 2017 m., išaugo 87,3 mln. eurų (beveik 9,5 proc.).
Reikšmingų rezultatų pavyko pasiekti ir kalbant apie verslą el. erdvėje – VMI specialistai pernai nustatė apie 7,7 mln. eurų nedeklaruotų pajamų. Taip pat 2018 m. kontroliuota 50 gyventojų, priskiriamų turtingųjų grupei. Po kontrolės veiksmų metu papildomai apskaičiuota 2,5 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių“, – nurodė VMI.
- Šaltiniai
- Šapoka: tie, kurie dirba su šešėliu – nevykėliai, DELFI, 2019 05 20
- Lietuvos stabilumo 2019 m. programa, 28–29 psl.
- Biudžeto ir finansų komiteto posėdis 2019 05 29
- Finansų ministerijos atsakymai
- Valstybės kontrolės atsakymai
- Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymai