„Vienas esminių dalykų, ko Ukrainos prezidentas labai siekia išvengti, tai būti įveltas į respublikonų ir demokratų tarpusavio santykių aiškinimąsi artėjant prezidento rinkimams. (...) Kažkas, matyt, įvyko ne taip, dėl ko respublikonai pradėjo įtarti, kad prezidentas Zelenskis ir bendrai Ukraina linkusi labiau paremti Kamala Harris“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ pasakojo šiuo metu Kijeve esantis Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas.
Politologas laidoje priminė priešistorę: dar, kai Joe Bidenas planavo vėl dalyvauti rinkimuose, Ukrainoje buvo nemažai skepticizmo jo atžvilgiu.
„Dėl to buvo pradėta ieškoti sąlyčio taškų su D. Trumpu ir jo aplinka, ir įvyko pokalbis telefonu. Tada, kiek aš žinau, ukrainiečiai gavo signalą iš demokratų, sakydami: „ką jūs darote? Kodėl nurašote demokratus?“ Atsirado K. Harris variantas, kuris jau atrodė daug realesnis galimai pergalei prieš D. Trumpą. Bet vis tiek situacija yra visiškai nenuspėjama. Šioje situacijoje prezidentas Zelenskis bando balansuoti“, – kalbėjo A. Medalinskas.
Pasak laidos dalyvio, šiuo metu akivaizdu, kad D. Trumpas įsiutęs.
„Tie pareiškimai, kurie yra, tikrai nieko gero nežada, jeigu laimi D. Trumpas“, – konstatavo A. Medalinskas.
Bideno administracijos veiklą vertina skeptiškai
Kalbant apie D. Trumpą, pasak MRU dėstytojo, situacija kita.
„Jis turėjo tą savo planą. Apie jį yra įvairių kalbų. Vienas plano elementų buvo toks: jeigu Putinas nesėda prie derybų stalo, tai Trumpas suteikia visą ginkluotę, kurios Bideno administracija nedrįso suteikinėti. Aišku, jeigu rusai sutinka, tuomet taikos planas gali būti nepalankus Ukrainai. Dabar, jeigu Trumpas supyksta, ir jis laimi rinkimus, šie pareiškimai nieko gero nežada“, – konstatavo A. Medalinskas.
Šiuo metu, pasak politologo, ypač svarbu, kokias žinias dėl toliašaudžių raketų panaudojimo, atakuojant Rusijos taikinius, iš JAV parsiveš V. Zelenskis.
„Jei iš ten ateina neigiama žinia, (…) tokiu atveju tie dalykai gali turėti tiesioginį poveikį karių moralei Donbase, kur dabar yra labai sudėtinga situacija“, – teigė A. Medalinskas.
Putino pareiškimas – kaip spaudimo priemonė
V. Zelenskiui viešint JAV, V. Putinas paskelbė, kad Kremlius gali traktuoti branduolinio ginklo neturinčios valstybės smūgius prieš Rusiją konvenciniais ginklais kaip reikalaujančius branduolinio atgrasymo, jei ataką remia branduolinį ginklą turinčios šalys.
„Atkreipkime dėmesį, kada Putinas padarė pareiškimą apie branduolinės doktrinos pokyčius. Jis padarė jau prasidėjus Zelenskio vizitui, ir laukiant JAV atsakymo. Neatmetu varianto, kad iš prezidento Bideno pozicija gali būti, kad „ir toliau neleidžiame naudoti tų raketų“, – teigė A. Medalinskas.
Apskritai politologas atkreipė dėmesį, kad šiame pareiškime yra punktas, kuris liečia bet kurią NATO valstybę, kuri neturi branduolinio ginklo, bet bendradarbiauja su šalimis, kurios jį turi.
„Man tai priminė Putino norą grįžti prie 2021 m. gruodžio ultimatumo, reikalaujant pastatyti NATO šalis, kurios įėjo per didįjį plėtros procesą, tarp jų ir Baltijos šalis, į pilkąją zoną, testuojant, kaip Vakarai reaguos. Jeigu Vakarai išsigąstų, Putinas eitų dar toliau. Tokiu atveju pažodžiui turėtume skaityti Putino ultimatumą, padarytą 2021 m. gruodžio mėnesį“, – sakė A. Medalinskas.
