Alisa Miniotaitė. Kariuomenė ir Z karta – kaip vieniems prie kitų prisitaikyti?

Jau šiais metai Z karta sudarys 27 proc. išsivysčiusių valstybių darbo jėgos. Deja, daugelis tyrimų rodo, kad jaunosios kartos specialistai, kitaip nei ankstesnių kartų jaunuoliai, nemato savo ateities kariuomenėje. Daugelis Vakarų pasaulio valstybių (Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Didžioji Britanija ir kt.) nepasiekia jaunuolių pritraukimo tikslo. Pavyzdžiui, 2023 m. JAV nuo užsibrėžto siekio atsiliko 20 proc., o Vokietijos kariuomenė traukėsi 1500 karių, nors šiuo metu deda dideles pastangas didinti, o ne mažinti karių skaičių. Ne viena šalis susiduria su rimtu galvosūkiu, kaip pritraukti jaunąją kartą karjerai ir tarnystei kariuomenėje, ir sprendžia šį galvosūkį skirtingai: didina atlyginimus, gerina organizacijos įvaizdį, pasitelkia reklamą socialiniuose tinkluose.

Z kartos atstovai nepažįsta pasaulio be interneto ir „Google“, prie telefonų praleidžia daugiau nei penkias valandas per dieną. Tai karta, kuri vaikystėje daug mažiau laiko praleido lauke, žaisdama lauko ar sporto žaidimus. 25 proc. jaunuolių pripažįsta, kad patiria didelį stresą ir nerimauja dėl savo psichinės sveikatos, jaučiasi vieniši ir stokoja žmogiškojo ryšio labiau nei kitų kartų atstovai.

Nenoras būti atskirtam nuo šeimos, siekis visuomet šalia turėti telefoną ir internetą, kariuomenės kaip darbdavio nepatrauklumas, maži atlyginimai – pagrindinės priežastys, kodėl jaunuoliai nemato savo ateities šioje organizacijoje. Be to, pastebima, kad Z kartos atstovai yra kaip niekad nutolę nuo kariuomenės kaip organizacijos, kuri jiems atrodo svetima ir nepažįstama. Kariuomenės padaliniai įsikūrę toli už miesto, jaunuoliai neturi draugų ir giminaičių, dirbančių kariuomenėje, visuomeniniame gyvenime nematyti karine uniforma vilkinčių asmenų – daugiau nei 70 taikos Europoje metų padarė savo.

Darbe jauniesiems specialistams svarbus asmeninio gyvenimo ir darbo balansas, laisvas darbo grafikas, jie nori sparčios karjeros (pirmo žingsnio per pirmuosius dvejus–trejus metus), mokymosi galimybių, vertina dialogą, atvirumą ir lygybę; be to, nori būti informuoti ir įtraukti į sprendimų priėmimą. Pastaraisiais metais, spaudžiamos konkurencijos, darbuotojų stygiaus, siekdamos pritraukti naujų darbuotojų ir išlaikyti esamus, organizacijos uoliai tobulino savo kultūrą. Daugelyje organizacijų dominuoja partneriški santykiai, pozityvi atmosfera, rūpestis darbuotoju. Z kartos atstovams svarbus tinkamas įvedimas į organizaciją, kuris, tyrimų duomenimis, mažina jaunosios kartos patiriamą stresą ir kuria pasitikėjimą tolimesniam bendradarbiavimui. Sveiko ryšio su vadovu sukūrimas nuo pirmųjų darbo dienų turi didelę reikšmę jaunuolio (-ės) darbo sėkmei ateityje.

Bet kuri šių principų, jau tapusių rinkos standartu, nesugebanti užtikrinti organizacija praloš kovą dėl jaunųjų talentų ir nesugebės atsinaujinti. Pavyzdžiui, 2024 m. Lietuvoje atliktas Darbo su Z karta vadovų tyrimas parodė, kad net 49,5 proc. organizacijų tobulino savo kultūrą, norėdamos prisitaikyti prie Z kartos poreikių: įvedė lankstaus darbo grafiko galimybes, skyrė didesnį dėmesį emocinei gerovei darbe, sudarė daugiau galimybių mokytis.

2024 m. Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Z kartos jaunuoliai kariuomenėje vertina tokias naudas, kaip greitas internetas, privatūs vonios kambariai, patogios lovos. Apskritai privatumo nebuvimas – viena kariuomenės organizacijos nepatrauklumo ir išėjimo iš jos priežasčių (kitos – netinkamos gyvenimo sąlygos ir prastas maistas). Jaunuoliai nesupranta, kodėl turi gyventi tokiomis prastomis sąlygomis.

Kariuomenės organizacija jaunuoliams atrodo vertikali, per griežta, nustatytos rutinos – kategoriškos ir neadekvačios. Nors vyresniesiems galioja „nes aš taip pasakiau“, jaunuoliams šis „nes aš taip pasakiau“ nebėra joks paaiškinimas. Jie nori dialogo, argumentų ir sveiko santykio. Galima kaltinti jaunuolius išlepimu, neadekvačiais norais, tačiau visus juos jie gali patenkinti praktiškai bet kurioje kitoje organizacijoje. Kariuomenės organizacija kaip darbdavys daugelyje valstybių tapo nebekonkurencinga.

Tik pastaraisiais metais suprasta, kad ir kariuomenės organizacijai būtina atsinaujinti vadybos, personalo valdymo srityje. Dėl suprantamų priežasčių organizacija tik mažai daliai darbuotojų gali pasiūlyti nuotolinį darbą ar lankstų grafiką, tačiau darbo sąlygų ir ypač vidinės kultūros gerinimas – įkandamos ir neišvengiamos priemonės, jei kariuomenė nori pritraukti ir išlaikyti jaunuosius karius ir kares.

Z karta išsiskiria prasmės darbe poreikiu. Ko gero, nėra prasmingesnio darbo nei tarnystė Tėvynei. Jaunuoliai nori dirbti prasmingą darbą, būti vertinami, prisidėti prie geresnio pasaulio saugant ir ginant savo valstybę, jos teritorinį vientisumą ir šalies interesus. Jiems reikia padėti, šiame kelyje palaikyti, girdėti ir atliepti jų interesus.