Nors bepilotis su koviniu užtaisu praskrido Latvijos teritorija 80 km ir nukrito netoli Jonavos dydžio miesto, Latvijos pareigūnai pareiškė, kad jie pažeidėją lydėjo radarų ekranuose ir jis, jų nuomone, realios grėsmės nekėlė. Ar tikrai?
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas Antanas Matutis taip pakomentavo sprendimą nekelti Latvijoje dislokuotų oro policijos naikintuvų: „Jei tai būtų vykę Lietuvos teritorijoje, aš esu tikras, kad tai būtų įvykę.“ Suprask, Lietuvoje naikintuvai būtų buvę pakelti. Tačiau iš kur tai galime žinoti, jei šiuos sprendimus priima ne Lietuva, o Vokietijoje esantis NATO oro pajėgų valdymo centras? 2005-aisiais į Lietuvos teritoriją įskridęs, kovinėmis raketomis ginkluotas rusų naikintuvas „Su-27“ blaškėsi čia apie 20 minučių, o oro policijos naikintuvai atskrido tik jam nukritus Šakių rajone, pasibaigus degalams.
Pasigirdo įvairiausių siūlymų – nuo bepiločių orlaivius šaudymo medžiokliniais šautuvais iki jų numušinėjimo oro policijos naikintuvais. Imta kalbėti ir apie tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų „Patriot“ dislokavimo svarbą, nors šios sistemos skirtos priešiškų šalių balistinėms, ilgojo nuotolio raketoms bei orlaiviams numušinėti ir neturi nieko bendro nei su įvykiu Latvijoje, nei su gynyba nuo bepiločių orlaivių.
Incidentas Latvijoje suaktyvino diskusijas apie Lietuvos oro gynybą. Pasigirdo įvairiausių siūlymų – nuo bepiločių orlaivius šaudymo medžiokliniais šautuvais iki jų numušinėjimo oro policijos naikintuvais. Imta kalbėti ir apie tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų „Patriot“ dislokavimo svarbą, nors šios sistemos skirtos priešiškų šalių balistinėms, ilgojo nuotolio raketoms bei orlaiviams numušinėti ir neturi nieko bendro nei su įvykiu Latvijoje, nei su gynyba nuo bepiločių orlaivių.
Norėdami aiškiai suvokti, kas vyksta, turėtume sau atsakyti į du esminius klausimus: kokio masto tai problema ir ar mes turime priemonių bei galimybių ją spręsti?
Oro erdvės pažeidimų bepiločiais orlaiviais tik daugės. Deja, bet tai naujoji realybė. Prieš incidentą Latvijoje jau buvo įvykę keli panašūs incidentai Rumunijoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje. Tik laiko klausimas, kada ir kokiais mastais tai atsitiks ir Lietuvos teritorijoje. Niekam ne paslaptis, kad ir šiuo metu mūsų pasienio tarnybos kovoja su įvairiais kontrabandą per valstybinę sieną skraidinančiais orlaiviais.
Ukrainoje vykstantis karas – tai ateities karų, kuriuose esminį vaidmenį vaidins įvairiausių tipų bepiločiai (tiek oro, tiek antžeminiai), preliudija. Taigi, oro erdvės pažeidimų bepiločiais orlaiviais tik daugės. Deja, bet tai naujoji realybė. Prieš incidentą Latvijoje jau buvo įvykę keli panašūs incidentai Rumunijoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje. Tik laiko klausimas, kada ir kokiais mastais tai atsitiks ir Lietuvos teritorijoje.
Niekam ne paslaptis, kad ir šiuo metu mūsų pasienio tarnybos kovoja su įvairiais kontrabandą per valstybinę sieną skraidinančiais orlaiviais – nuo dronų iki meteorologinių zondų. Ir kadangi tai yra ne kariniai orlaiviai, tema per daug neeskaluojama.
Kokie gi karinės paskirties bepiločiai orlaiviai potencialiai gali kirsti mūsų oro erdvę? Trumpai juos galėtume apibūdinti taip: pigūs, nedideli, skrendantys santykinai žemai, skirti taikinių naikinimui, žvalgybai arba priešininko oro gynybos sistemų iškrovimui (vertimui panaudoti brangias oro gynybos raketas menkaverčiams taikiniams numušti) ir identifikavimui.
Į Latviją įskridusio bepiločio orlaivio („Geranj-2“ / „Shahed-136“) pagrindinės charakteristikos: dydis: 3x2,5 m, svoris: 200 kg, kovinės dalies krovinys: 35 kg, greitis: 185 km, tolimojo skrydžio aukštis: apie 1000 m, išbūna ore: 11,5 val., skrydžio nuotolis: 1–1,5 tūkst. km, kaina: apie 20 tūkst. eurų.
Šiandien Lietuvos oro gynybos sistemą sudaro šešių, po šalies teritoriją išdėstytų, radarų tinklas su valdymo ir kontrolės centru Karmėlavoje. Gautus radarų duomenis apie mūsų oro erdvės pažeidėją šis centras perduoda į Vokietijoje esantį NATO oro pajėgų vadovavimo centrą, kuriame ir nusprendžiama – duoti ar neduoti įsakymą kilti Šiauliuose dislokuotiems NATO oro pajėgų policijos naikintuvams. Šiuo metu Šiauliuose budi ir Baltijos šalių oro erdvę saugo Italijos kariai su naikintuvais „Eurofighter Typhoon“.
Be to, Radviliškyje yra dislokuotas Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų oro gynybos batalionas, apginkluotas vidutinio nuotolio raketomis NASAMS bei trumpojo nuotolio sistemomis RBS-70 ir GROM, kurios gali veikti su apžvalgos radarais „Sentinel“ ir „Giraffe Mk-IV“. Svarbu pažymėti tai, kad visos šios sistemos techniškai gali, tačiau nėra skirtos kovai su pigiais ir dažnu atveju – kaip apgaulė oro gynybos sistemoms naudojamais bepiločiais orlaiviais.
Šiandien mes iki galo nesuvokiame, su kokio masto problema susidūrėme, ir akivaizdžiai neturime priemonių jai tinkamai spręsti. Nei naikintuvai, nei vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS, nei juo labiau tolimojo nuotolio „Patriot“, nėra skirtos kovoti prieš dronus. Ir žvalgytis į NATO sąjungininkus šiuo atveju nėra išeitis, nes vienintelė šalis, kuri dabar aktyviai sprendžia panašaus pobūdžio problemas, yra Ukraina.
Panašu, jog šiandien mes iki galo nesuvokiame, su kokio masto problema susidūrėme, ir akivaizdžiai neturime priemonių jai tinkamai spręsti. Nei naikintuvai, nei vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS, nei juo labiau tolimojo nuotolio „Patriot“, nėra skirtos kovoti prieš dronus. Ir žvalgytis į NATO sąjungininkus šiuo atveju nėra išeitis, nes vienintelė šalis, kuri dabar aktyviai sprendžia panašaus pobūdžio problemas, yra Ukraina.
Trečius metus egzistencinį karą kariaujanti mūsų kaimynė su bepiločiais orlaiviais kovoja diegdama daugiasluoksnę, tiek galingomis radioelektroninės kovos sistemomis (pvz. „Bukovel“), tiek kinetinio poveikio ginkluote („Gepard“, „Slinger“, ZU-23) paremtą, oro gynybos sistemą. Ukrainiečiai nevengia ir eksperimentuoti, oro gynybai naudodami antžeminių taikinių atakose pasiteisinusius FPV dronus ir net mažąją aviaciją – YAK-52. Taigi, mokytis tikrai yra iš ko.
