Arūnas Milašius. Kovok su juo, kaip su Lietuva

Rusijoje badas ir suirutė, iki šiol išlikusi „smūtos“ pavadinimu, net nežinia, kas tikrasis valdovas. Rusija ir Europa dūsta dėl klimato kaitos – po eilinio didžiulio ugnikalnio išsiveržimo badmetis, tačiau avantiūristai ir galingi valdovai tame mato galimybes – perdalinti pasaulį.

Prie Maskvos vartų pavargusių, bet gerai ginkluotų vyrų kariuomenė. Jie žino ko nori ir jiems atveriami vartai. Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė žengia į miestą. Įgulos vadu kariuomenės vadas Stanislovas Žulkievskis paskyrė Lietuvos DK referendorių Aleksandrą Korviną Gosievskį. Jau kitą dieną Respublikos karių įgula įžengė į Kremlių, netrukus buvo užimti visi strateginiai objektai, ginklų sandėliai, maskviečiams uždrausta nešiotis ginklus.

„Tuomet reikalai taip pasisuko, kad kariuomenė įėjo, o jai ponas etmonas vietas šioje situacijoje paskyrė, kariuomenė išsidėstė atskiruose dvaruose būriais, kad kilus bet kokiam reikalui vieni kitiems galėtų padėti. Pono Aleksandro Zborovskio pulkas apsistojo Kitaj-gorode, visi kartu, vienas netoli kito, pono Kazanovskio ir ponų Vajerų pulkas Belograde, taip pat vieni arti kitų. Pats ponas etmonas su ponu Veližo seniūnu apsistojo pagrindinėje pilyje Krymgorode, dvare, kuris kažkada buvo caro Boriso. Ponas etmonas visus deramai įspėti liepė, kad su Maskva nebūtų jokių susidūrimų, teisėjus, kurie visokius ginčus sprendė, paskyrė tiek iš mūsų, tiek ir iš Maskvos pusės...“ – taip įvykius aprašė garsiųjų 1612 išleistų prisiminimų „Maskvos karo pradžia ir eiga“ autorius, etmonas S. Žulkievskis.