Nieko nežinau daugiau, nei skelbiama Andriaus Tapino įraše, nežinau nei vakarojusių, nei garsiam visuomenininkui vėliau to vakarojimo užkulisius atskleidusių pavardžių. Ne apie tai man knieti su jumis padiskutuoti. Stebint šėlstančias audras man kyla toks paprastas klausimas: kas gi mus šioje situacijoje iš tiesų labiausiai pykdo?
Sakom, kad būtent tas vakarėlis lėmė, jog buvo pralošta Puerto Rikui, dėl ko rinktinės ir nematome penktadienį prasidėjusiose Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Atsirado netgi tvirtinančių, kad rinktinėje jau seniai įsišaknijęs sisteminis alkoholizmas ir esą kone visos blogai sužaistos svarbios rungtynės tokios buvo dėl išgertuvių išvakarėse. Esą tai vieša paslaptis, sporto bendruomenės ir lojalių krepšininkams žurnalistų slepiama. Čia jau, bičiuliai, rimti pareiškimai. Paskutinieji medaliai buvo beveik prieš dešimt metų, 2015 metais, Europos krepšinio čempionate iškovotas sidabras. Jeigu viešai teigiam, kad dėl to kaltas girtuokliavimas, reikia faktų. Tuomet reikia krepšinio federacijos tyrimo ne dėl vieno vakarėlio Puerto Rike, o viso dešimtmečio analizės. Komentuodami praloštas rungtynes analizuojam, kas nepataikė, prasižengė, nesigynė ar lemiamu momentu neįmetė, o pasirodo, reikia aiškintis, kas iš vakaro užgėrė. Tada jau reikia žiūrėt, kas per tiek laiko rinktinei vadovavo, ir kelti trenerių štabo atsakomybės klausimą. Čia ne juokai.