Svarbu tai, kad iniciatyva nenumato jokių sąlygų – nei dėl teritorijų atsisakymo, nei dėl Ukrainos (ne)narystės NATO, nei dėl išankstinių rinkimų ar kitų klausimų, kuriuos Rusija nuolat kėlė.
Donaldas Trumpas iš karto sureagavo į sprendimus Saudo Arabijoje, pareikšdamas, kad kalbėsis su Vladimiru Putinu apie ugnies nutraukimą, nes V. Zelenskis sutiko su 30 dienų paliaubomis ir pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi taikai. JAV prezidentas taip pat planuoja pakviesti Ukrainos vadovą į Baltuosius rūmus po to, kai Kyjivas sutiko su JAV remiamu ugnies nutraukimo pasiūlymu. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė: „Dabar kamuolys – Rusijos pusėje.“
Problema – Rusijos reakcija
Pagrindinis iššūkis – didžiulis skepticizmas dėl to, ar Rusija pritars šiai iniciatyvai ir, jei pritars, ar laikysis įsipareigojimų dėl ugnies nutraukimo. Prorusiški karo tinklaraštininkai aiškiai išreiškė nepasitenkinimą dabartine situacija – kai kurie netgi įvertino JAV ir Ukrainos iniciatyvą kaip Amerikos išdavystę. Ypač priešiškai reagavo Rusijos prokarinis elitas, kuris pasmerkė JAV sprendimą atnaujinti gynybos tiekimą ir žvalgybos duomenų dalijimąsi su Ukraina.
Nors ši iniciatyva dėl ugnies nutraukimo neatitinka V. Putino ilgalaikio tikslo – visiškos Ukrainos kontrolės, Rusijos ekonomika patiria didžiulį spaudimą. Todėl net trumpa pauzė galėtų būti naudinga Kremliui.
Be to, egzistuoja teorija, kad Rusija iš anksto buvo susitarusi su JAV dėl šios iniciatyvos, tačiau tai atrodo mažai tikėtina. Rusijoje egzistuojantys nuomonių skirtumai tarp radikalių karo šalininkų ir pragmatiškesnių veikėjų gali turėti įtakos Maskvos sprendimams. Galimi Rusijos reakcijos variantai:
Strateginė pauzė: Rusija sutinka su ugnies nutraukimu, tačiau naudojasi pertrauka tam, kad persigrupuotų, perginkluotų ir sustiprintų savo kariuomenę. Tai jau ne kartą pasiteisinusi Rusijos strategija, leidusi Maskvai įtvirtinti savo pozicijas prieš atnaujinant karo veiksmus.
Diplomatinis manevravimas: Rusija gali teigti, kad be pagrindinių reikalavimų patenkinimo – Ukrainos neutralumo, teritorinių nuolaidų ar rinkimų organizavimo – ji atmeta iniciatyvą arba sieks išsiderėti palankesnes sąlygas, atitinkančias jos ilgalaikius strateginius tikslus.
Propaganda ir informacinis karas: vidaus politikoje Rusija gali pateikti ugnies nutraukimą kaip Vakarų ar Ukrainos silpnumo įrodymą, siekdama sutelkti visuomenės paramą tolimesniems kariniams veiksmams. Tačiau, jei aiškių laimėjimų nebus, karo šalininkai gali atsigręžti prieš V. Putiną, sukeldami jam papildomų politinių problemų.
Paliaubų pažeidimas ir provokacijos: atsižvelgiant į Rusijos istoriją, ignoruojant anksčiau suderėtus ugnies nutraukimus, ji gali formaliai sutikti su susitarimu, tačiau tuo pačiu vykdyti mažo intensyvumo provokacijas, siekdama išbandyti NATO ir Ukrainos reakcijas bei apkaltinti Kyjivą bet kokiuose tolesniuose karo veiksmuose.
Papildomas veiksnys – Kinijos vaidmuo: Pekino pozicija paliaubų atžvilgiu gali būti lemiama. Jei Kinija aktyviai palaikys susitarimą, ji gali daryti spaudimą Rusijai jo laikytis, ypač turint omenyje Maskvos vis didesnę ekonominę ir politinę priklausomybę nuo Pekino. Priešingai, jei Kinija liks neutrali ar skeptiška, tai gali būti interpretuojama kaip jos tolerancija Rusijos agresijos tęsiniui.
Išvada
Ateityje svarbiausi veiksniai išliks:
Rusijos atsakas,
Europos pozicija,
JAV įsipareigojimai,
Kinijos diplomatinė laikysena.
Jei istorija ką nors rodo, tai šio susitarimo dėl ugnies nutraukimo sėkmė priklausys ne tiek nuo jo formuluočių, kiek nuo to, ar įsitraukusios šalys jas įgyvendins, ar sabotuos.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
