Kas pirks Amsterdamo tulpes?
„Pietiečių“ lyderis Italijos premjeras Giuseppe Conte siūlo: išleiskime specialią ES obligacijų emisiją – vadinamuosius koronabondus kovai su pandemijos pasekmėmis. Vokiečiai ir olandai atsako: palaukime. G. Conte ir jo sąjungininkai spaudžia: spręsti reikia greitai – rytoj arba poryt, nes po savaitės Europos ekonomika gali būti sugriauta. Vokiečiai ir olandai nesutinka: neskubėkime, susitikime ir susitarkime po poros savaičių.
Ko bijo Berlynas, Amsterdamas, Viena? Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris interviu dienraščiui „Handelsblatt“ Pietų ir Šiaurės susidūrimą dėl „koronabondų“ apibūdino taip – „Gespensterdebatte“ – vaiduokliniai debatai. Vokiečiai ir olandai apie bendrą visų 19-os euro zonos šalių įsiskolinimą nenori net kalbėti, nes regi didesnį pavojų už koronaviruso pasekmes ekonomikai: Italijos valstybės sektoriaus skolą. Šiauriečiai siūlo naudotis Europos stabilumo mechanizmo (ESM) milijardais.
Ko bijo Roma, Madridas, Paryžius ir kiti „pietiečiai“? Jie prisimena Graikijos likimą ir vadinamosios Troikos – Tarptautinio valiutos fondo, Europos centrinio banko, ES geležinį pagalbos glėbį. Jie supranta, kad ESM milijardai yra stambių finansinių įsipareigojimų visuma, kurioje orkestrui vadovaus vokiečiai.
Pastarosiomis dienomis euro zonos grumtynėse dėl „koronabondų“ emisijos skamba garsių veikėjų desperacija ir skausminga ironija. Buvęs Italijos premjeras, ES komisijos pirmininkas Romano Prodis vaizdžiai apibūdino padėtį: „Olandai turėtų gerai pamąstyti. Jeigu turėsime didžiulę krizę – kam jie žada pardavinėti savo tulpes?“
Buvęs Nyderlandų Centrinio banko vadovas Noutas Wellinkas taip pat suabejojo Amsterdamo priešprieša: „Jeigu Pietų Europa subyrės, mes nebebūsime turtinga Šiaurė.“
Italijos finansų analitikai dienraštyje „Il Sole 24 Ore“ bandė atlikti skaičiavimus, kiek olandams kainuotų „koronabondų“ emisija: maždaug 10–15 milijardų eurų. Tuo tarpu Italija kasmet praranda 20 milijardų eurų mokesčių dėl agresyvios olandų fiskalinės politikos. Daugybė stambių Italijos įmonių, kurių apyvarta siekia dešimtis milijardų eurų veiklą perkėlė į Nyderlandus.
EK pirmininkė U. von der Leyen: tai buvo neteisingas elgesys
Diplomatinės įtampos ir abipusių kaltinimų pritvinkusią atmosferą perskrodė ketvirtadienį Romos dienraštyje pasirodęs Europos komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen interviu. Jame be užuolankų pareikštas atsiprašymas Romai: „Labiausiai nukentėjusi Europos šalis yra Italija, ji tapo giliu įkvėpimo šaltiniu mums visiems.“
EK pirmininkė pripažino: „Deja, pirmosiomis krizės dienomis daugelis galvojo tik apie savo namų reikalus. Tai buvo kenksmingas elgesys, kurio reikėjo vengti.“
U. von der Leyen pabrėžė Italijos dienraščiui: „Šiomis dienomis deramas atstumas tarp žmonių yra mūsų saugumo garantija. Tačiau atstumas tarp Europos tautų – priešingai – visiems kelia pavojų.“
Kurioje pusėje Lietuva?
Italija ir aštuonios jos sąjungininkės bando įtikinti dėl „koronabondų“ aiškios pozicijos kol kas neišreiškusias euro zonos valstybes. Romos dienraštis „La Repubblica“ neseniai triumfališkai paskelbė: „Devyneto frontas plečiasi: jau 14 prieš Merkel.“ Kas tie naujieji „pietiečių“ sąjungininkai? „La Repubblica“ vardija: Lietuva, Latvija, Estija, Slovakija, Malta. Italų dienraštis neslepia džiaugsmo: „Šios šalys (išskyrus Maltą – P. J.) iki šiol visada remdavo Angelą Merkel.“
Apie susirėmimą dėl „koronabondų“ „Delfi“ žurnalistas Romoje kalbėjosi su Italijos Europos reikalų ministru Vincenzo Amendola.
– Ministre, turbūt reikia suprasti olandus, vokiečius, jie vykdė griežtą taupymo politiką, kuriai vadinamieji koronabondai kelia pavojų?
– Norėčiau pažymėti, kad dabar tikrai nesame toje pačioje situacijoje, kuri buvo iškilusi daugiau kaip prieš dešimt metų kilus finansų krizei. Šiandien esame milžiniškos realiosios ekonominės krizės akivaizdoje. Aš manau, kad nė viena Europos valstybė negali tikėtis šią krizę įveikti viena. Kita vertus, kaip teisingai šiomis dienomis aiškino ES ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni, pandemija ir kova su jos padariniais galėtų tapti reikšmingu Europos atgimimo projektu.
– „La Repubblica“ pranešė apie Baltijos šalių prisijungimą prie Italiją palaikančių šalių bloko sprendžiant visos euro zonos obligacijų emisijos klausimą. Ar galite patvirtinti šią naujieną?
– Visos ES šalys svarsto tolimesnių veiksmų planą. Aš džiaugiuosi, kad vadinamojo Devyneto valstybių laiškas sukėlė dinamišką diskusiją. Tiesa, nesu politinių derbių – „valstybė prieš valstybę“ šalininkas. Aš esu užtikrintas vieningos Europos šalininkas, todėl manau, kad privalome rasti bendrą sprendimą.
Kita vertus, Prancūzijos, Portugalijos, Slovėnijos ir kitų devyneto šalių poziciją rimtai aptarė ir tos šalys, kurios iki šiol nepasirašė mūsų kreipimosi į Europos vadovų Tarybos pirmininką.
Galiu patvirtinti: tos šešios Europos Tarybos posėdžio valandos buvo karštos, intensyvios, buvo išsakytos gana aiškios atskirų valstybių pozicijos. Situacija reikalauja ekstremalių sprendimų priešinantis giliai recesijai, kuri palies visą kontinentą.
– Baltijos šalys iki šiol dažniausiai būdavo Vokietijos ir kitų Šiaurė šalių sąjungininkės. Kaip vertintumėte galimą jų pritarimą Devyneto pozicijai?
– Italija kaip valstybė vertina įvairius aljansus atsižvelgdama į reiškinių esmę. Aš manau, kad tai nėra geografinio pobūdžio aljansų klausimas.